- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- B2-722-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00503-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Atsakovas
- RUAB „Saurida“
- Kategorijos
- 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus AB SEB bankas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
AB SEB bankas 2014 m. sausio 8 d. kreipėsi į RUAB „Saurida" restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ administratorių T. M. dėl 5.586.794,36 Lt kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.
Šalies argumentai
Restruktūrizavimo administratorius T. M. 2014 m. vasario 4 d. prašyme teismui dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo AB SEB banko kreditorinį reikalavimą nurodė tvirtinti 5.477.985,69 Lt sumai.
2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-722-357/2014 priėmė nutartį, kuria buvo patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Saurida" kreditorių finansiniai reikalavimai. Nutartimi buvo patvirtintas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas 5 477 985,69 Lt sumai.
AB SEB bankas 2014 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą padavė atskirąjį skundą (12-18 b. l.), kuriame nurodė, jog nesutinka su 2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dalimi, kuria buvo patvirtintas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas 5477985,69 Lt sumai bei kreditoriaus S. R. patvirtintu kreditoriniu reikalavimu. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi (45 b. l.) panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį kreditoriaus AB SEB banko kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dalyje ir perdavė nagrinėti ginčo tvarka. RUAB „Saurida" kreditoriaus S. R. kreditorinio reikalavimo pakeitimo (panaikinimo) klausimas išskirtas ir nagrinėjamas restruktūrizavimo byloje.
Atsiliepimas
Restruktūrizuojamos UAB „Saurida“ administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ direktorius T. M. pateikė atsiliepimą dėl AB SEB banko reikalavimo, prašo atmesti prašymą. Administratorius savo prašymą motyvuoja tuo, kad administratoriaus 2014 m. vasario 4 d. rašte Nr.14SAU-02 aiškiai išskirti kreditorių reikalavimai ir jų dalys, jie atitinka atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis. Administratoriaus teigimu veiksmai, kuomet teismui teikiama tvirtinti neginčijama kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, atitinka kreditoriaus interesus, todėl negalėtų būti vertinama kaip neteisėta. Kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta, jis tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu, įgijo Įmonių restruktūrizavimo įstatyme suteikiamas kreditoriaus teises.
AB SEB bankas 2014 m. kovo 31 d. pateikė atsiliepimą ir nurodo, kad ginčijama suma apima Banko apskaičiuotus delspinigius ir palūkanas pagal visas su RUAB „Saurida" sudarytas Kreditavimo sutartis. Kreditavimo sutartyse (Specialiosios dalies 3.1 punktuose) sutartų delspinigių dydis yra 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną, t.y. 18,25 proc. metinių palūkanų. Bankas pažymi, kad teismai yra analizavę ir pripažino pagristais dar didesnio dydžio delspinigius, pavyzdžiui. 0,2 proc. už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną dydį, todėl 0,05 proc. už kiekvieną praleistą prievolės vykdymo dieną delspinigių dydis taip pat nėra neprotingas. UAB „Saurida“ suteiktos kredito sumos yra ypač ženklios, todėl netinkamas įsipareigojimų bankui kaip kreditoriui vykdymas taip pat šalių buvo sutartas atsižvelgiant į didelės sumos kreditą kaip bendrovės gaunamą finansinę galimybę su atitinkamomis pareigomis (negrąžinto kredito, t.y. neįvykdytos prievolės dydis yra taip pat ženklus - 5 477 985,69 Lt vien negrąžinto kredito suma).
Išvadą, kad esant dideliam prievolės dydžiui, ypatingai - skolinantis lėšas iš kreditoriaus, įprastai susitariamą netesybų dydį viršijančios sutarties šalių sutartos netesybos yra laikomos normaliomis, pagrindžia ir suformuota teismų praktika (pvz., 2005-06-27 nutartis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005). Pripažintina, kad, ieškovui siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sutarties sąlygų atsakovo griežtas laikymasis yra svarbus ieškovui, dėl to šalių susitartas didesnis, nei įprastas, delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu. Praleidęs atsiskaitymų terminą atsakovas naudojosi ieškovui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių galėjo sutrikti atsakovo įmonės likvidumas atsiskaitymuose su kreditoriais, kadangi delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininką praleidinėti prievolių vykdymo terminus, tai byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė sutartyje nustatytą delspinigių dydį kaip kompensaciją už nuostolius, susidariusius dėl skolininko pavėluoto mokėjimo.
Bankas akcentuoja, kad administratoriaus ginčijamo Reikalavimo dalį 20 665,27 Lt sumai, t.y. palūkanų nuo negrąžintų kredito dalių, teisinė prigimtis ir funkcija yra ne kaip netesybų, o mokėjimo - už naudojimąsi pasiskolintais pinigais. Sutartyse numatytos palūkanos bendrovei, remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, traktuotinos kaip mokėjimo funkciją atliekančios. Tokių palūkanų mažinimo instituto teisės aktai nenumato, vadinasi, teisinis pagrindas tam neegzistuoja, tai leidžia teigti, jog nėra pagrindo 20 665,27 Lt palūkanų pripažinti netesybomis ir taikyti administratoriaus prašomą netesybų mažinimo institutą palūkanoms mažinti.Visos netesybos ginčijamoje Reikalavimo dalyje, tiksliau - delspinigiai 70 143,39 Lt sumai yra paskaičiuotos nepažeidžiant netesyboms skaičiuojamo 180 dienų reikalavimo senaties termino, nurodyto CK 1.125 str. 5 d. Tai patvirtina, kad kreditorius Bankas nesiekia nepagrįstai praturtėti ar kitais būdais neproporcingai apriboti skolininko RUAB „Saurida" teisėtų interesų.
Kreditorinis reikalavimas tvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo c.b. Nr. B2-501-357/2014, juo priteista iš RUAB „Saurida" solidariai kartu su S. R. ir E. R. AB SEB banko naudai 5.477.985,69 Lt negrąžinto kredito.
Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis teigia, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, šalių susitarimai turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Pagal šalių sudarytą 2002-12-23 d. kreditavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos taip: 1 mėn. VILIBOR + 2,2 marža, o delspinigiai skaičiuojami pagal formulę: pradelsta suma x delspinigiai x praleistų dienų skaičius. Teismas pažymi, kad šalių sutartinės palūkanos ir netesybos atitinka protingumo kriterijų.
Teismas pažymi, kad remiantis 6.260 ir 6.261 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, jog jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, atsižvelgus į tai, kad palūkanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus turtinius praradimus, spręstina, kad įstatyme nustatytos palūkanos savo esme laikytinos neįrodinėtinais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patiriamais dėl skolininko piniginių įsipareigojimų nevykdymo laiku, kurie yra preziumuojami; pagal teisinį reguliavimą, esant įstatyme nustatytoms palūkanoms, kreditorius skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju visuomet turi teisę jų reikalauti, nes taip kompensuojami kreditoriaus patirti ir neįrodinėtini minimalūs nuostoliai.
Remiantis įstatymo nuostatomis sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Šalys susitarė dėl šalies patirtų nuostolių atlyginimo bei dėl jų dydžio. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.210 str. Nagrinėjamu atveju, šalys laisva valia susitarė dėl didesnių metinių palūkanų, jos sudaro 20.665,27 Lt reikalavimo dalį. Atsižvelgiant į didelę kredito sumą ir į kreditoriaus patiriamus nuostolius dėl kredito negrąžinimo laiku, teismas šalių sutartas palūkanas laiko protingomis ir sąmoningai šalių nustatytas atsižvelgiant į didelę kredito sumą ir kreditoriui tenkančia riziką dėl jos negrąžinimo laiku. Konstatavus, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už suteiktą kreditą, teismas sprendžia, jog dėl to jam kyla sutartinė pareiga sumokėti netesybas, kurios pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: priteistiną nuostolių sumą įskaito kartu su atitinkančia sutartinių netesybų suma (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Šalių susitarimuose numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Teismas mažina pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
Teismas sprendžia, kad AB SEB banko finansinio reikalavimo 108.808,67 Lt suma, kurią sudaro netesybos ir palūkanos yra pagrįsta, kreditoriaus reikalaujamos netesybos nėra neprotingai didelės, todėl nemažintinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str., 6.258 str. pagrindais. Atsižvelgus į faktines aplinkybes, įvertinus suteikto ir negrąžinto kredito sumą, nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad kreditoriaus reikalaujamos netesybos, kurias sudaro 70 143,39 Lt suma ir 20 665,27 Lt palūkanų suma atitinka protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
Patvirtinti AB SEB banko (duomenys neskelbtini), finansinį reikalavimą 5.586.794,36 Lt sumai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.