Kauno apygardos teismo nutartis, 1S-95-993/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-26
Bylos Nr.: 1S-95-993/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00154-2012-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Indrė Averkienė
Nuteistasis: R. K.

Kategorijos

2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-95-993/2024

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00154-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam R. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. vasario 14 d.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 8 d. Neatlikta bausmės dalis 1 metai 10 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant nutarimo priėmimo dienai).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Šio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi skundas atmestas. Teismas, padarė išvadą, jog nuteistasis R. K. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

5. Nuteistasis R. K. pateikė skundą apygardos teismui, kuriame nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartimi ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu, prašo juos panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundą grindžia šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Absoliuti dauguma nutartyje, Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu yra teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės. Teismas pripažino, kad visi asmens byloje užfiksuoti teigiami pokyčiai jo elgesyje neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau jie nėra pakankami. Daugelį aplinkybių, susijusių su elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teismas interpretavo ir padarė kategoriškas, tačiau tikrovės neatitinkančias išvadas dėl jo elgesio bei realiai egzistuojančių jo mąstymo aspektų.

5.2. Nutarties motyvai formalūs ir deklaratyvūs. Komisijai jis pristatomas 3 kartą. Po ankstesnių svarstymų skirtos papildomos rekomendacijos, kurias aktyviai vykdo. Teigiamai charakterizuojančių duomenų visetas su kiekvienu svarstymu pasipildo naujomis teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Komisija pateikė rekomendaciją tęsti dalyvavimą programose, siekiant spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą. 2022 m. birželio 9 d. pažymėjimas patvirtina, jog dalyvavo psichoedukacinėje, reabilitacinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“. Nutarties išvada apie nevienareikšmišką požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, yra nepagrįsta, grindžiama neaktualia informacija. Jis rodė iniciatyvą spręsti problemas ir dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, susijusiose su švietimu apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų keliamą žalą. Alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, yra pasiryžęs to nedaryti ateityje, tai parodo, kad jis yra linkęs mokytis iš savo klaidų ir jų nekartoja.

5.3. Teiginiai, jog buvo gauta informacija, kad jis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir būtent dėl to stebėtina neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, neatitinka tikrovės. Konkretūs duomenys neįvardyti. Jam nebuvo sudaryta galimybė su jais susipažinti. Nėra aišku kokiais veiksmais pasireiškė neigiama įtaka kitiems, kokie tai konkretūs asmenys, kokią žalą jiems sukėlė, kaip pasireiškė subkultūros propagavimas. Priimant sprendimus, kuriuose nenurodoma nuteistojo teisinę padėtį bausmės atlikimo metu tiesiogiai įtakojanti informacija, juos priimantys laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbantys subjektai įgauna galimybę manipuliuoti bausmių vykdymo teisės institutais. Tai lemia jo teisinį neapibrėžtumą ir pagrindinių bausmių vykdymo teisės principų pažeidimą.

5.4. Per bausmės laikotarpį turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą. Nepaisant to, jog nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nekyla abejonių, kad padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Rizikos balai nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Teismas balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino, formaliai išvardydamas tam tikras kriminogeninių veiksnių sumažėjimo sritis. Vertinant pažangą, privaloma vertinti kokių veiksmų, mažinti riziką ėmėsi bausmės atlikimo metu. Teismas vertino kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į informaciją, kaip jam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Komisija ir teismas nesilaikė Lietuvos kalėjimų tarnybos resocializacijos koordinavimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-52305 pateikto bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualaus paaiškinimo patikslinimo, pagal kurį akivaizdi pažanga gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius 3 laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Jis pademonstravo nepriekaištingą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Vykdo ir papildomas, t. y. individualiame resocializacijos plane nenumatytas priemones.

5.5. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą. Pažanga gali būti fiksuojama ir tada, kai taškai nemažėja. Kriminogeninių veiksnių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai išlieka, net ir tuomet, kai nuteistasis juos valdo. Nutartyje nepagrįstai suabsoliutinta aplinkybė, jog vieną kartą atsisakė dirbti pasiūlytą darbą, tuo pačiu ignoruojant faktą, jog ne kartą kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, tačiau darbo negaudavo. Atsisakė dirbti, nes turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį, vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turėtų darbą. Šios aplinkybės paneigia kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Deda maksimalias pastangas, siekdamas resocializacijos, todėl didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Teismas pritarė Komisijos vertinimui, jog didelių finansinių įsipareigojimų turėjimas gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tačiau faktas, jog turi įsiskolinimų, savaime nereiškia, jog lygtinio paleidimo atveju, siekdamas atlyginti esančią skolą, būtinai vykdys naujas nusikalstamas veikas. Be to, nepaneigta, jog lygtinis paleidimas sudarytų prielaidas greičiau atlyginti žalą. Ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių.

5.7. Nutartis prieštaringa, nurodoma, jog turi būti vertinamas visas asmens byloje esančių aplinkybių kompleksas, tačiau tuo pačiu suabsoliutina nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavusius kriminogeninius poreikius. Parodo išankstinį nusistatymą ir prieštarauja bausmių vykdymo teisės principams. Elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą skiria neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su elgesiu veikų padarymo metu.

5.8. Komisija ir teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.

5.9. Komisija, teismas suabsoliutino nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Taip pat išskirta, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi - turi būti pripažįstamos esminės faktinės veikos aplinkybės; taip pat neturi visiškai sutikti su veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime.

5.10. Praeityje buvo pasirinkęs netinkamą (destruktyvų) problemos sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Tą patvirtina, kad dalyvavo ir pabaigė eilę įstaigoje taikomų kryptingam nusikalstamumo rizikos mažinimui reikšmingų intervencinių priemonių bei programų (dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.).

5.11. Išskyrė dinaminius kriminogeninius veiksnius „gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos“, nepaisant to, jog asmens byloje esačių duomenų visetas, leidžia daryti pagrįstą išvada, jog minėtose srityse padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuodamas selektyviai atrinktus Socialinio tyrimo išvados teiginius (pavyzdžiui - „buvimas įkalinimo įstaigoje yra nesąmonė, jis neturėtų čia būti“), neįvertino aptartų, teigiamai apibūdinamų šiai dienai egzistuojančio mąstymo aspektų. Nutartyje nurodytos, su elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo veikos padarymo metu, tačiau už tai buvo nuteistas, šios aplinkybės nepasikeis. Iš siunčiamų ir gaunamų laiškų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima daryti išvadą, jog bendrauja daugiausiai su artimaisiais. Teismas suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, draugais, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo, o argumentų, rodančių, kad jie egzistuoja nėra pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

5.12. Bausmės metu elgiasi nepriekaištingai, išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas, nuostatos į priežiūrą teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Bausmę pastaruoju metu atliko lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad pavojingumo lygis yra mažas. Turi stiprius socialinius ryšius, jie gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą. Statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai apibūdinančias aplinkybės. Atlikta bausmės dalis atitinka formalųjį kriterijų. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti jo resocializaciją neizoliuotam nuo visuomenės. Turi sutartą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam R. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Pritartina ir Komisijos argumentams, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas ir Komisija teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas ir Komisija, priimdami sprendimus, juos pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir Komisija, neturi pagrindo. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu nebaustas, palaiko socialinius ryšius, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo išleistas į trumpalaikes išvykas į namus ir grįžo be pažeidimų, nurodo, kad turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Be to, apygardos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą apie nevienareikšmišką nuteistojo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, nebuvo visiškai teisus. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis dėjo pastangas, dalyvavo ir baigė psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos „(duomenys neskelbtini)“, bei programas „(duomenys neskelbtini)“, analizavo savo problemą, 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į priklausomybių ligų specialistą dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos problemą. Įstaigoje vartojant alkoholį nepastebėtas.

9. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

10. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nuteistas ir bausmę atlieka už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis tenkino lytinę aistrą ir seksualiai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią. Kaltu neprisipažino. Iš viso teistas penkis kartus, ankstesnės veikos susijusios su vagyste, plėšimu, viešosios tvarkos pažeidimais. Dabartiniai teisės pažeidimai yra sunkesni už nuteistojo padarytus ankstesnius teisės pažeidimus bei yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes nuteistasis ir anksčiau nusikaltimų metu vartojo smurtą vengė atlikti bausmę, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį. Praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Būtent nuteistojo kriminalinė istorija (teistas keturi kartus, pirmas teistumas jauname amžiuje, nusikalstamo elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimai sunkėja) nurodoma, kaip statinis kriminogeninis veiksnys didinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jį taikant jo atžvilgiu jau dabar.

11. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Nors minėtos aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės atskleidžia R. K. pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Vertinant nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas svarbu tai, kad nuteistasis nusikaltimo nepripažino, šiuo metu jį įvardina kaip jaunystės klaidą, racionalizuoja savo elgesį, minimizuoja pasekmes, kaltę perkelia nukentėjusiajai (Socialinio tyrimo išvados duomenys). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Ir tą atskleidžia aktuali informacija, kad R. K. požiūris į priežiūrą dviprasmiškas, jis jaučiasi per daug apribotas ir suvaržytas. Nors ir įvertinama tai, kad nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau neturi, ir paskatinimų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis vertinant jo mąstymą ir elgesį, nuostatas, juos jau yra pakeitęs tiek, jog jį galima būtų toliau taisyti neizoliuotą. Skunde nurodyti argumentai susiję su nuteistojo lankytomis programomis siekiant sumažinti kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, akivaizdu jo požiūrio iš esmės nepakeitė. Tą patvirtina ir tai, kad R. K. nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. dalyvavo trijuose pokalbiuose su psichologu, siekiant aptarti bei paanalizuoti nuteistojo elgesį, susijusį su nusikalstamumu, tačiau pokalbių metu vis tik pastebėtas, polinkis save apginti, pateisinant ar neutralizuojant savo poelgius aptartose nusikaltimų situacijose. Todėl atmetami, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs skundo argumentai, kad nuteistasis apgalvojo savo praeityje atliktus veiksmus ir padarė pozityvias išvadas.

13. Be to, kriminogeninio veiksnio – nuostatos, neigiamą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką lėmė informacija apie tai, kad nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą ir daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Skunde nesutinkama su šia informacija, teigiant, kad ji tiesiogiai įtakoja jo teisinę padėtį, o konkretūs duomenys kuriais disponuojama neįvardinti, todėl pažeisti bausmių vykdymo principai. Pažymima, kad ši informacija apie nuteistųjų subkultūros propagavimą ir neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems yra nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, R. K. 2023 m. gruodžio 7 d. pasirašytinai susipažino su šia išvada. Duomenų, kad su pateikiamais teiginiais nesutinka, ar prašo juos pagrįsti nėra. Pažymima, kad šie duomenys vertinami visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste ir netikėti jais nėra jokio pagrindo. Jų nepaneigia ir nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, o tai anot skundo autoriaus paneigia subkultūros palaikymo galimybes. Vis dėlto, vertinant nuteistojo darbinę veiklą, spręsti, kad jis realiai dirba (duomenys neskelbtini), t. y. gauna pajamas iš darbinės veiklos, moka mokesčius, turi užsakymų ar kt. byloje nėra. Nuteistajam buvo pasiūlytas darbas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau dirbti jis atsisakė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam tinka ne bet koks darbas. Sutiktina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje mokėsi (mokėsi (duomenys neskelbtini) specialybę ir ją įgijo), šiuo metu mokosi ((duomenys neskelbtini) specialybės). Pateikia pažymą, kad laisvėje dirbs (duomenys neskelbtini). Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis laisvėje tikrai dirbs ir išlaikys darbinius santykius ilgą laiką. Šią išvadą teismas daro įvertinęs nuteistojo pasirenkamų profesijų (mokymasis (duomenys neskelbtini), specialybių, (duomenys neskelbtini) gamyba, laisvėje nurodoma dirbs (duomenys neskelbtini)) nenuoseklumą. Tai rodo, kad nuteistasis konkrečių tikslingų, kryptingai siekiamų profesijos ir darbinių planų neturi.

14. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų dėl 33 169,35 Eur, per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 54,10 Eur, skolų likutis 33 115,25 Eur. Nuteistasis į savo sąskaitą per 2023 metus (nepilnus) gavo 3 760,33 Eur pajamų, išleido 3 805,84 Eur. Nors ir sutiktina su skundo argumentu, kad turimi finansiniai įsipareigojimai iš tiesų nepatvirtina, kad jis būdamas laisvėje tikrai darys nusikaltimus jiems padengti, tačiau šie finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo reintegraciją į visuomenę, rodo, kad jis nededa pastangų dengti įsiskolinimus. Nuteistas neturėdamas konkrečių kryptingų darbinių planų, turėdamas nepakankamą motyvaciją darbui (atsisakė siūlyto darbo) bei skolinius įsipareigojimus dengdamas minimaliai, turi dėti pastangas skolinius įsipareigojimus dengti didesne apimtimi.

15. Aparti duomenys patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas išvadas, jog paskutiniojo vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, teigiama dinamika stebėta mąstymo ir elgesio srityje, tačiau stebėta ir neigiama dinamika dalyse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nors nuteistasis mokosi profesijos, užsiima individualia veikla, kuri 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo pripažinta darbine veikla, tačiau jis 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsisakė administracijos siūlomo darbo); nuostatos (gauta informacija, kad nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems). Šie duomenys paneigia skunde nurodomus teiginius, kad su kiekvienu jo svarstymu, duomenys pasipildo naujomis teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir rodo, kad nuteistojo pažanga nenuosekli. Kadangi fiksuojama ne tik teigiama, tačiau ir neigiama pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančių net dviejų kriminogeninių veiksnių dinamika.

16. Išanalizuotų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius, ypač tuos, kuriuose paskutiniojo vertinimo metu fiksuota neigiama rizikos dinamika, bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, mažinant skolinius įsipareigojimus ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o R. K. skundas atmetamas.

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė