Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-331-577/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: e2A-331-577/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27060-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: A. T.

Kategorijos

2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-331-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27060-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. T.: 1) 3 024,04 Eur negrąžintą kreditą; 2) 259,42 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 15 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 024,04 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 7 d.); 4) 1 972,62 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 6,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 8 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.); 6) 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 024,04 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. T. ieškovei AB „NEO Finance“ 3 024,04 Eur negrąžinto kredito, 259,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,94 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 240,31 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 530,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 024,04 Eur negrąžinto kredito sumą. Ieškovės reikalavimą dėl 259,42 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos teismas taip pat laikė pagrįstu, todėl tenkino.

5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 20 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau, remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Ieškovei neįrodžius patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

6. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas) bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 295,51 Eur (3 024,04 Eur + 259,42 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Kadangi ieškovė 20 procentų kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas sprendė, jog negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 295,51 Eur sumą, todėl minėtą reikalavimą atmetė.

7. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokestį, nei šalys konkrečiai susitarė, t. y., 240,31 Eur. Teismas laikė, kad tarpininkavimo mokesčio dalis (1 732,31 Eur) prilygintina netesyboms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Taip pat sprendė, jog prašomos priteisti 20 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 024,04 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atlieka kompensacinę (netesybų) funkciją, todėl atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, yra nepriteisiamos. Kadangi reikalavimas dėl 6,94 Eur kompensacinių palūkanų atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, teismas šį reikalavimą tenkino.

8. Iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimus (67 proc.), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 79,06 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 134 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas - 5,58 Eur teismas priteisė iš atsakovo valstybei.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovė UAB ,,NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. T. 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 024,04 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 7 d.; taip pat 318 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

9.2. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 819,22 Eur. Apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. vasario 7 d.

9.3. Nurodyto dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, ieškovė prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

9.4. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėjo, kad, įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.

9.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas.

9.6. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visiškai, apeliantei priteistinos visos jos patirtos, t. y. 318 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos pirmosios instancijos teisme.

10. Atsakovas A. T. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. T. 2020 m. vasario 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K551324641(toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 085,18 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui; atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti: 1 819,22 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20 proc.), tarpininkavimo mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimu 2020 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus. Atsakovui neįvykdžius ieškovės reikalavimų, ji kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino reikalavimo priteisti 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 024,04 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 7 d.

14. Apeliantės teigimu, remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

17. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Bylos duomenimis, ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Tačiau tai neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad įrodė negautų pajamų faktą.

21. Pažymėtina, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 20 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 819,22 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti, tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2025 m. vasario 7 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

22. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Sutarties Specialiųjų sąlygų bei Refinansavimo pasiūlyme esančios Dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkos, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 7 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 procentų metinių palūkanų dydžio pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. nuo – 2 895,52 Eur, 2020 m. spalio 7 d. nuo 2 862,04 Eur, 2020 m. lapkričio 7 d. nuo – 2 828 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – nuo 2 793,39 Eur; 2021 m. sausio 7 d. nuo – 2 758,21 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 2 722,44 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 2 686,08 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 2 649,11 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 2 611,52 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 2 573,31 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 2 534,46 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 2 494,96 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 – 2 454,80 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 2 413,97 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 2 372,46 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 2 330,26 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 2 287,36 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 2 243,74 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 2 199,40 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 2 154,32 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 2 108,49 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 2 061,89 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 2 014,52 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 1 966,36 Eur; 2022 m. rugsėjo 7 d. – 1 917,39 Eur; 2022 m. spalio 7 d. – 1 867,61 Eur; 2022 m. lapkričio 7 d. – 1 817 Eur; 2022 m. gruodžio 7 d. – 1 765,54 Eur; 2023 m. sausio 7 d. – 1 713,23 Eur; 2023 m. vasario 7 d. – 1 660,05 Eur; 2023 m. kovo 7 d. – 1 605,98 Eur; 2023 m. balandžio 7 d. – 1 551,01 Eur; 2023 m. gegužės 7 d. – 1 495,12 Eur; 2023 m. birželio 7 d. – 1 438,30 Eur; 2023 m. liepos 7 d. – 1 380,53 Eur; 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 1 321,80 Eur; 2023 m. rugsėjo 7 d. – 1 262,09 Eur; 2023 m. spalio 7 d. – 1 201,39 Eur; 2023 m. lapkričio 7 d. – 1 139,67 Eur; 2023 m. gruodžio 7 d. – 1 076,93 Eur; 2024 m. sausio 7 d. – 1 013,14 Eur; 2024 m. vasario 7 d. – 948,29 Eur; 2024 m. kovo 7 d. – 882,36 Eur; 2024 m. balandžio 7 d. – 815,33 Eur; 2024 m. gegužės 7 d. – 747,18 Eur; 2024 m. birželio 7 d. – 677, 89 Eur; 2024 m. liepos 7 d.– 607,45 Eur; 2024 m. rugpjūčio 7 d. – 535,84 Eur; 2024 m. rugsėjo 7 d. – 463,03 Eur; 2024 m. spalio 7 d. – 389,01 Eur; 2024 m. lapkričio 7 d. – 313,76 Eur; 2024 m. gruodžio 7 d. – 237,25 Eur; 2025 m. sausio 7 d. – 159,47 Eur; 2025 m. vasario 7 d. – 80,38 Eur).

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant 20 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 7 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 24 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

25. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad ieškinio suma yra 5 263,05 Eur, reikalavimo dėl nuostolių, negautų pajamų forma, konkrečia suma neįvertino, t. y. šis reikalavimas neįtakojo patenkintų/ atmestų reikalavimo skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

26. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovo priteisiama 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 3 024,04 Eur (tris tūkstančius dvidešimt keturis eurus ir 4 ct) negrąžinto kredito, 259,42 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 42 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,94 Eur (šešis eurus ir 94 ct) palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 240,31 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 31 ct) tarpininkavimo mokestį, 20 procentų metinių palūkanų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. – 2 895,52 Eur; 2020 m. spalio 7 d. - 2 862,04 Eur, 2020 m. lapkričio 7 d. nuo – 2 828 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – nuo 2 793,39 Eur; 2021 m. sausio 7 d. nuo – 2 758,21 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 2 722,44 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 2 686,08 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 2 649,11 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 2 611,52 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 2 573,31 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 2 534,46 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 2 494,96 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 – 2 454,80 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 2 413,97 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 2 372,46 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 2 330,26 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 2 287,36 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 2 243,74 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 2 199,40 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 2 154,32 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 2 108,49 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 2 061,89 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 2 014,52 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 1 966,36 Eur; 2022 m. rugsėjo 7 d. – 1 917,39 Eur; 2022 m. spalio 7 d. – 1 867,61 Eur; 2022 m. lapkričio 7 d. – 1 817 Eur; 2022 m. gruodžio 7 d. – 1 765,54 Eur; 2023 m. sausio 7 d. – 1 713,23 Eur; 2023 m. vasario 7 d. – 1 660,05 Eur; 2023 m. kovo 7 d. – 1 605,98 Eur; 2023 m. balandžio 7 d. – 1 551,01 Eur; 2023 m. gegužės 7 d. – 1 495,12 Eur; 2023 m. birželio 7 d. – 1 438,30 Eur; 2023 m. liepos 7 d. – 1 380,53 Eur; 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 1 321,80 Eur; 2023 m. rugsėjo 7 d. – 1 262,09 Eur; 2023 m. spalio 7 d. – 1 201,39 Eur; 2023 m. lapkričio 7 d. – 1 139,67 Eur; 2023 m. gruodžio 7 d. – 1 076,93 Eur; 2024 m. sausio 7 d. – 1 013,14 Eur; 2024 m. vasario 7 d. – 948,29 Eur; 2024 m. kovo 7 d. – 882,36 Eur; 2024 m. balandžio 7 d. – 815,33 Eur; 2024 m. gegužės 7 d. – 747,18 Eur; 2024 m. birželio 7 d. – 677, 89 Eur; 2024 m. liepos 7 d.– 607,45 Eur; 2024 m. rugpjūčio 7 d. – 535,84 Eur; 2024 m. rugsėjo 7 d. – 463,03 Eur; 2024 m. spalio 7 d. – 389,01 Eur; 2024 m. lapkričio 7 d. – 313,76 Eur; 2024 m. gruodžio 7 d. – 237,25 Eur; 2025 m. sausio 7 d. – 159,47 Eur; 2025 m. vasario 7 d. – 80,38 Eur); taip pat 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 530,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,06 Eur (du šimtus trylika eurų ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus“.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei AB „NEO Finance“ 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė