Alytaus apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė, ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, o jame Komisijos padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, jog absoliuti dauguma skundžiamame Nutarime bei nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su R. K. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, akcentuodama aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstama praeitimi. Skundžiamo Nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti R. K. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Nuteistasis R. K. Komisijai pristatomas jau 3 kartą. Po ankstesnių svarstymų nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias jis aktyviai vykdo. Nepaisant neigiamų ankstesnių sprendimų jo atžvilgiu, nuteistasis rodo didelę motyvaciją ir vis tiek nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Geriausias to pavyzdys yra tai, jog teigiamai R. K. charakterizuojančių duomenų visetas su kiekvienu nuteistojo R. K. svarstymu pasipildo naujomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo R. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, priešingai, R. K. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog R. K. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, Komisija skundžiamame Nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamame Nutarime tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu, iš skundžiamo Nutarimo turinio yra akivaizdu, jog Komisija vertino išimtinai tik R. K. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija iš esmės ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis R. K. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią R. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Tą be kita ko patvirtina aplinkybė, jog R. K. vykdo ir papildomas, t. y. individualiame resocializacijos plane nenumatytas, priemones. Skundžiamame Nutarime šios aplinkybės nebuvo įvertintos tinkamai, taigi akivaizdu, kad Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, visapusiškai neįsigilino į nuteistojo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama nuteistojo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Socialinio tyrimo išvadoje R. K. išties išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, jie gali būti ir vėl aktyvinami. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės. Tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą R. K., Komisija pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Priimdama skundžiamą Nutarimą, Komisija pateikė nuteistajam rekomendaciją „tęsti dalyvavimą programose, siekiant spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą“, tačiau Nutarime nutylėta, kad nuteistojo asmens byloje esantis 2022 m. birželio 9 d. pažymėjimas Nr. 14.3-381 patvirtina, jog nuteistasis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. birželio 9 d. dalyvavo psichoedukacinėje, iki reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, kurios metu išklausė net 6 temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus. R. K. jau dalyvavo ir pabaigė eilę kitų laisvės atėmimo vietų ištaigoje taikomų kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamų intervencinių priemonių bei programų (2022 m. dalyvavo ,,Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje“, 2023 m. vasario – kovo mėn. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė elgesio korekcijos programą „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“. 2023 m. balandžio - birželio mėn. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė psichoedukacinėje ,,Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programoje“ ir kt.). Todėl, šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Komisija skundžiamame Nutarime taip pat išskyrė R. K. nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumų, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansų. Pabrėžtina, jog per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį R. K. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. R. K. laisvės atėmimo vietoje dirbo, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą. Visiškai nesuprantama, kodėl skundžiamame Nutarime Komisija išskyrė nuteistajam R. K. priskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius „gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos“, kadangi nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visose minėtose srityse R. K. padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Tokių, skundžiamame Nutarime nurodytų dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl aukščiau nurodyti Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Sutiktina, jog skundžiamame Nutarime nurodytos su R. K. elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, kaip žinia, R. K. už tai buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Visi kiti cituoti motyvai yra absoliučiai abstrahuoto pobūdžio, nėra grindžiami jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir faktais, iš R. K. siunčiamų ir gaunamų laiškų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima padaryti vienareikšmę išvadą, jog R. K. bendrauja daugiausiai su savo artimaisiais. Iš skundžiamo Nutarimo turinio akivaizdu, kad Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su R. K. gyvenimo stiliumi, draugais, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nėra pateikta. Vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti R. K. asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Iš R. K. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaištingai. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame Nutarime, nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Kaip minėta, nuteistasis R. K. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje. Bausmės atlikimo metu R. K. sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. R. K. nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog priešingai, nei nurodyta skundžiamame Nutarime, nuteistasis R. K. yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Priešingai, negu nurodyta skundžiamame Nutarime, bausmės atlikimo metu nuteistasis R. K. rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. K. savo iniciatyva ne kartą kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau darbo negaudavo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Pabrėžtina, kad nuteistasis R. K. turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – Alytaus kalėjimo administracijos leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. NĮ-18-1017 buvo prilyginta darbinei veiklai. Paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju R. K. taip pat turėtų darbą, dirbtų (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 30 d. gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pranešimas, kuriame nurodyta, jog bendrovė sutinka priimti R. K. dirbti vadybininko pareigose. Be to, R. K. deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir 2023 m. gegužės 26 d. Alytaus profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo-operatoriaus profesiją. Šių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad nuteistojo R. K. nuostata į darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui. Svarbu paminėti, jog R. K. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju R. K. turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta, skundžiamame Nutarime nurodytos aplinkybės dėl R. K. asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Šie statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybės. Dar daugiau, jais remiantis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas neturi būti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į šiuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Kaip minėta, šių statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai, kaip tai darė iki šiol. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Skundžiamame Nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to Komisija skundžiamame Nutarime išdėstė nepagristus motyvus dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie akivaizdu, egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistojo R. K. asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymėtina, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, R. K. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. Manytina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Nutarimo motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinti. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pabrėžiama ir teismų praktikoje. Iš išdėstyto aukščiau daro išvadą, kad skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Tiek iš EŽTT, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti R. K. taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad R. K. sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Kaip minėta, jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Nuteistojo R. K. faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų, šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti R. K. resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Akivaizdu, kad R. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad R. K. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad nuteistasis turi sutartą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų ištaigos R. K. sudarytų prielaidas greičiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Kaip minėta. R. K. išlaikė artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais ir giminaičiais, todėl būdamas laisvėje jis turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą. Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį R. K. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Taigi R. K. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. R. K. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.