- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-274-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00474-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. S. 1 828,31 Eur negrąžintą vartojimo kreditą; 121,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 828,31 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 23 d.); 506,34 Eur tarpininkavimo mokestį; 11,28 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 828,31 Eur), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteikė 2 500 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1 828,31 Eur vartojimo kredito. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 828,31 Eur negrąžintą kreditą; 121,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 151,06 Eur tarpininkavimo mokestį; 11,28 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 220 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. atsakovė savo įsipareigojimų laiku grąžinti gautą kreditą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas tinkamai nevykdė, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 828,31 Eur negrąžintą kreditą bei 121,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas taikant sutartyje numatytą 21 proc. metinę palūkanų normą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.);
4.2. ieškovės reikalaujamos negautos pajamos (nuostoliai) nelaikytinos pagrįstomis ir tikėtinomis. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Iš ieškovės reikalavimų matyti, kad negautoms pajamoms yra prilyginamos sutartyje numatytos atsakovės mokėtinos 21 proc. dydžio metinės mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių, remiantis naujai suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas iš kredito gavėjo reikalauti nebegali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nors, ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai tikėjosi gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo;
4.3. iš byloje pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 4,90 proc., jo suma su nuolaida – 151,06 Eur, kuri kartu su palūkanomis bei kredito suma ir sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovė. Nėra pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokestį, nei 151,06 Eur;
4.4. netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 175,46 Eur (1 828,31 Eur + 121,20 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 21 proc. dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, kadangi nėra aišku, kada atsakovė sumokės negrąžintą kredito sumą, bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis neviršys paskaičiuotos 175,46 Eur sumos, todėl šis reikalavimas atmetamas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,28 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, todėl tenkinamas;
4.5. ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 86 proc., ieškovei iš atsakovės priteisiama 48 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 172 Eur išlaidų už teisines paslaugas, iš viso – 220 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą už akių: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 828,31 Eur), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-08-23; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 256 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200 Eur už advokato paslaugas – apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. be suteikto vartojimo kredito, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei vartojimo kredito sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2, 5.4 punktai);
5.2. skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma;
5.3. konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas specialiosiose sąlygose, tai yra 583,04 Eur, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Ieškovė palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d.
5.4. nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 256 Eur.
6. Atsakovė S. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė S. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K939994586 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 2 500 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui (iki 2021 m. rugpjūčio 23 d.) su 21 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Atsakovė šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. liepos 24 d. išsiuntė atsakovei raginimą vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutraukė Kredito sutartį. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo.
11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsakovei nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą Kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta)
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
13. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (583,04 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 21 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal Refinansavimo pasiūlyme nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką (grafiką). Šalys Kredito sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (583,04 Eur dydžio palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Kredito sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) 2020 m. rugsėjo 1 d. nutraukė Kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, taigi yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
16. Apeliantė prašo priteisti 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 828,31 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 23 d.). Toks ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra ydingas, kadangi Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
18. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo apeliantė, bet per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Visos šios sumos yra aiškiai nurodytos Refinansavimo pasiūlyme pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkoje (grafike).
19. Ieškovė nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 23 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 21 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos (pradedant skaičiuoti nuo sumos tarp 12-13 grafiko eilučių), tačiau nuo ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – 1 458,25 Eur (1 482,17 Eur / 30 d. x 23 d.); nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1 379,64 Eur; nuo 2020 m. spalio 23 d. – 1 275,32 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 23 d. – 1 169,17 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 23 d. – 1 061,17 Eur; nuo 2021 m. sausio 23 d. – 951,28 Eur; nuo 2021 m. vasario 23 d. 839,46 Eur; nuo 2021 m. kovo 23 d. 725,69 Eur; nuo 2021 m. balandžio 23 d. – 609,93 Eur; nuo 2021 m. gegužės 23 d. 492,14 Eur; nuo 2021 m. birželio 23 d. – 372,29 Eur; nuo 2021 m. liepos 23 d. – 250,34 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 126,27 Eur). Taigi, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti aukščiau šioje nutartyje nurodyto vartojimo kredito likučio (skaičiavimo principas: negrąžintas kredito likutis Eur x 21 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių, kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai, padalytai iš 12 mėnesių). Tokiu būdu atsakovei išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino.
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai atsakovei netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, nurodydama, jog jie reiškiami bendrai 2 467,13 Eur sumai, tačiau reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), konkrečia suma neįvertino – negautas pajamas prašė priteisti procentine išraiška. Taigi šis ieškovės reikalavimas neįtakojo patenkintų / atmestų reikalavimų skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas perskirstyti.
23. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisiama 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 828,31 Eur negrąžintą kreditą; 121,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.); 151,06 Eur tarpininkavimo mokestį; 11,28 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 21 proc. metinių palūkanų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 23 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – 1 458,25 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1 379,64 Eur; nuo 2020 m. spalio 23 d. – 1 275,32 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 23 d. – 1 169,17 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 23 d. – 1 061,17 Eur; nuo 2021 m. sausio 23 d. – 951,28 Eur; nuo 2021 m. vasario 23 d. 839,46 Eur; nuo 2021 m. kovo 23 d. 725,69 Eur; nuo 2021 m. balandžio 23 d. – 609,93 Eur; nuo 2021 m. gegužės 23 d. 492,14 Eur; nuo 2021 m. birželio 23 d. – 372,29 Eur; nuo 2021 m. liepos 23 d. – 250,34 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 126,27 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (2 111,85 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 220 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.