Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1310-253/2014

2014 m. liepos 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant R. Z., dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui E. K., atsakovės atstovui advokatui D. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovių B. R., A. K., S. J. ir atsakovės UAB „Saurida“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių B. R., A. K., S. J. ieškinį atsakovei UAB „Saurida“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovės UAB „Saurida“ priešieškinį ieškovėms B. R., A. K., S. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-13 iš dalies tenkino ieškovių B. R., A. K. ir S. J. ieškinį ir S. J. iš atsakovės UAB „Saurida“ priteisė 695,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, B. R. priteisė 755,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, A. K. priteisė 484,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat S. J. iš atsakovės priteisė 1130,96 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove, B. R. iš atsakovės priteisė 931,78 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove, A. K. iš atsakovės priteisė 1031,74 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove; kitą ieškinio dalį atmetė, o priešieškinį tenkino: atsakovei UAB „Saurida“ iš A. K. priteisė 4228,71 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 176 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš B. R. priteisė 7211,36 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 301 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš S. J. priteisė 7908,44 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 330 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-20 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovėms iš atsakovės buvo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, taip pat ieškovei B. R. priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažino iki 300,70 Lt (neatskaičius mokesčių); kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-17 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-20 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovėms S. J. ir A. K. priteisimo, ir iš atsakovės ieškovei S. J. priteisė 695,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, o A. K. – 484,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. 2013-04-10 ieškovės kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamos atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-09 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, ir procesą atnaujino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo atnaujintą bylą ir 2014-04-29 sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą: pripažino ieškovių atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ neteisėtu, priteisė ieškovei S. J. iš atsakovės UAB „Saurida“ 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 3647,70 Lt ir 729,54 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei A. K. priteisė 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2594,55 Lt ir 518,91 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei B. R. priteisė 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 1673,70 Lt ir 334,74 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat ieškovėms iš atsakovės priteista po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos; kiti ieškinio reikalavimai ir priešieškinis atmesti. Tiek ieškovės, tiek atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

Iš Įsakymų dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, jog atsakovė drausmines nuobaudas – atleidimą iš darbo nuo 2011-08-18 ieškovėms taikė, atsižvelgdama į padarytus darbo sutarties, pareigybinių instrukcijų, bendrovės darbo tvarkos, įskaitant kitų bendrovės lokalinių dokumentų, LR teisės aktų šiurkščius pažeidimus, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu nustatytus tokius faktus: 1. neteisėtą nuolaidų taikymą kurui, parduodamo degalų klientams kainą sumažinant iki 0,01 lito už litrą, dėl to įmonei padaryti dideli materialiniai nuostoliai; 2. padarytą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo ar įmonės turto pasisavinimo požymių; 3. pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims; 4. nesąžiningą savo darbo funkcijų atlikimą. Įsakymuose nurodyti įstatyminiai atleidimo pagrindai – Darbo kodekso 235 str. 2 d. 4 p. ir 7 p., t.y. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas bei veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės iš darbo buvo atleistos, konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008). Kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas: neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Civilinio proceso kodekso nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jos turi lemti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tokius veiksmus atliko. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovių drausminės atsakomybės sąlygas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, padarė išvadą, jog atsakovė, atleisdama ieškoves, iš esmės rėmėsi tik Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje ieškovių atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Tyrimas 2011-06-21 nutarimu buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. 2013-01-10 nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-21 nutarimas panaikintas, tyrimas atnaujintas ir ieškovių atžvilgiu nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nutarimą vertino kaip darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvimo įrodymą. Atsakovė jokių kitų įrodymų ieškovių neteisėtiems veiksmams įrodyti nepateikė. Nutarime nurodyta, jog „bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog kuras klientams buvo pilamas po 0,01 ct pagal UAB „Saurida“ vadovybės sudarytą sąrašą bei žodiniu R. E., J. A. bei S. R. nurodymu ne tik įmonės darbuotojams, bet ir į skolą. Visi operatoriai, tame tarpe ir kaltinamasis R. J. tiriamuoju laikotarpiu pylė kurą VIP klientams po 0,01 ct už litrą, pylimus fiksuojant kasoje „grynais“, todėl teismas padarė išvadą, jog tokie pylimai buvo sistemingi ir vykdomi per kasos aparatą, ir tai negalėjo būti nežinoma bendrovės vadovybei, kaip teigė finansininkė J. A. bei bendrovės generalinis direktorius S. R. Be to, vadovybė gaudavo degalinės vadovo R. E. mėnesio kuro ataskaitas.<..> Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą teisme, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog R. J., tyčia jam, kaip darbuotojui patikėtą UAB „Saurida“ priklausantį turtą – degalus, pavertė savo nuosavybe, t.y. realizavo savo iniciatyva nustatyta kaina po 0,01 ct, tokiu būdu padarydamas bendrovei turtinę žalą ir R. J. išteisino, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.<..> Todėl byloje esančių ir teismo posėdžio metu išsamiai ištirtų ir įvertintų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad B. R., A. K., S. J. ir P. V., kaip ir R. J., nepadarė jokios nusikalstamos veikos, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms atnaujintinas ir nutrauktinas kitu pagrindu“. Iš šio nutarimo turinio matyti, jog ieškovės kurą po 0,01 ct pildavo žodiniu vadovybės nurodymu, visa situacija vadovybei buvo žinoma, atsakovė įrodymų, jog ieškovės buvo veikusios be jos žinios, nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningą ieškovių, kaip darbuotojų, elgesį. Darbo kodekso 234 straipsnyje numatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. P. D. kodekso 236 straipsnio nuostatas drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Kadangi atsakovė neįrodė ieškoves pažeidus darbo drausmę - vadovo nurodymų vykdymas negali būti laikomas kaltu darbo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų, drausminė nuobauda ieškovėms pritaikyta nepagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės neteisėtai atleistos iš darbo, padaryta tinkamai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

Dėl materialinės atsakomybės taikymo

Darbo kodekso 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismas, priteisdamas iš darbuotojo žalą, turi nustatyti visas šias materialinės atsakomybės sąlygas. Jei darbuotojas žalą padaro tyčia, jis turi atlyginti visą padarytą žalą (DK 255 str. 1 p., 257 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju su visomis ieškovėmis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, tačiau tai nereiškia savaiminio atsakomybės darbuotojui taikymo. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis apsprendžia atlygintos žalos dydį, bet ne patį faktą, t.y. materialinei atsakomybei pagal materialinės atsakomybės sutartį taikyti taip pat turi nustatytos visos atsakomybės sąlygos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovių kaltės ir neteisėto veikimo, dėl kurios bendrovei atsirado žala, bei priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovė žalos padarymo faktą iš esmės grindžia buvusio darbuotojo R. J. prisipažinimu, kuris, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, gautas psichologinio spaudimo būdu, baudžiamosios bylos medžiaga, specialisto išvada Nr. 5-3/22 dėl UAB „Saurida“ ūkinės-finansinės veiklos. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas ieškovių atžvilgiu nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2013-01-10 nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodyta, jog „nesurinkta pakankamai įrodymų, jog R. J., tyčia jam, kaip darbuotojui, patikėtą UAB „Saurida“ priklausantį turtą – degalus, pavertė savo nuosavybe, t.y. realizavo savo iniciatyva nustatyta kaina po 0,01 ct, tokiu būdu padarydamas bendrovei turtinę žalą“ (tomas I, b.l. 18). Kadangi ieškovių veikos buvo analogiškos, buvo konstatuota, jog jos taip pat nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Ieškovės nuosekliai aiškino ir liudytojai civilinėje byloje Nr. 2-105-613/2012 (dabartinis numeris A2-150-122/2014) parodė, jog UAB „Saurida“ Klaipėdos degalinėje kuras už vieną centą buvo pilamas tik degalinės vadovo R. E. bei buhalterės J. A. žodiniu nurodymu. Be to, administracijos paliepimu buvo vykdomi „techniniai“ pylimai ir pylimai „savo reikmėms“. Šie faktai buvo fiksuojami kasos skyriuose „savo reikmėms“ arba „techninis pylimas“. Atsakovė teigė, jog informacija apie kuro pylimus buvo išsaugoma kasos aparato kontrolinėje juostoje, bet duomenų, kodėl Mokesčių inspekcijai patikrinti buvo pateiktos ne visos juostos, nėra. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės pasisavino ar kitaip panaikino elektroninio kasos aparato juostas. Baigiantis pamainai, operatoriai degalinės vadovui pateikdavo ataskaitas su pavardėmis asmenų, kuriems degalai buvo įpilti už 1 centą, šis sudarydavo mėnesio ataskaitas ir pateikdavo UAB „Saurida“ pagrindinei įstaigai, esančiai Mažeikiuose. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog ieškovės savo iniciatyva klientams nuolaidų nedarė, nerengė mėnesio ataskaitų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jas veikus neteisėtai.

Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad: 1) darbuotojas turėjo teisinę pareigą; 2) ją pažeidė; 3) šiuo pažeidimu padarė žalą; 4 ) nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė ieškovų materialinės atsakomybės sąlygų, t.y. neįrodė jų neteisėtų kaltų veiksmų, kurie būtų sąlygoję atsakovei kilusią žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš ieškovių priteisimo.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ieškovių atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė iš atsakovės ieškovei S. J. 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 3647,70 Lt ir 729,54 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei A. K. - 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2594,55 Lt ir 518,91 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei B. R. - 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 1673,70 Lt ir 334,74 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teigia, jog teismas turėjo taikyti Darbo kodekso 300 straipsnį ir jo pagrindu priteisti ieškovėms vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Kolegija sutinka su ieškovių argumentu, jog nagrinėjamai situacijai taikytinas Darbo kodekso 300 straipsnis, kuris reglamentuoja atsiskaitymą su darbuotoju, kai šis iš darbo buvo atleistas neteisėtai. DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nereiškė reikalavimo grąžinti į darbą ir prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-08-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kolegijos nuomone, toks ieškovių reikalavimo tenkinimas pilna apimtimi prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovei neproporcingai sunkias finansines pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovės iš darbo neteisėtai atleistos 2011-08-18. Bylą anksčiau nagrinėję teismai buvo konstatavę, jog nėra pagrindo ieškovių atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir tik atnaujinus procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t.y. dėl to, jog ikiteisminis tyrimas ieškovių atžvilgiu nutrauktas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas ieškovių atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Nutarimas, kurio pagrindu atnaujinta byla, priimtas 2013-01-10. Kadangi šis juridinis faktas sudarė bylos atnaujinimo pagrindą, kolegijos nuomone, jis galėtų būti laikomas atskaitos tašku, priteisiant ieškovėms vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Priteisus vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, turint omeny ilgą civilinės bylos nagrinėjimo procesą bei tą faktą, jog teismai buvo priėmę priešingus sprendimus, atsakovė patirtų neproporcingus finansinius suvaržymus, o tai galėtų sąlygoti kitų atsakovės kreditorių ir darbuotojų teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą. Be to, nagrinėjamu atveju iš Sodros pažymų matyti, jog 2 ieškovės po atleidimo įsidarbino: A. K. įsidarbino 2011-09-12, S. J. – 2012-06-11 (tomas I, b.l. 118-132), ieškovei B. R. buvo pratęstas neįgalumas (tomas 1, b. l. 149-150). Šie duomenys liudija, jog ieškovės, iki buvo priimtas nutarimas, kurio pagrindu atnaujintas procesas byloje, įsidarbino ir gavo darbo užmokestį bei išmokas iš O. A. į nurodytas aplinkybes, kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo bei darbuotojų ir darbdavio interesų pusiausvyros bei proporcingumo principais, ieškovių reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos mėnesius nuo 2013-01-10.

Ieškovės taip pat skundžia teismo sprendimo dalį, kuria joms buvo priteista sumažinto dydžio išeitinė išmoka. P. D. kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatas, pripažinus, jog darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jam priteisiama 140 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio išeitinė išmoka. Kaip numatyta DK 140 straipsnio 1 dalyje, išeitinė išmoka skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Saurida“ buvo įdarbintos 2000-01-21, atleistos – 2011-08-18. Pripažinus, jog ieškovės iš darbo atleistos neteisėtai ir laikant, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovių reikalavimas dėl 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas. Byloje nustatyta, jog ieškovės S. J. vidutinis darbo užmokestis sudaro 1130,96 Lt, A. K. – 1034,00 Lt, o B. R. – 300,70 Lt (neatskaičius mokesčių) (civilinė byla Nr. 2-105-613, b.l. 78-87, 153-161). Išeitinė išmoka, priteistina ieškovėms, turi būti skaičiuojama pagal nurodytus ieškovių vidutinius darbo užmokesčius, mažinti priteistinų sumų pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išeitinių išmokų ieškovėms priteisimo keistina. Atkreiptinas ieškovių dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės B. R. vidutinis darbo užmokestis sudaro 334,74, tačiau Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-105-6132012 buvo nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo B. R. vidutinį darbo užmokestį ir nurodė, jog jis sudaro 300,70 Lt (neatskaičius mokesčių) (civilinė byla Nr. 2-105-613-2012, tomas II, b.l. 153-161). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią apygardos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą, t.y. pripažino teismo nustatytą vidutinio darbo užmokesčio dydį esant teisingą, todėl kolegija ieškovei priteistiną išeitinę išmoką skaičiuoja pagal teismų nustatytą sumą – 300,70 Lt (civilinė byla Nr. 2-105-613-2012, tomas III, b.l. 9-16).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas ieškovėms iš atsakovės priteisė po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovės buvo atleistos Darbo kodekso 235 str. 2 d. 4 p. ir 7 p., t.y. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas bei veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, tačiau tuo metu jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas dėl senaties termino. Ikiteisminį tyrimą atnaujinus, 2013-01-10 jis buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau ieškovės S. J. ir A. K. įsidarbino kitoje darbovietėje dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo reabilituojančiais pagrindais, vadinasi, jų reputacijai nebuvo pakenkta tiek, kad jos negalėtų susirasti kito darbo. Ieškovės neįrodė, jog patyrė tokių sukrėtimų ar jų orumui bei prestižui buvo pakenkta tiek, jog konstatavus, kad ieškovės iš darbo buvo atleistos neteisėtai ir priteisus joms vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštą, teisės pažeidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žala priteisimo naikintina.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir atsiskaitymo už uždelstą atsiskaityti laiką

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovėms už uždelstą atsiskaityti laiką. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-105-613/2012, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismai tyrė aplinkybes, susijusias su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir uždelsimu atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas nurodytoje byloje tenkino ieškovių reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškovėmis. Atsakovė su ieškovėmis atsiskaitė jau po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas šią teismo sprendimo dalį, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog darbo užmokestis ieškovėms laiku neišmokėtas dėl jų kaltės, pagrįsta, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko iš esmės nepakeistą, tik perskaičiavo B. R. vidutinį darbo užmokestį, priteistiną už uždelstą atsiskaityti laiką: nustatė, jog jis sudaro 300,70 Lt (neatskaičius mokesčių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-17 nutartimi tik sumažino už uždelstą atsiskaityti laiką priteistinas sumas – S. J. iki 695,68 Lt (neatskaičius mokesčių), A. K. – iki 484,40 Lt (neatskaičius mokesčių), Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimo bei nutarties dalis dėl B. R. priteistinų sumų paliko nepakeistas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, neturėjo pagrindo kitaip vertinti teismų jau nustatytas aplinkybes, nes pats proceso atnaujinimo pagrindas – ikiteisminio tyrimo nutraukimas reabilituojančiais pagrindais neįtakojo ir nepakeitė faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovės uždelsimu atsiskaityti su ieškovėmis. Dėl šios priežasties laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, kitaip įvertindamas teismų jau nustatytas aplinkybes dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškovėmis, peržengė proceso atnaujinimo ribas ir teismo išvada, jog ieškovėms nepriklauso išmoka už laiku negautą darbo užmokestį, nepagrįsta.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atnaujintoje civilinėje byloje, nesant pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas: teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, kitaip vertino tuos pačius įrodymus, o teismo pozicijos pasikeitimas nebuvo susietas su teisiškai reikšminga aplinkybe, dėl kurios buvo atnaujinta civilinė byla – ikiteisminio tyrimo nutraukimo reabilituojančiais pagrindas. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju tokią aplinkybę sudarė pasikeitęs juridinis faktas – atnaujinus ikiteisminį tyrimą, ieškovių atžvilgiu jis buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę kitų bylos įrodymų kontekste, padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovių reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių sumų priteisimo, taip pat šiuo pagrindu atmetė atsakovės priešieškinį. Dėl šios priežasties nesuprantamas atsakovės teiginys, jog teismo pozicijos pasikeitimas nebuvo susietas su teisiškai reikšminga aplinkybe, dėl kurios atnaujinta byla. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas proceso atnaujinimo ribų, proceso atnaujinimo pagrindo kontekste įvertino byloje esančius įrodymus, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, dalis sprendimo yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinių skundų motyvais keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta tik apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos nepriteisimo, o tai sudaro apie 10 proc. reikštų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties atsakovei iš ieškovių priteistina po 106 Lt bylinėjimosi išlaidų ((3200 Lt x 10 proc.) : 3)(CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pripažinti neteisėtu ieškovės S. J. atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ 2011-08-18 įsakymo Nr. 47 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pagrindu.

Pripažinti neteisėtu ieškovės A. K. atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ 2011-08-18 įsakymo Nr. 48 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pagrindu.

Pripažinti neteisėtu ieškovės B. R. atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ 2011-08-18 įsakymo Nr. 49 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pagrindu.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovės UAB „Saurida“ ir ieškovių S. J., A. K. ir B. R. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei S. J. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 5654,80 - Lt išeitinę išmoką ir 1130,96 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę UAB „Saurida“ išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 5170,00 Lt - išeitinę išmoką ir 1034,00 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę UAB „Saurida“ išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius.

Priteisti ieškovei B. R. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 1503,50 Lt - išeitinę išmoką ir 300,70 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę UAB „Saurida“ išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius.

Priteisti ieškovei S. J. iš atsakovės UAB „Saurida“ 695,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 695,68 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovės UAB „Saurida“ 484,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 484,80 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.

Priteisti ieškovei B. R. iš atsakovės UAB „Saurida“ 755,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 300,70 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-18 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.

Atmesti ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovės UAB „Saurida“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei S. J. 939,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei A. K. 939,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei B. R. 939,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-150-122/2014.

Priteisti atsakovei UAB „Saurida“ iš ieškovių S. J., B. R. ir A. K. po 106 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.