Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-415-154/2014, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas patvirtinti jo kreditinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė K. B. individualią įmonę (toliau tekste – administratorius).

Pareiškėjas kreipėsi į RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo administratorių dėl 283 569,88 Lt kreditinio reikalavimo patvirtinimo, kurį grindė bendrovės prievole grąžinti Europos Sąjungos suteiktą paramą bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą (31-32 b. l.).

Administratorius su pareiškėjo 279 238,72 Lt reikalavimo dalimi nesutiko ir ginčijo jį teisme motyvuodamas tuo, kad finansuotas projektas yra baigtas įgyvendinti, lėšos panaudotos pagal tikslinę paskirtį, o rodikliai stebėjimo terminas (trys metai) nėra pasibaigę.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamą 4 331,16 Lt finansinio reikalavimo dalį, o dėl likusios ginčijamos 279 238,72 Lt kreditinio reikalavimo dalies tvirtinimo nutarė spręsti atskiroje byloje.

Pareiškėjo teigimu, pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 4 punkte įtvirtintą nuostatą, pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą.

Administratorius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 590 4 punktu ir jo nuomone, toks teisinis reglamentavimas užkerta kelią restruktūrizuojamoms įmonėms įsisavinti suteiktas lėšas. Restruktūrizuojama įmonė nėra nutraukusi veiklos, vykdo tą veiklą, kuriai buvo suteiktos lėšos, veiklos tęstinumas nėra nutrauktas. Terminai atitinkamiems rodikliams pasiekti dar nėra suėję, todėl nepagrįstai daroma išvada, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas reiškia tai, kad įmonė nesugebės įvykti prisiimtų įsipareigojimų. Administratorius pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą.

Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nevykdo arba netinkamai vykdo priimtus įsipareigojimus pagal 2010 m. balandžio 20 d. „Projekto „UAB Šiaulių tauro televizoriai eksporto rinkų plėtra“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515 finansavimo ir administravimo sutartį“ Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515 (toliau tekste – Sutartis) , o Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija nėra priėmusi jokio sprendimo dėl pažeidimo Projekte „UAB Šiaulių tauro televizoriai eksporto rinkų plėtra“ (toliau - Projektas) ir nereikalauja grąžinti Projektui vykdyti išmokėtų paramos lėšų. Pareiškėjas siekia būti įrašytas į kreditorių sąrašą, kad galėtų kontroliuoti restruktūrizavimo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo reikalavimą patvirtinti jo 279 238,72 Lt kreditinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje; taip pat netenkino administratoriaus prašymų dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir bylos sustabdymo. Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus atveju, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą grindžia siekiu toliau kontroliuoti restruktūrizuojamą įmonę UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, kad Projektas, kurio vykdymui yra skirtos lėšos, būtų vykdomas kaip nustatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515, tačiau nėra pareiškęs reikalavimo įpareigoti RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ grąžinti išmokėtas paramos lėšas LR Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto pagrindu, t. y. dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir tuo pačiu stabdyti civilinę bylą.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo konstatavo, kad nesant pareiškėjo reikalavimo restruktūrizuojamai įmonei grąžinti jos administruojamas Europos Sąjungos lėšas, administruojanti valstybės institucija negali būti pripažinta restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi dėl jos pareikšto 279 238,72 Lt kreditorinio reikalavimo dalies. Tik atsiradus teisiniam pagrindui pareiškėjui iš atsakovo grąžinti suteiktą 279 238,72 Lt paramą, atitinkamo dydžio kreditinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013). Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jis, nebūdamas restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi, negalės tinkamai kontroliuoti Sutarties vykdymo, kadangi 2010 m. balandžio 20 d. Sutartyje Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515 numatyta Europos Sąjungos lėšų kontrolės teisė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai išlieka minėtos Sutarties pagrindu. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad teismui nepatvirtinus jo 279 238,72 Lt kreditorinio reikalavimo dalies, jis nebegalės įstoti į restruktūrizavimo bylą kreditoriumi, restruktūrizavimo procese negalės įgyvendinti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau tekste – ĮRĮ) numatytų teisių, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjas jau yra įtrauktas į RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių sąrašą su 4 331,16 Lt reikalavimo suma, todėl gali įgyvendinti visas ĮRĮ numatytas kreditoriui teises; be to galimi kreditinių reikalavimų patikslinimai; kreditorių reikalavimams restruktūrizavimo byloje pateikti terminai nėra naikinamieji, todėl, restruktūrizuojamai įmonei pažeidus 2010 m. balandžio 20 d. Sutartyje Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515 nustatytus reikalavimus ar kitais pagrindais pareiškėjui nutraukus minėtą Sutartį, bus teisinis ir faktinis pagrindas patikslinti pareiškėjo kreditinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas savo prašymą patvirtinti visą kreditorinį reikalavimą grindžia siekiu kontroliuoti restruktūrizuojamą įmonę dėl tinkamo byloje minėto projekto įvykdymo, o ne dėl įpareigoti RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ grąžinti išmokėtas paramos lėšas. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turėtų būti įrašyta į kreditorių sąrašą tam, kad galėtų ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose, vadovaudamasi ĮRĮ 24 straipsnio 1 punktu, kontroliuodama tame tarpe ir sprendimus dėl veiksmų nurodytų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tiesioginę įtaką UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ prievolių ir įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymui, t. y. Ūkio ministerijos kreditorinio reikalavimo užtikrinimui.

2 Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta kreditoriaus teisė įstatymo nustatyta tvarka pateikti teismui tvirtinti iki įmonės restruktūrizavimo bylos atsiradusį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013). Todėl vėliau pareiškėjas neturės galimybės pareikšti savo finansinio reikalavimo ir taip bus pažeistos valstybės ir valstybės institucijos, atsakingos už tinkamą Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą, teisės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ prašo skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atskirajame skunde nepateikti jokie nauji argumentai, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.

2. Atskirojo skundo padavimo dienai 2010 m. balandžio 20 d. projekto „UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ eksporto rinkų plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-515 nėra nutraukta, nėra nustatyta, nėra užfiksuoti Sutarties pažeidimai. Projekto terminas baigiasi 2014 m. gegužės 5 d., todėl pareiškėjo prašymas grąžinti lėšas (įtraukti į kreditorių sąrašą) nesuėjus projekto terminui yra nepagrįstas.

3. Pareiškėjas yra įtrauktas į RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių sąrašą su 4 331,16 Lt finansinio reikalavimo suma, todėl apeliantas turi visas ĮRĮ numatytas kreditorių teises ir teisę kontroliuoti minėtos Sutarties vykdymą.

4. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami viso restruktūrizavimo proceso metu. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiuo metu nepatvirtinus jo viso kreditinio reikalavimo, vėliau kreditorius nebeturės teisės jo tikslinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Šioje apeliacijoje keliamas klausimas dėl galimybės pareiškėją įtraukti į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su didesne reikalavimo suma, nei pareiškėjas turėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dėl šios sumos nevyko tarp šalių jokio ginčo; taip pat dėl galimybės tikslinti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimus.

ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o kreditorių finansiniai reikalavimai tvirtinami teismo nutartimi (ĮRĮ 23 str. 5 d.). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams, kadangi, nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje bylojeNr.2-461/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą patvirtinti jo 279 238,72 Lt finansinį reikalavimą RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo byloje grindžia interesų, susijusių su Paramos suteikimu, gynimu kreditorių susirinkimuose, kontroliuojant jų priimamus sprendimus dėl veiksmų, numatytų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje, teise reikalauti iš RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį bei Finansinės paramos taisyklių 4 punktu.

Byloje nustatyta, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 10.8 punktą, projekto vykdytojo eksporto apimtis bendrųjų pardavimų struktūroje per 3 metus po Projekto įgyvendinimo turėjo išaugti ne mažiau kaip 10 procentinių punktų nuo bendrųjų pardavimų. Projekto termino pabaiga numatyta 2014 m. gegužės 5 d. ir šiuo metu dar nėra suėjęs projekto įgyvendinimo terminai. UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.20 punktu įsipareigojo nuo Sutarties įsigaliojimo dienos ir 5 metus po Projekto pabaigos be Įgyvendinančios institucijos ir (arba Ūkio ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos rašytinio sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos Projekto finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, taip pat nesilikviduoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas. Penkerių metų po projekto pabaigos terminas baigiasi 2016 m. gegužės 5 d. Byloje nėra duomenų, o ir apeliantas pripažįsta, kad minėta Sutartis nėra nutraukta ar pažeista. Restruktūrizuojamos įmonės teigimu, įmonė tinkamai įsisavino gautą finansavimą, sėkmingai vykdo įsipareigojimus, o terminai pasiekti atitinkamus rodiklius dar nėra suėję. Apeliantas nekvestionuoja šių RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ argumentų, be to nurodo, jog nereikalauja grąžinti Europos Sąjungos lėšų, o į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą reikalauja būti įrašytas tik siekiant kontroliuoti restruktūrizuojamos įmonės veiklą, susijusią su Projekto eiga. Taigi, apelianto daroma prielaida, kad finansinį reikalavimą į minėtą restruktūrizuojamą įmonę galėtų jis įgyti ateityje, nesudaro pagrindo patvirtinti jo prašomos finansinio reikalavimo dalies atsakovo restruktūrizavimo byloje (ĮRĮ 23 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino apelianto 4 331,16 Lt administratoriaus neginčijamo finansinio reikalavimo dalį, todėl apeliantas turi visas ĮRĮ numatytas kreditorių teises. Be to, apeliantui išlieka teisė ir su mažesniu finansiniu reikalavimu ar be jo, kontroliuoti ir RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių priimtus sprendimus, vadovaujantis Sutarties sąlygomis, kurios numato, kad atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ turi teikti Sutarties 7.6 numatytoms institucijoms, tarp jų ir pareiškėjui, nustatytais terminais Projekto įgyvendinimo priežiūrai ir kontrolei ir (arba) veiksmų programos priežiūrai atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (Sutarties 7.6 p.), bendradarbiauti su pareiškėju bei kitomis institucijomis ar asmenimis, numatytais Sutarties 8.1 punkte, laiku teikiant jiems visą pageidaujamą informaciją bei leidžiant ir sudarant sąlygas susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projekto įgyvendinimu ir apskaita (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 ir 8.2 p.). Taigi pareiškėjas turi teisę kontroliuoti ir RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių priimtus sprendimus, pareikalaudamas pateikti Sutartyje numatytus atsakovo veiklos dokumentus ir nepatvirtinus prašomos finansinio reikalavimo dalies.

Išdėstyti argumentai suponuoja, jog apelianto, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė nėra atsiradusi iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ši teisė, minėta, apskritai dar nėra atsiradusi, nes apeliantas nereikalauja grąžinti paramos lėšų, o teisė jų reikalauti ateityje yra siejama su sąlyga, kad restruktūrizuojama įmonė iki tam tikro termino nepasieks tam tikrų veiklos rodiklių. Ši sąlyga apskritai gali neįvykti (įmonė gali ir įgyvendinti sutartyje numatytus reikalavimus jos veiklos rodikliams), taigi, apelianto reikalavimo teisė apskritai gali neatsirasti. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes šioje teisės normoje kalbama apie reikalavimų, atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tvirtinimą.

Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte (numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai) nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ pažeidus minėtos Sutarties sąlygas, restruktūrizuojamai įmonei kiltų prievolė grąžinti iš Europos struktūrinių fondų gautą paramą (finansavimą). Taigi, kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju atsirastų restruktūrizavimo procese ir dėl to nekiltų kliūčių vadovaujantis pirmiau minėta ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostata tokį reikalavimą įtraukti į kreditorių sąrašą iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog šiuo metu nepatvirtinus apelianto 279 238,72 Lt kreditorinio reikalavimo dalies, vėliau kreditorius nebeturės teisės tikslinti savo kreditorinio reikalavimo.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas šiuo metu neturi 279 238,72 Lt finansinio reikalavimo teisės į RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo patvirtinti jo 279 238,72 Lt finansinio reikalavimo dalį atsakovo restruktūrizavimo byloje, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.