- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-114-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00154-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- N. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-262 nutarta taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, konstatavo, kad jog bausmės tikslai N. D. atžvilgiu gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis N. D. iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis N. D. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad yra nustatyta ir aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema pagal OASys. Teismas įpareigotas vertinant rizikos dydį ar jos pokyčius atsižvelgti tik į balus ir jų kitimą. Taigi nuteistasis turi atitikti formalųjį kriterijų – būti atlikęs būtiną bausmės dalį, pateikęs prašymą ir materialųjį kriterijų – turėti nustatytą žemą nusikalstamo elgesio riziką ar pažangiai ją mažinti. Nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 59 iki 44 balų. Be to, yra tris kartus skatintas, mokosi, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, bei specialybę, įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, lanko AA savitarpio pagalbos grupę, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turi gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima, nori sukurti šeimą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, socialinius ryšius, bei vertinant kartu su aplinkybėmis rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, kartu apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skundo autoriaus teigimu, teismas nevertino rizikos mažėjimo, tik nurodė galutinius fiksuotus balus. Taip pažeidė BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas vadovavosi įstatymų nenumatytomis sprendžiant lygtinį paleidimo klausimą aplinkybėmis. Tai nuteistojo požiūris į izoliacijos sąlygas ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, abejojimas įdarbinimo pažymomis, nesančiomis drausminėmis nuobaudomis ir jų kiekiu. Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta OASys vertinime, todėl jas minėti kartu su OASys balais yra neteisėta. Nesutinka, kad teismas netaikė lygtinio paleidimo, nes nuteistasis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, nes už jį yra nubaustas atitinkama bausme. BVK 157 straipsnyje yra nustatyta už kokį nusikaltimą, kokią bausmės dalį atlikęs gali būti paleistas. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus. Be to, nusikaltimas negali būti pašalintas kokiu nors nuteistojo elgesiu.
4.3. Skunde nurodoma, kad BVK 157 straipsnis nenumato galimybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinti ar nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, toks vertinimas nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nutartyje įrašė, kad nuteistasis yra baustas ir nuobauda šiuo metu negalioja. BVK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu per vienerius metus nepadarytas nusižengimas, jis laikomas nebaustu. Nuteistasis yra nebaustas ir teismo priešingas teigimas yra neteisingas.
4.4. Skunde nesutinkama su teismo motyvais, nes nuteistasis nebuvo teistas už vaikų įtraukimą į nusikalstamą veiką. Teismas neįsigilino, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo todėl, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis, nes BVK nustatyta, kad su tokio dydžio neatliktos bausmės dalimi nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Teismas pažeidė Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, BVK 143 straipsnio 9 dalį, nes vadovavosi prielaidomis. Nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo N. D. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant veiksnius praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, nėra akivaizdžiai ženkli. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas skundo autoriaus dėmesys, jog pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. D. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (44 balai), todėl nuteistojo pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika kito teigiama linkme, ką priešingai nei nurodo skunde nuteistasis įvertino skundžiamojoje nutartyje apylinkės teismas, nurodydamas, jog nuo paskutiniojo vertinimo ši rizika sumažėjo 4 balais. Iš teismui pateiktų duomenų tiesų matyti, jog nuo 2017 m. liepos 7 d. sumažėjo 15 balų. Todėl daroma išvada, kad pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, susiję ir su tuo, kad nuteistasis tris kartus buvo skatintas, mokėsi, įgijo specialybę, ieškinį atlyginęs, palaiko socialinius ryšius su mama, aktyviai sprendžia alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose.
8. Šis neabejingumas taisyklėms ir prasmingas užimtumas rodo teigiamą motyvaciją elgtis tinkama linkme, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vieninteliai ir lemiantys rodikliai (veiksniai) pakankamai pažangai konstatuoti. Šio instituto taikymui svarbus teismo objektyvus ir tvirtas įsitikinimo susiformavimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Nuteistasis bausmę atlieka už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nusikaltimai smurtiniai, seksualiniai. Anksčiau jis taip pat buvo teistas. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, 2018 m. lapkričio 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 7.20/13403, 4.1. punkte nurodoma, jog jis anksčiau buvo teistas ir už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad šioje nuosprendžio vykdymo stadijoje padarytų nusikaltimų pobūdis ir nuteistojo pakartotinis nusikalstamumas nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, dėl lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, sprendžiant apie nuteistojo pataisos proceso efektyvumą įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Būtent nuteisto asmens praeities, tame tarpe ir padarytų nusikaltimų pobūdžio, pakartotinumo įvertinimas dabartinių nuteistojo nuostatų, mąstymo ir elgesio kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. O toks vertinimas jokiu būdu nėra asmens nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką.
9. Socialinio tyrimo išvadoje aprašant nuteistojo mąstymą ir elgesį nurodoma, kad N. D. elgesyje stebimas polinkis kartais elgtis impulsyviai, neapgalvoti galimų savo elgesio pasekmių, kas lemia, jog tenka gailėtis. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti ir tai, kad bausmės atlikimo metu N. D. vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka 2017 m. gruodžio 21 d. jam buvo paskirta nuobauda. Nors šiuo metu nuobauda negalioja, tačiau nuteistasis neteisus manydamas, jog į šią aplinkybę negalima atsižvelgti sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas, rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl tai menkina manymą, jog jis sugebės tinkamai elgtis pritaikius lygtinio paleidimo instituto nuostatas.
10. Esant šių tiek nuteistojo praeities, tiek ir šiuo metu aktualių duomenų visumai spręsti, jog N. D. daroma pažanga pakankama ir sudaranti pagrindą išvadai, kad jis laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, negalima. Įvertinus nuteistojo ankstesnį smurtinį, seksualinį nusikalstamumą ir šiuo metu nustatytas vidutines pakartotinio tiek smurtinio, tiek seksualinio nusikaltimo rizikas, kurios nuo pirminio vertinimo yra nepakitusios, jo polinkį elgtis impulsyviai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Atmetamas ir skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įvertino, jog N. D. dar liko atlikti daugiau nei du metus laisvės atėmimo bausmės. Pažymima, jog teismas šią aplinkybę įvertino aplinkybių visumoje tik pasisakydamas apie nuteistojo pažangos nepakankamumą, t. y. pažymėdamas, jog lygtinis paleidimas likus tokiai neatliktos bausmės daliai galėtų būti taikomas tik esant akivaizdžiai, abejonių nekeliančiai pažangai. O tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Vertinimo klaidos teismas nepadarė ir pasisakydamas dėl nuteistojo pateiktų duomenų, jog lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas. Kadangi iš tiesų įmonių pateiktos pažymos, apie sutikimą įdarbinti nėra teisiškai įpareigojantys ir garantuojantys, jog asmuo bus tikrai įdarbintas.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta, nei tarptautiniai nei nacionaliniai teisės aktai nepažeisti. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su jais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. D. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.