Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės banko „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ finansinis reikalavimas nurodyto atsakovo restruktūrizavimo byloje (civilinė byla Nr. B2-766-357/2014),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškelta atsakovo UAB „Saurida“ restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

Pareiškėjas BAB bankas „Snoras“ 2014 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorių, prašydamas įrašyti jį į atsakovo kreditorių sąrašą su 5 699 584,09 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 5 560 512,52 Lt negrąžinto kredito ir 139 071,57 Lt delspinigių (1,2 b. l.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. vasario 7 d. apygardos teismo nutartimi patvirtintas atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas pagal atsakovo restrukturizavimo administratoriaus pateiktą sąrašą, tarp jų – pareiškėjo BAB banko „Snoras“ 5 560 512,52 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

Atsakovo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2014 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas skirti atskirą posėdį dėl BAB bankas „Snoras“ finansinio reikalavimo dalies (139 071,57 Lt delspinigių) patvirtinimo (3-6 b. l.). Nurodė, kad kreditoriaus reikalaujamos netesybos yra neprotingai didelės, todėl turi būti sumažintos CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio pagrindu iki protingų CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų dydžio.

Apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė kreditoriaus BAB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti jį ginčo tvarka (7, 8 b. l.).

Kreditorius BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į atsakovo 2014 m. vasario 25 d. raštą nurodė, kad nesutinka su juo (72-74 b. l.). Teigė, kad banko teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartinius delspinigius yra įtvirtinta Kredito sutarties, sudarytos su atsakovu, 3.5 punkte, pagal kurį bankas ir atsakovas susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių normos nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; atsakovo restruktūrizavimo administratorius nenurodė, kodėl reikalaujamos iš atsakovo netesybos yra neprotingai didelės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino kreditoriaus BAB banko „Snoras“ prašymą ir patvirtino jo 5 699 584,09 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje (96, 97 b. l.).

Teismas nurodė, kad kreditoriaus AB banko ,,Snoras“ 5 699 584,09 Lt finansinis reikalavimas kildinamas iš Kredito sutarties, Papildomo susitarimo Nr.1 ir įrodytas AB banko ,,Snoras“ pateiktais, reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais.

Teismo teigimu, remiantis CK 6.260 ir 6.261 straipsniais, Lietuvos A. T. praktika, esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, atsižvelgus į tai, kad palūkanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus turtinius praradimus, spręstina, kad įstatyme nustatytos palūkanos savo esme laikytinos neįrodinėtinais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patiriamais dėl skolininko piniginių įsipareigojimų nevykdymo laiku, kurie yra preziumuojami. Teismo vertinimu, atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, o praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutartimi nustatytas netesybas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su pareiškėju už suteiktą kreditą, dėl to jam kyla sutartinė pareiga sumokėti netesybas, kurios pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį įskaitomos į nuostolių atlyginimą, o atsakovas RUAB „Saurida“ neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu pripažįsta tik dalį kreditoriaus reikalavimų. Pasak teismo, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, o CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.

Teismas sprendė, kad BAB banko ,,Snoras“ finansinio reikalavimo 139 071,57 Lt suma, kurią sudaro netesybos, yra pagrįsta, kreditoriaus reikalaujamos netesybos nėra neprotingai didelės, todėl nemažinamos CK 6.73, 6.258 straipsnių pagrindais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas RUAB „Saurida“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, sumažinant kreditoriaus BAB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą dėl netesybų, patvirtinant nurodyto kreditoriaus 5 616 176,52 Lt sumos finansinį reikalavimą, kurį sudaro 5 560 570,81 Lt negrąžinto kredito ir 55 605,71 Lt netesybų, o nesant galimybės išspręsti klausimą iš esmės – perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (101 – 103 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas, patvirtindamas visą 139 071,57 Lt dydžio netesybų sumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi neišsiaiškino dėl 2014 m. balandžio 1 d. atsakovo procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo ir BAB „Snoras“ vykusiomis derybomis dėl kreditavimo sutarties pratęsimo, o apsiribojo tik šių aplinkybių konstatavimu nutartyje; teismas nevertino visų kriterijų, reikšmingų, sprendžiant delspinigių dydžio klausimą, tarp jų ir atsakovo bei BAB banko „Snoras“ vykusių derybų dėl kreditavimo sutarties pratęsimo; Teismas neteisingai nurodė, kad kreditoriaus BAB banko „Snoras“ prašoma patvirtinti 139 071,57 Lt netesybų suma, kurią sudaro 0,05 proc. dydžio netesybos, yra pagrįsta. Nors kreditoriaus teisė reikalauti netesybų apmokėjimo ir atleidžia jį nuo patirtų nuostolių įrodinėjimo, tačiau šioje byloje nėra ir nebuvo pateikta kreditoriaus nuostolių įrodymų, todėl galima teigti, jog kreditorius nepatyrė nuostolių. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, teismas turėjo sumažinti BAB banko „Snoras“ reikalaujamus delspinigius iki 0,02 proc., t. y. iki 55 605,71 Lt sumos (5 560 570,81×0,02 proc.×50 d.).

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą kreditorius BAB bankas „Snoras“ prašo jį atmesti (106-108 b. l.). Nurodo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliantui faktas savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti šalių susitarimu nustatytų delspinigių dydžio. Kreditoriaus nuomone, banko ir atsakovo abipusiu susitarimu nustatytas 0,05 proc. delspinigių dydis atitinka protingumo principą, be to, nuo teismo nutarties iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdytas sutartinių netesybų skaičiavimas ir, atsižvelgiant į tai, jog restruktūrizavimo procesas gali užtrukti keturis metus, mažai tikėtina, kad jų skaičiavimas bus atnaujintas, todėl banko nuostoliai bus didesni.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalį, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nurodyto straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška; tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo; šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę; teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas dėl jų sumažinimo dydžio, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas (ne)buvimą, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros; tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Be to, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, ir teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad atsakovo ginčijama kreditoriaus BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo 139 071,57 Lt suma, kurią sudaro netesybos dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės, yra pagrįsta, nėra neprotingai didelė, kad byloje nėra pagrindo mažinti pareiškėjo BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo dydžio.

Bylos duomenimis, pareiškėjo BAB banko „SNORAS“ finansinis reikalavimas atsakovo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje kildinamas iš šalių pasirašytos 2010 m. spalio 4 d. Kredito sutarties Nr. 031-88525, kuria BAB bankas „SNORAS“ suteikė atsakovui 1 640 000 EUR kreditą, nustatant 6,5 proc. metinių palūkanų normą ir 0,05 proc. delspinigių normą už kiekvieną prievolės įvykdymo pradelsimo dieną, o kredito grąžinimo tvarka nustatyta Kredito sutarties 3.6 punkte, numatant galutinę atsiskaitymo datą 2013 m. rugsėjo 30 d. (9-25 b. l.). Pareiškėjo BAB banko „Snoras“ 2013 m. gruodžio 19 d. pažymos apie UAB „Saurida“ skolą bankui duomenimis, atsakovas 2013 m. lapkričio 18 d. buvo skolingas bankui 1 650 713,65 EUR sumą (5 699 584,09 Lt), kurią sudarė 1 610 435,74 EUR negrąžintos paskolos sumos, 40 261,04 EUR nesumokėtų kredito delspinigių ir 16,87 EUR nesumokėtų palūkanų delspinigių (62 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje Kredito sutarties šalys yra juridiniai asmenys, jų sudaryta Kredito sutartis – komercinio pobūdžio sandoris, sudarytas tarp verslininkų, o delspinigių, paskaičiuotų pagal Kredito sutartį, suma (40 277,91 EUR) nėra didelė, palyginus su atsakovo skola (1 610 435,74 EUR) pagal šią sutartį. Taigi atsižvelgus į atsakovo prievolės pobūdį, jo skolos dydį, sutarties laisvės principą, sprendžiama, kad pagrįsta apygardos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) yra aiškiai (neprotingai) per dideli, ir nėra pagrindo sumažinti nurodytų delspinigių iki atsakovo nurodomų 0,02 proc., nes nagrinėjamu atveju jie nelaikytini neprotingai dideliais (CK 6.73 str. 2 d.). Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo nutartį apelianto argumentai, kad, byloje nepateikus kreditoriaus nuostolių įrodymų, galima teigti, jog kreditorius nepatyrė nuostolių, kad šalys vykdė derybas dėl Kredito sutarties pratęsimo, o atsakovas šiuo metu yra restruktūrizuojama įmonė. Kaip minėta, šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.), šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, teismų praktikoje nėra ir vieno konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, ir teismas, spręsdamas dėl delspinigių mažinimo pagrįstumo, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys, būdamos verslo subjektais, sudarydamos Kredito sutartį, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, o tai, kad atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė nepaneigia šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; juolab kad pareiškėjas šiuo metu yra bankrutavusi įmonė, kurios kreditorių interesai turi būti ginami ne mažiau, negu atsakovo - restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesai.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį.

TeisėjaiAudronė JarackaitėDanguolė MartinavičienėDanutė Milašienė