Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės S. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės S. J. prašymas patikslinti finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ byloje Nr. B2-610-357/2016.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Byloje kilo ginčas dėl kreditorės – darbuotojos – finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) restruktūrizavimo byloje.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Saurida“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 2 d. (CPK 179 str. 3 d.).

Kreditorė S. J. kreipėsi į administratorių, prašydama patvirtinti 15 714 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 637,74 Eur išeitinė išmoka, 6 005,06 Eur vidutinis darbo užmokestis nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30, 201,48 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 528,04 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki 2014-05-01, 201,48 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, 217,97 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nurodė, kad toks jos finansinis reikalavimas tvirtintinas vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi.

Administratorius sutiko, kad turi būti patvirtinti tokie kreditorės nurodyti finansiniai reikalavimai: 1 244,68 Eur išeitinė išmoka, 4 563,85 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30 ir 1 426,60 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki 2012-04-27, t. y. 7 235,13 Eur pirmos eilės, ir su darbo santykiais nesusiję reikalavimai – teismo priteista 868,86 Eur neturtinė žala ir 271,97 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teigė, kad kreditorei darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012-04-27, todėl be pagrindo reikalaujama skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2014-05-01.

Teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtinto administratoriaus neginčijamą kreditorės S. J. 7 235,13 Eur pirmos eilės ir 1 140,83 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą, o jos 7 338,68 Eur reikalavimas, su kuriuo restruktūrizavimo administratorius nesutiko, buvo išskirtas į atskirą bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino S. J. prašymo patvirtinti papildomą 7 338,68 Eur finansinį reikalavimą.

Teismas nustatė, kad pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus kreditorei yra aktualios šios teismo rezoliucinės dalys: pripažintas neteisėtu ieškovės S. J. atleidimas iš darbo UAB „Saurida“ 2011-08-18 įsakymo Nr. 47 pagrindu; pripažinta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteista ieškovei iš UAB „Saurida“ 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio – 1 637,74 Eur – išeitinė išmoka ir 327,55 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant UAB „Saurida“ išskaičiuoti privalomus mokesčius; priteista 201,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; priteista 201,48 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškove; priteista 271,97 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteista 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Spręsdamas dėl išeitinės išmokos, teismas, remdamasis minėta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi, konstatavo, kad RUAB „Saurida“ pagrįstai ją sumažino nuo 1 637,74 Eur iki 1 244,68 Eur, t. y. 15 proc. gyventojų pajamų ir 9 proc. privalomojo draudimo mokesčiu.

Spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30, teismas, remdamasis minėta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi, konstatavo, kad RUAB „Saurida“ pagrįstai ją sumažino nuo 6 005,06 Eur iki 4 563,85 Eur, t. y. 15 proc. gyventojų pajamų ir 9 proc. privalomojo draudimo mokesčiu.

Spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog kreditorei darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012-04-27, todėl pripažino, kad ji nepagrįstai prašo priteisti už laikotarpį iki 2014-05-01. Dėl to teismas laikė nepagrįstu kreditorės prašomą priteisti 6 528,04 Eur vidutinį darbo užmokestį už 32,4 mėn., o ne už 8,33 mėn. Pažymėjo, kad iš vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti išskaičiuojamas 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis, nepaisant to, ar tai nurodyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Netenkino pačios kreditorės savo nuožiūra papildomai įtraukto 201,48 Eur finansinio reikalavimo.

Spręsdamas dėl kreditorės prašomo patvirtinti 201,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies, teismas nurodė, kad darbo užmokestis jai sumokėtas 2012-04-27.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos, teismas nurodė, kad toks trečios eilės reikalavimas jau patvirtintas teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė S. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį, nurodant, kad jos pirmos eilės reikalavimą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje sudaro 13 436,91 Eur: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi priteista 1 244,68 Eur išeitinė išmoka, 4 593,85 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30, 6 528,04 Eur darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki 2012-04-27, 201,48 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu priteista 868,86 Eur neturtinė žala; trečios eilės reikalavimą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi priteistos 271,97 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas neteisingai nusprendė, kad jai darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012-04-27, todėl nepagrįstai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiavo nuo 2011-08-18 iki 2012-04-27, o ne iki 2014-05-01, t. y. iki visiško įvykdymo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014. Pagal teisinį reglamentavimą atsakovas privalėjo jos atleidimo iš darbo dieną (teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną) sumokėti visas pinigų sumas, todėl vien tai, kad yra neišmokėta išeitinė išmoka įrodo, jog su ja nebuvo visiškai atsiskaityta (DK 141 str.).Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteisto neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dalies turi būti išskaičiuoti privalomi mokesčiai.Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neturtinė žala restruktūrizavimo byloje turėjo būti patvirtinta kaip pirmos, o ne trečios eilės finansinis reikalavimas.

RUAB „Saurida“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas teisingai vadovavosi įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta prejudicinė aplinkybe, kad atsakovas su kreditore atsiskaitė 2012-04-27. Šį faktą patvirtina ir administratoriaus kartu su 2016-03-15 raštu Nr. 16-SAU-02 teismui pateikti mokėjimo pavedimai.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui kyla pareiga išskaičiuoti mokėtinus mokesčius, nepaisant to, ar tai nurodyta teismo rezoliucinėje dalyje. Apeliantė nenurodė jokių motyvų, dėl kurių ji turėtų būti atleista nuo mokesčių sumokėjimo valstybei. To nenumato ir ĮRĮ 23 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių reikalavimų tvirtinimą.

3. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį, neturtinės žalos atlyginimą priskirdama prie pirmąja eile tenkintinų reikalavimų. Tai, kad tarp žalos atlyginimo teisinių santykių subjektų egzistavo darbiniai santykiai, nesudaro pagrindo reikalavimo teisės atsiradimo sieti išimtinai su darbo teisiniais santykiais.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės S. J. prašymas patikslinti finansinį reikalavimą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje, padidinant jį 7 338,68 Eur.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl bylą nagrinėja pagal atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, kartu įvertindama šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, teismų praktiką šiuo klausimu (CPK 320 str., 329 str. 2 d., 338 str.).

Kreditorės S. J. finansinis reikalavimas RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje buvo tvirtinamas vadovaujantis teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovės B. R., A. K. ir S. J. ieškinį atsakovei UAB „Saurida“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis – buvo pripažintas neteisėtu ieškovės S. J. atleidimas iš darbo UAB „Saurida“ 2011-08-18 įsakymo pagrindu; pripažinta, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteista ieškovei S. J. iš atsakovės UAB „Saurida“ 5 654,80 Lt (1 637,74 Eur) išeitinė išmoka ir 1 130,96 Lt (327,55 Eur) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant UAB „Saurida“ nuo priteistos sumos išskaičiuoti privalomus mokesčius; priteista 695,68 Lt (201,48 Eur) neišmokėto darbo užmokesčio ir 695,68 Lt (201,48 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškove; priteista 271,97 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteista 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-40, 41-51, 52-62).

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 2 d., UAB „Saurida“ iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 179 str. 3 d.).

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo administratoriaus neginčijamus S. J. 7 235,13 Eur pirmos eilės ir 1 140,83 Eur trečios eilės finansinius reikalavimus (b. l. 68-69). Teismo priteistą 7 235,13 Eur pirmos eilės reikalavimą sudaro: 1 244,68 Eur išeitinė išmoka (atskaičius mokesčius), 4 563,85 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30 (atskaičius mokesčius), 1 426,60 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki 2012-04-27 (atskaičius mokesčius). Kaip trečios eilės reikalavimus teismas patvirtino įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas pirmiau minėtoje civilinėje byloje.

Tuo tarpu administratoriaus ginčijamą 7 338,68 Eur S. J. papildomą reikalavimą išskyrė į atskirą bylą. Šį reikalavimą sudarė: 201,48 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nuo kurio priskaityta bendra suma, ir kuris nebuvo priteistas teismo sprendimu, bei uždelsimo laikotarpis, kurį S. J. nurodo esant iki 2014-05-01, o ne iki 2012-04-27.

Skundžiama nutartimi teismas šių reikalavimų netenkino.

Kreditorė S. J., nesutikdama su teismu, tvirtina, kad: priteistos lėšos, išskyrus išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi būti tvirtinamos atskaičius mokesčius; vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas ne iki 2012-04-27, bet iki 2014-05-01; 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi būti tvirtinamas kaip pirmos, o ne trečios eilės finansinis reikalavimas.

Dėl skundo argumentų, susijusių privalomų mokesčių išskaičiavimu iš priteistų piniginių sumų

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pripažino, kad iš teismo sprendimu kreditorei S. J. priteistų piniginių sumų (išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką) turi būti išskaičiuoti privalomi mokesčiai, todėl netvirtino jos finansinio reikalavimo išskaičiuotinų mokesčių dalyje.

Kaip matyti iš procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, kreditorė sutinka su restruktūrizavimo administratoriaus argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad turi būti išskaičiuoti privalomi mokesčiai iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteistos 1 637,74 Eur išeitinės išmokos ir 6 005,06 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki 2014-07-30. Tačiau nesutinka su teismu, kad tokie mokesčiai taip pat išskaičiuotini iš teismo sprendimu jai priteisto 201,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 6 528,04 Eur vidutinio darbo užmokesčio dalies už uždelstą atsiskaityti laiką. Anot apeliantės, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė atsakovui tokių mokesčių išskaičiuoti.

Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliantės teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra įtvirtinta gyventojų pareiga nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų mokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad minėto dydžio mokestis nuo S. J. priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas pagal įstatymą, tai yra nepriklausomai nuo to, ar tai yra tiesiogiai nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal teisės aktų reikalavimus nuo A klasės pajamų (kurioms priskirtinos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką) gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo, šiuo atveju darbdavys RUAB „Saurida“. Tuo tarpu socialinio draudimo įmokos, kaip teisingai nurodė teismas, beje, to neginčija ir apeliantė – šiuo atveju neišskaitomos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. 20 p.).

Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi priteisdamas S. J. vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo, nurodė, kad priteistina suma – 695,68 Lt, yra nustatyta neatskaičius mokesčių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai papildomai patvirtina teismo išvadą, kad privalomi mokesčiai turi būti išskaičiuoti.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti S. J. finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro mokesčiai, skaičiuotini nuo apeliantei priteistos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos (CPK 185, 263 str.).

Dėl skundo argumentų, susijusių su vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už uždelstą atsiskaityti laiką terminu

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorei S. J. vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011-08-18 (nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime) iki 2012-04-27 (atsiskaityta su kreditore). Apeliantė tvirtina, kad šio termino pabaiga yra ne 2012-04-27, bet 2014-05-01. Tokį teiginį ji grindžia tuo, kad: pirma, byloje neįrodyta, jog neišmokėtas darbo užmokestis jai sumokėtas 2012-04-27; antra, su ja iki šiol nėra visiškai atsiskaityta, nes nesumokėta išeitinė išmoka ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Pirma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvados, jog su S. J. buvo atsiskaityta 2012-04-27, kuri padaryta remiantis faktine bylos medžiaga, nepaneigia apeliantės teiginiai, kad tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu – 2014 m., būtų nustatyta, jog su ja jau atsiskaityta, teismas nebūtų priėmęs sprendimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu tvirtinamas kreditorės finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis, priimta atnaujinus šios civilinės bylos procesą. Apeliantės nurodomos pinigų sumos jos naudai buvo priteistos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105-613/2012, kurio panaikinimo / pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas atnaujinus bylos procesą (CPK 371 str.). Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties motyvuojamose dalyse nurodyta, kad RUAB „Saurida“ 2012-04-27 jau yra išmokėjusi apeliantei jai priklausančią darbo užmokesčio dalį, t. y. jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje minėta aplinkybė neatsispindi, tačiau, kaip žinoma, teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio turinio dalys turi būti vertinamos neatsiejamai viena nuo kitos (CPK 270 str.).

Pažymėtina tai, kad čia minimą faktą – tai, kad neišmokėtas darbo užmokestis kreditorei buvo sumokėtas 2012-04-27, patvirtina taip pat ir byloje esantis UAB „Saurida“ banko išrašas už laikotarpį nuo 2012-04-27 – 2012-04-29, kuriame nurodyta, jog sumokamas 201,48 Eur (695,68 Lt) darbo užmokestis (b. l. 65). Ši pinigų suma atitinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą neišmokėtą darbo užmokesčio sumą. Tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, kad minėta pinigų suma, kurią iš atsakovo ji gavo jau po atleidimo iš darbo 2011-08-18, buvo sumokėta kitu, tai yra ne minimo teismo procesinio sprendimo, pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėtą datą – 2012-04-27, pripažino atsiskaitymo su kreditore S. J. diena ir papildomai nepatvirtino šio 201,48 Eur (695,68 Lt) finansinio reikalavimo (CPK 185, 263 str.).

Antra, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kad UAB „Saurida“ teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (2014-07-30) neišmokėjo apeliantei išeitinės išmokos, todėl su ja nebuvo visiškai atsiskaityta pagal DK 141 straipsnį.

Kaip žinoma, DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 d.); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).

Aukščiau šioje nutartyje nurodyta, kad darbo sutartis tarp apeliantės S. J. ir UAB „Saurida“ buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014-07-30. Tačiau šioje situacijoje esminę aplinkybę turi tai, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis, kuria apeliantei buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, buvo priimta jau įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarčiai iškelti UAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylą (įsiteisėjo 2013-12-03) (CPK 179 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo kartu su ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 punktais, yra išaiškinęs, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Darbuotojai yra pripažįstami restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais (ĮRĮ 3 str.); išskirtinos dvi kreditorių kategorijos: senieji ir naujieji kreditoriai; senieji kreditoriai yra tie, kurių reikalavimai atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo; yra draudžiama vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles darbuotojams – seniesiems kreditoriams (ĮRĮ 8 str. 1 p.), o jų reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Kasacinis teismas tuo pačiu nurodė, kad restruktūrizuojama įmonė (darbdavys) nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui išmokų, nustatytų DK 141 straipsnio 3 dalyje. Patvirtinus restruktūrizavimo planą, tolesnis šių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas priklauso nuo to, kaip kreditoriai restruktūrizavimo plane susitaria dėl įmonės prievolių apimties ir vykdymo terminų modifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

Kadangi byloje nustatyta, jog apeliantei priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis sumokėtas 2012-04-27, o teisę į kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ji įgijo jau bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, argumentai, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jai turėtų būti skaičiuojamas už ilgesnį nei pirmosios instancijos teismo nurodytas laikotarpį, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Dėl skundo argumentų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą

Apeliantė taip pat teigia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteistas 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimas restruktūrizavimo byloje turėjo būti patvirtintas kaip pirmąja eile tenkintinas reikalavimas. Teisėjų kolegija, remdamasi žemiau nurodytais argumentais, šiuos skundo teiginius pripažįsta nepagrįstais.

Kaip teisingai nurodė teismas, RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje minėtas 868,86 Eur kreditorės S. J. finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi kaip tenkintinas trečiąja eile. Tuo remdamasis teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šio reikalavimo patvirtinimo klausimas jau yra išspręstas galiojančiu teismo procesiniu sprendimu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad paminėta teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu ir yra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.). Kaip žinoma, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, turi dar ir res iudicata (išspręstos bylos) galią bei prejudicinę reikšmę.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl neturtinės žalos reikalavimo patvirtinimo trečiąja eile, kuri nėra šios apeliacijos objektas, nėra reikšmingi šioje byloje, todėl yra teisinis pagrindas dėl jų plačiau nepasisakyti. Dėl to atmetami apeliantės teiginiai, kad pagal ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteista neturtinė žala RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje turėjo būti įtraukta į reikalavimus, tenkintinus pirmąja eile (CPK 185 str.).

Be kita ko, pažymėtina, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas reikalavimų, tenkintinų pirmąja eile, į kurį nepatenka finansiniai reikalavimai, atsiradę dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241-823/2016).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl kreditorės S. J. atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.