Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-769-1023/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-01
Bylos Nr.
II-769-1023/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00544-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
G. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-769-1023/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00544-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.9.9; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Z. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę bei paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2. Skunde nurodoma, jog alkoholį vartojo balandžio 27 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui balandžio 28 d. ryte 9:55 val. vairavo automobilį, buvo nustatytas 0,60 promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Turi ilgą vairavimo stažą, iki šiol analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo nėra padaręs. Skunde nurodoma, jog jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba vadovu įmonėje „MB (duomenys neskelbtini)“. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas. Augina du nepilnamečius sūnus, teisės vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaikų saugų pateikimą į mokumo įstaigą ir treniruotes. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti neįgalia mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Skunde teigiama, kad paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu, kad vairavo neblaivus, nustatyta 0,60 promilių neblaivumas. Gailisi, blogai vertina, su bauda sutinka. Prašo sušvelninti administracinio poveikio priemonę nurodydamas, kad augina 2 vaikus, 8 ir 16 metų, vežioja į krepšinį, atletiką, treniruotes, kurios nuo namų 24 km. Autobusai nevažiuoja į kaimą, kuriame gyvena. Žmona vairuoja, bet bijos, nes turėjo autoįvykį. Dėl darbo nurodo, kad jis yra automobilių priežiūros įmonės savininkas, jis vienas įmonėje dirbantis, kitų darbuotojų nėra. Dėl rūpinimosi neįgalia motina, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), iki jos reikia nuvažiuoti.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs ji privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjo teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad nesijautė neblaivus, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio, tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių - asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y., pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,67 (pritaikius paklaidą 0,66) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,60 (pritaikius paklaidą 0,59) promilės neblaivumas. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, bus apsunkinta galimybė atlikti darbines funkcijas, kokybiškai pasirūpinti savo neįgalia mama, savo nepilnamečiais sūnumis, kurie mokosi mokykloje, lanko treniruotes, todėl juos reikia vežioti į mokyklas bei treniruotes. Pažymėtina, jog panašaus pobūdžio bylose, šios aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojamą asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina. Priimant nutarimą buvo įvertinta tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir nustatant administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), G. Z. paskirta 800 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad jis 2024 m. balandžio 28 d. 9.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0, 60 neblaivumo laipsnis. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, teismo posėdžio metu prašydamas pakeisti nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių, taikant švelnesnę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, poveikio priemonę. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

8. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek protokole, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivus, jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2024 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, 2024 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, nurodant, kad nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkotesteriu nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis abiem tikrinimo atvejais, tarnybiniu pranešimu, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

9. Pažymėtina, kad pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas pirmu pūtimu 0,67 promilių girtumas, antru pūtimu 0,60 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1985294 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 7510“ ARKL-0750 patikra buvo atlikta 2023 m. lapkričio 7 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2024 m. gegužės 6 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

10. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis jautėsi žvalus ir nesijautė neblaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjas skunde nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl kitos dienos ryte jam į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu pūtimu 0,67, antru pūtimu 0,60 promiles, neįvertinus paklaidos, laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,60 promilės, neįvertinus paklaidos, girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kaip aukščiau minėta, pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

11. Kaip išaiškinęs kasacinis teismas šio pobūdžio bylose, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog jo suvartotas iš vakaro alkoholio kiekis, praėjus netrumpam laiko tarpui (iki ryto), neturės įtakos jo blaivumui, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Pareiškėjas, žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

12. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

13. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

14. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

17. Vertindamas pareiškėjo nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose.

18. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021).

19. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

20. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis (0,60 prom.) nėra artimas įstatymo leistinai ribai (0,40 prom.) ir net priešingai – ženkliai ją viršija. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, ryte vairuodamas nesijautė neblaivus, tačiau vien tik gera tikrinamo vairuotojo savijauta ir savęs įtikinimas, kad jis yra blaivus, nėra patikimi duomenys, kuriais asmuo turėtų remtis prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, nes šie vertinimai yra subjektyvūs, be to alkoholis, vis dar esantis organizme, vairuotojui gali sudaryti klaidingą įspūdį apie savo būseną (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-225-844/2022). Akcentuotina, kad pareiškėjo veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkščių administracinių nusižengimų. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas neblaivus jis važiavo gyvenvietėje intensyvaus eismo metu, dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jo paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet ryte jautėsi visiškai blaivus, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo.

21. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad G. Z. baustas 5 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi 1 galiojančią nuobaudą, visos baudos sumokėtos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu nustatyta, jog pareiškėjas anksčiau yra teistas užsienio valstybėje. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančią administracinę nuobaudą, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų. Nors G.Z. ir nėra sistemingas KET pažeidėjas, tačiau itin drausmingu vairuotoju jį pripažinti taip pat nėra pagrindo, kas neigiamai charakterizuoja ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, nuobaudos ar poveikio priemonių skyrimo. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, tai, kas asmuo praeityje nėra baustas už šiurkštų KET taisyklių pažeidimą, yra dirbantis asmuo, sukūręs šeimą, įgijęs išsilavinimą, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-289-383/2022). Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjui nuobaudą, t. y. parenkant minimalų baudos dydį ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dirba, augina nepilnamečius vaikus, šios aplinkybės rodo pareiškėjo tvirtus socialinius ryšius. Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Tačiau, tai neduoda pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju vaikų interesai bus pažeisti vien todėl, kad vienas iš tėvų tam tikrą laiką negalės naudotis teise vairuoti, juo labiau, kad dabartiniu metu yra vaikų mokslo metų vasaros atostogos, o vaikų motina, kaip minėta, turi teisę vairuoti ir ja naudojasi. Be to, šios aplinkybės dėl darbo, šeimos, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų, juolab pareiškėjui, darant administracinį nusižengimą, minėtos jo nurodytos aplinkybės, jau egzistavo, tad apie teisės vairuoti reikalingumą pareiškėjas turėjo galvoti prieš darant skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą, juolab įvertinus tai, kad pareiškėjo sutuoktinė vairuojanti (ką nurodė teismo posėdžio metu pats pareiškėjas, bei kas matyti iš tarnybinio pranešimo, jog nusižengimo dieną automobilis perduotas pareiškėjo sutuoktinei vairuoti) laikytina, kad tai nepažeis nei nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, nei rūpinimosi kitais šeimos nariais ar artimaisiais. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

23. Pažymėtina, jog pareiškėjui parinkta švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių, atsižvelgiant į jo paties sutikimą. Be to, skirti minimalūs minėtos priemonės terminai. Atkreiptinas dėmesys, jog draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, savaime neuždraudžia vairuoti transporto priemonių, o kelia papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naudojamos transporto priemonės tam, kad jomis būtų galima naudotis bei užtikrina galimybę periodiškai tikrinti pareiškėjo blaivumą.

24. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (darbu, nepilnamečiais vaikais, motina) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo yra pažeidęs KET taisykles, pažeidimai sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinęs tiek pačius administracinius nusižengimus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, įvertinus tai, kad pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

25. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalią baudą ir minimalias straipsnio sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones, kurių minimalius dydžius nustatant buvo atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

G. Z. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė