Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. D., R. K. ir nuteistojo A. T. gynėjos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio bei pagal nuteistųjų L. B. ir M. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, išnagrinėjo nuteistojo N. D. prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu N. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistajam N. D. kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjęs.

Nuteistasis N. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą 3 000 Eur užstatu ir (ar) kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

N. D. nurodė, kad jam ilgiau kaip trejus metus taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, kuri yra per griežta. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka ir neaišku, kada bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad N. D. kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Susidariusi situacija gali būti vertinama kaip jo konstitucinių teisių suvaržymas, kuris pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas asmens teises, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, reglamentuojančias suėmimo trukmę.

Nuteistajam galėtų būti paskirta viena švelnesnė kardomoji priemonė – 3 000 Eur užstatas ar keletas švelnesnių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, bylą nagrinėjantis teisėjas, įpareigodamas N. D. motiną įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur dydžio užstatą, pripažino, kad ši suma yra pakankama BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šią sumą N. D. artimieji galėtų įnešti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą.

Nuteistasis prašė atsižvelgti, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius, iki suėmimo nesislėpė. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, pasižada susirasti darbą, kad turėtų legalių pajamų pragyventi, laikytis įstatymų reikalavimų, netrukdyti procesui ir niekur nebėgti.

2016 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautame nuteistojo N. D. papildomame prašyme, susijusiame su kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, akcentuojamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas, kuriame iš esmės pasisakyta dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje sudarytų netinkamų kalinimo sąlygų. Tuo N. D. įrodinėja, jog toks ilgas laikymas suimto, esant netinkamoms kalinimo sąlygoms, yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje nuteistasis N. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo prašymą, prokuroras prašė jį atmesti.

Nuteistojo N. D. prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis atmetamas.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia kardomąsias priemones taikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taigi ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs. Vienas iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų yra netrukdomas teismo nuosprendžio įvykdymas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam N. D. paskirta, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis, N. D. 2012 m. gegužės 3 d. sulaikytas, o 2012 m. gegužės 4 d. paleistas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuri, terminui pasibaigus, pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. 2013 m. balandžio 25 d. N. D. vėl sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

N. D. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir tęsiama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas nesuimtas jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismai savo nutartyse akcentavo, kad 2012 m. birželio 30 d. pasibaigus suėmimo terminui ir tos pačios dienos nutarimu jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, N. D. nesilaikė vienos iš jų, t. y. įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygų. Tai patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai apie jo neatvykimą į policijos komisariatą registruotis nustatytu laiku, kas verčia abejoti jo nuoširdumu bei patikinimais, jog neketina slėptis nuo teismo.

Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas N. D., neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme baigiama nagrinėti, vienam iš nuteistųjų liko suteikti paskutinį žodį. Teismo posėdis numatytas 2016 m. gruodžio 14 d. Siekiant užtikrinti skundžiamo nuosprendžio įvykdymą, jeigu jis nebūtų pakeistas ar panaikintas, tikslinga nuteistajam N. D. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Šioje apeliacinio proceso stadijoje teisėjų kolegija nesprendžia apkaltinamojo nuosprendžio, priimto dėl N. D., teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, o vertina, ar jam gali būti palikta kardomoji priemonė – suėmimas, ar ji gali būti pakeista į kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

Baudžiamojoje byloje N. D. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių du priskiriami prie sunkių (BK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis), o vienas – prie labai sunkių (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), jam paskirta griežta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, N. D. galbūt padaryti nusikaltimai žmogaus sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui turi prievartinį pobūdį. Nusikaltimų galimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimai ciniški, įžūlūs, galbūt padaryti dėl chuliganiškų paskatų bei prieš merginą, kuri galbūt dėl prieš ją panaudoto smurto buvo žaginama ir prievartaujama asmenų, veikusių bendrininkų grupe. Suimtasis galbūt buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, be jo šie nusikaltimai nebūtų padaryti. Visa tai blogai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Iš bylos medžiagos matyti, jog N. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su motina), tačiau anksčiau ne kartą teistas; nors yra darbingo amžiaus, iki sulaikymo niekur nedirbo; bylos duomenys rodo, kad jis yra nevedęs. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog, anksčiau N. D. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų, dėl to švelnesnės kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą apie N. D. nenorą laikytis įstatymų.

Nors N. D. prašyme teigė, kad švelnesnės kardomosios priemonės – užstato ir (ar) kelių kitų švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas užtikrins jo dalyvavimą teisme, tačiau aptartos aplinkybės rodo, jog jis teismo nurodymų nesilaikė ir parodyto pasitikėjimo nepateisino. Tokiu būdu nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas, kad yra pagrįstas manymas, jog N. D., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Dėl to suimtajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą iš jų, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Suimtojo prašyme nurodytos aplinkybės – tvirtų socialinių ryšių, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas – nesutrukdė jam galbūt nusikalsti.

Galimybė sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo kitomis kardomosiomis priemonėmis. Tokia pati išvada darytina ir dėl N. D. prašyme nurodytų teiginių, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, įpareigojo suimtojo motiną įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur dydžio užstatą, taip pripažindamas užstato taikymo galimybę šioje byloje.

Beje, susipažinus su Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolu ir nutartimi (t. 16, b. l. 96, 97), matyti, jog, įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo išvadą, kad netikslinga griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę ar švelnesnes.

Esant aptariamą suėmimo pagrindą nepaneigia skunde minima aplinkybė, susijusi su N. D. galimybe įsidarbinti.

Nuteistasis N. D. savo prašymuose akcentavo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjant prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas. Suimtųjų laikymo sąlygas turi kontroliuoti ne teismas, bet kitos institucijos. N. D. turėjo teisę kreiptis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, prašydamas pagerinti laisvės ribojimo vietos sąlygas, arba esant, jo manymu, pažeistoms teisėms – į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo matyti, kad šia savo teise nuteistasis pasinaudojo ir jam buvo atlyginta. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jam dėl sveikatos būklės negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo nuteistojo N. D. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Dėl kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos asmuo kaltinamas ar nuteistas, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti galbūt padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su kvalifikuotu išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu, veikiant bendrininkų grupe, bei sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų.

Nors N. D. suimtas ilgą laiką, tačiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas pagal Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu N. D. paliktą griežčiausią kardomąją priemonę nėra tikslinga pakeisti jo prašomomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (3 000 Eur užstatu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir namų areštu). Dėl to suimtojo prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 324 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. D. prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis atmesti.