Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 925,93 Eur negrąžinto kredito dalį, 356,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d., 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 3 925,93 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d., 2 080,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,94 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. gruodžio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d., 21 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 143 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K029159627 bendrųjų sąlygų nuostata, susijusi su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas), taip pat Vartojimo kredito sutarties Nr. K029159627 priede įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 21 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Ieškovei iš atsakovo priteista 3 925,93 Eur negrąžinto kredito dalis, 356,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 315,25 Eur tarpininkavimo mokestis, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 247,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmesta.

3. Teismas nustatė, jog ieškovė su atsakovu 2019 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė atsakovui suteikė 3 963,80 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 470,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.), 315,25 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. spalio 19 d. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė vartojimo kredito sutartį 2020 m. balandžio 28 d. nutraukė. Teismas konsatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 925,93 Eur negrąžintos kredito dalies ir 356,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d., pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl patenkintas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1, 5.2, 5.3 punktai).

4. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 21 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 925,93 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d., priteisimo. Teismas nurodė, jog negautoms pajamoms ieškovė prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 21 proc. dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas ir pažymėjo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti apskaičiuojamos ir vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas yra sąlyginis, priklauso nuo to, kada atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą ir neapibrėžtas konkrečia suma, todėl padarė išvadą, kd ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

5. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 6,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. gruodžio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d., ir 21 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, jog Sutarties priede nurodyta 21 proc. metinė palūkanų norma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18 proc. dydį, todėl konstatavo, kad šia Sutarties sąlyga yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir pripažino šią sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia.

6. Teismas pažymėjo, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms. Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kaip kompensacinių palūkanų, negalėtų būti didesnės nei pradelsta mokėti suma x 0,05 proc. x 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 21 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (priklauso nuo to, kada atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas nurodė, jog negali nustatyti, ar reikalavimo dydis neviršys įstatyme numatytos netesybų sumos.

7. Įvertinęs Vartojimo kredito sutarties nuostatas teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti 2 080,40 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą paskaičiuota dalis (315,25 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą paskaičiuota 1 765,15 Eur (2 080,40 Eur – 315,25 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida. Teismas konstatavo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 315,25 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą (kainą), kuri sudaro 2 785,25 Eur (2 470 Eur palūkanų + 315,25 Eur tarpininkavimo mokestis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 3 963,80 Eur, todėl atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros ir kurią atsakovas turi sumokėti.

8. Teismas konstatavo, kad bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktų nuostata, kuriuose nurodyta, kad sutartyje numatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Šią tarpininkavimo mokesčio dalį (mokamą tik esant Sutarties pažeidimui) teismas vertino kaip nubaudimo formą, atitinkančią baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Teismas nurodė, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis šia nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas, o pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjui). Teismas konstatavo, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovui yra nesąžininga ir pripažino ją negaliojančia (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis), todėl reikalavimą dėl 1 765,15 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmetė.

9. Teismas nurodė, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Taip pat konstatavęs, kad patenkinti 72,18 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovei iš atsakovo patirtų 103 Eur žyminio mokesčio ir 144,36 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) UAB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už 3 925,93 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d., priteisti 343,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų (nuostolių). Pažymi, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios funkcija yra kompensacinė ir pasižymi siekiu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2, 5.4 punktai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma sudaro 2 470 Eur.

12. Apeliantė nurodo, jog yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus suo juo sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nagrinėjamu atveju prašo priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo.

13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, todėl ieškinį visiškai patenkinus atitinkamai turėtų būti pakeista ir teismo sprendimo dalis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už 3 925,93 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas šis ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

17. Nustatyta, kad šalys 2019 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė atsakovui suteikė 3 963,80 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui iki 2024 m. spalio 19 d. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė vartojimo kredito sutartį 2020 m. balandžio 28 d. nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis būtų nuginčyta ar kad atsakovas savo prievoles pagal ją būtų įvykdęs (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 925,93 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, vertino kaip sąlyginį, priklausomą nuo to, kada atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą, bei neapibrėžtą konkrečia suma. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Šios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

20. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2 punktai).

21. Pritartina apeliantei, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo skolininkui netinkamai ją vykdant planuotos gauti pelno palūkanos iki sutartyje nustatytos sutarties termino pabaigos tampa negautomis pajamomis, t. y. pajamomis, kurias kreditorius tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, taip yra realizuojamas lūkesčių principas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už 3 925,93 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma - 2 470 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditorės negautų pajamų atlyginimo.

23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas, todėl konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo būti patenkintas. Ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės ieškinyje patenkinta materialiojo reikalavimo dalis nesikeičia, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokesčtį ir patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas patenkintas, todėl iš atsakovo priteistinas 275 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti dalį Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių ir ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ papildomai priteisti iš atsakovo A. D. 21 proc. metinių palūkanų/negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 19 d.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo A. D. 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.