Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ (toliau – AB „Neo Finance“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. M. 7 001,24 Eur negrąžintą kreditą; 576,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 001,24 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.); 2 297,20 Eur tarpininkavimo mokestį; 1,53 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 001,24 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. ieškovė AB „Neo Finance“ sudarė su atsakovu L. M. vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 204,47 Eur vartojimo kreditas iki 2025 m. sausio 27 d. ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą mokėdamas ieškovui mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant 4 734,33 Eur palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Vartojimo kreditas atsakovui buvo suteiktas, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimus atsiskaityti nereagavo, dėl to ieškovė atsakovui 2020 m. rugpjūčio 26 d. siųstu pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir suteikė atsakovui terminą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9227-1143/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 7 001,24 Eur negrąžintą kreditą; 576,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 585 Eur tarpininkavimo mokestį; 1,53 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusi ieškinio dalis netenkinta.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 21 d. ieškovė AB „Neo Finance“ ir atsakovas L. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K091175961, kuria ieškovė suteikė atsakovui bendrą 7 204,47 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokant ieškovei mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl to ieškovė atsakovui 2020 m. liepos 28 d. išsiuntė raginimą vykdyti įsipareigojimus, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutraukė sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamas priteisti sumas. Teismas vertino, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, dėl to ieškovei iš atsakovo priteisė 7 001,24 Eur negrąžintą kreditą, pagal sutartį apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) 576,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, taikant sutartyje numatytą 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 7 001,24 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.), padarė išvadą, jog pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų, dėl to laikė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šis reikalavimas atmestas.

7. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 2 297,20 Eur tarpininkavimo mokestį, nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose tarpininkavimo mokesčio dydis numatytas 4,90 proc., jo suma su nuolaida – 585 Eur, kuri kartu su palūkanomis bei kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnį tarpininkavimo mokestį, negu šalys susitarė sutartyje, t. y. 585 Eur.

8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus priteisti 1,53 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), ir 22 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 001,24 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, sprendė, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, t. y. 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies ir kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 682,03 Eur (7 001,24 Eur + 576,91 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė minėtas 22 proc. dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, kadangi nėra aišku, kada atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą, bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis neviršys apskaičiuotos 682,03 Eur sumos, todėl šis reikalavimas atmestas. Be to, teismas pabrėžė, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos papildomai pagrindžia ir minėtą teismo poziciją priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tik iš dalies, atmetant tarpininkavimo mokesčio reikalavimo dalį, kuri sutartyje įvardyta kaip nuolaida, kadangi ji prilygintina netesyboms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Kaip ir dėl reikalavimo priteisti 22 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šios palūkanos atlieka kompensacinę (netesybų) funkciją, todėl atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, yra nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1,53 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir nurodytą teismų praktiką, dėl to yra tenkintinas.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Atsakovė AB „Neo Finance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 001,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.); 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 422 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

11.1. Nesutinka, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio realumo. Pabrėžė, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Specialiosiose sąlygose buvo aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 4 4734,33 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Pažymi, kad paskolos davėjai, suteikdami paskolas, tikisi gauti pelno (palūkanų), dėl to ieškovė įsitikinusi, kad turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Konkrečiai šiuo atveju ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. sausio 27 d., dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 001,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.).

11.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, dėl to tai įtakojo nepagrįstą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.

12. Atsakovas L. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 21 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K091175961, kuria ieškovė suteikė atsakovui bendrą 7 204,47 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti suteiktą kreditą, mokant ieškovui mėnesines įmokas, pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl to ieškovė atsakovui 2020 m. liepos 28 d. išsiuntė raginimą vykdyti įsipareigojimus, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutraukė sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove pagal minėtą sutartį, byloje nėra.

17. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis jos reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 001,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.). Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, motyvuoja tuo, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. sausio 27 d. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad per visa sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4 734,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 22 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 4 734,33 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad, atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sutartį nutraukė; iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 576,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir šią palūkanų sumą pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) galėtų sudaryti 4 157,42 Eur suma (4 734,33 Eur – 576,91 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas, ir, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

22. Vadovaujantis minėtoje kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 22 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 4 734,33 Eur palūkanų sumą, iš kurios 576,91 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo priteista teismo sprendimu. Ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 001,24 Eur nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančio „Refinansavimo pasiūlymo“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 4 734,33 Eur.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti sumokėto vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. – 6 709,64 Eur; 2020 m. spalio 27 d. – 6 633,67 Eur; 2020 m. lapkričio 27 d. – 6 556,31 Eur; 2020 m. gruodžio 27 d. – 6 477,53 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 6 397,31 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 6 315,61 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 6 232,42 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 6 147,70 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 6 061,43 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 5 973,58 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 5 884,12 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 5 793,02 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 5 700,25 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 5 605,77 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 5 509,56 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 5 411,59 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 5 311,82 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 5 210,22 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 5 106,76 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 5 001,40 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 4 894,11 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 4 784,86 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 4 673,60 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 4 560,30 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 4 444,93 Eur; 2022 m. spalio 27 d. – 4 327,44 Eur; 2022 m. lapkričio 27 d. – 4 207,80 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. – 4 085,96 Eur; 2023 m. sausio 27 d. – 3 961,89 Eur; 2023 m. vasario 27 d. – 3 835,55 Eur; 2023 m. kovo 27 d. – 3 706,89 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 3 575,87 Eur; 2023 m. gegužės 27 d. – 3 442,45 Eur; 2023 m. birželio 27 d. – 3 306,58 Eur; 2023 m. liepos 27 d. – 3 168,22 Eur; 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 3 027,32 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. – 2 883,84 Eur; 2023 m. spalio 27 d. – 2 737,73 Eur; 2023 m. lapkričio 27 d. – 2 588,94 Eur; 2023 m. gruodžio 27 d. – 2 437,42 Eur; 2024 m. sausio 27 d. – 2 283,13 Eur; 2024 m. vasario 27 d. – 2 126,01 Eur; 2024 m. kovo 27 d. – 1 966,01 Eur; 2024 m. balandžio 27 d. – 1 803,07 Eur; 2024 m. gegužės 27 d. – 1 637,15 Eur; 2024 m. birželio 27 d. – 1 468,18 Eur; 2024 m. liepos 27 d. – 1 296,12 Eur; 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 1 120,90 Eur; 2024 m. rugsėjo 27 d. – 942,47 Eur; 2024 m. spalio 27 d. – 760,77 Eur; 2024 m. lapkričio 27 d. – 575,74 Eur; 2024 m. gruodžio 27 d. – 387,32 Eur; 2025 m. sausio 27 d. – 195,48 Eur).

24. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 2 297,20 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies (priteisė 585 Eur tarpininkavimo mokesčio), t. y. priteisė tik sutarties specialiojoje dalyje nurodytą tarpininkavimo mokesčio sumą. Šį reikalavimą ieškovė grindė sutarties bendrųjų sąlygų 1.29., 5.3., 5.3.1.; 5.3.2.; 5.4., 5.11. punktais.

25. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 5 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur (5.3.2. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant sumokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punkte nustatyta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja sumokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

26. Taigi pagal sutarties nuostatas ieškovės nurodytas 2 385 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: 585 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis (tarpininkavimo mokestis su nuolaida), apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą – 12 523,80 Eur, ir 1 800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir ji lygi nuliui (ši tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą).

27. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11. punktus, sutartyje nustatyta nuolaida tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. praleidus daugiau kaip 30 dienų bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas pagal sutarties 5.3.2. punktą (mokamas tik esant sutarties pažeidimui), savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.).

28. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.4. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis, sutarties pažeidimo atveju, jo atžvilgiu bus taikomas, be to, sutarties sudarymo metu sutarties tarpininkavimo suma nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjai), kadangi sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus skaičiuojamos vėlavimo palūkanos, ar ne. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą ir apskaičiavimą, yra neskaidrios, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos 1 800 Eur ir su nuolaida – 585 Eur, nesudaro pagrindo nurodytas sutarties bendrosios dalies nuostatas vertinti kitaip, kadangi, kaip minėta, mokestis, kuris mokamas tik esant sutarties pažeidimui savo esme yra ne kas kita kaip sutartinės netesybos.

29. Išanalizavusi ir įvertinusi aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.11. punktų sąlygų, taip pat 1.29. punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios sutarties sąlygos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), todėl būtent šiuo teisiniu pagrindu negalėjo būti priteista iš atsakovo ieškovei 1 800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 585 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė tą atsakovės nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. 585 Eur, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dalį tarpininkavimo mokesčio buvo sumokėjęs (2 385 – 2 297,20 = 87,80). Taigi sutarties nutraukimo dieną likusi atsakovo nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma yra 497,20 Eur (585 - 87,80 = 497,20).

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 497,20 Eur tarpininkavimo mokesčio bei pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. sausio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K091175961 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 22 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, kurias sudaro 1,53 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (nagrinėjamu atveju 22 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintos tokios taisyklės: 1) pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; 2) netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; 3) jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

34. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 proc. (0,05 proc. x 365 d.) dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte kompensuojamųjų palūkanų apibrėžimas, jas susiejant su mokėjimo palūkanų sąvoka, šią sąlygą daro neaiškią.

35. Kaip minėta, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kad sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, yra nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

36. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga ir negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Išdėstytų motyvų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 1,53 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos yra nepagrįstas.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas už akių taip pat keistinas, netenkinant ieškovės reikalavimo priteisti 1,53 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei pripažįstant nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. sausio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K091175961 sąlygą, numatytą bendrųjų sąlygų 6.1 punkte, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, dėl to iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą už akių, draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus) nepažeidžiamas, nes teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apie tokį ketinimą informavusi bylos šalis (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys).

41. Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 422 Eur bylinėjimosi išlaidų (222 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 81,76 proc. ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina iš viso 345,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo už akių dalį ir jį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. sausio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K091175961 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. sausio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K091175961 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 001,24 Eur negrąžintą kreditą; 576,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 497,20 Eur tarpininkavimo mokestį; 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. – 6 709,64 Eur; 2020 m. spalio 27 d. – 6 633,67 Eur; 2020 m. lapkričio 27 d. – 6 556,31 Eur; 2020 m. gruodžio 27 d. – 6 477,53 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 6 397,31 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 6 315,61 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 6 232,42 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 6 147,70 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 6 061,43 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 5 973,58 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 5 884,12 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 5 793,02 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 5 700,25 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 5 605,77 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 5 509,56 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 5 411,59 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 5 311,82 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 5 210,22 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 5 106,76 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 5 001,40 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 4 894,11 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 4 784,86 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 4 673,60 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 4 560,30 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 4 444,93 Eur; 2022 m. spalio 27 d. – 4 327,44 Eur; 2022 m. lapkričio 27 d. – 4 207,80 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. – 4 085,96 Eur; 2023 m. sausio 27 d. – 3 961,89 Eur; 2023 m. vasario 27 d. – 3 835,55 Eur; 2023 m. kovo 27 d. – 3 706,89 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 3 575,87 Eur; 2023 m. gegužės 27 d. – 3 442,45 Eur; 2023 m. birželio 27 d. – 3 306,58 Eur; 2023 m. liepos 27 d. – 3 168,22 Eur; 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 3 027,32 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. – 2 883,84 Eur; 2023 m. spalio 27 d. – 2 737,73 Eur; 2023 m. lapkričio 27 d. – 2 588,94 Eur; 2023 m. gruodžio 27 d. – 2 437,42 Eur; 2024 m. sausio 27 d. – 2 283,13 Eur; 2024 m. vasario 27 d. – 2 126,01 Eur; 2024 m. kovo 27 d. – 1 966,01 Eur; 2024 m. balandžio 27 d. – 1 803,07 Eur; 2024 m. gegužės 27 d. – 1 637,15 Eur; 2024 m. birželio 27 d. – 1 468,18 Eur; 2024 m. liepos 27 d. – 1 296,12 Eur; 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 1 120,90 Eur; 2024 m. rugsėjo 27 d. – 942,47 Eur; 2024 m. spalio 27 d. – 760,77 Eur; 2024 m. lapkričio 27 d. – 575,74 Eur; 2024 m. gruodžio 27 d. – 387,32 Eur; 2025 m. sausio 27 d. – 195,48 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 345,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.