Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. D., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, taikant 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.

2. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis N. D. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, nes atliko privalomą lygtiniam paleidimui bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika mažėja, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima. Teismas nevertino nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo pažangumo, kas yra viena iš pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Nuteistasis teigia, kad teismas vadovavosi įstatymų nenumatytomis aplinkybėmis, išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimo sunkumui, tinkamai neįvertinęs aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti, ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko jis išlieka pavojingas visuomenei, nors nurodė, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Jo teigimu, ne teismo kompetencijoje vertinti nuteistojo asmenybės požymius, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas su nuteistuoju susijusias aplinkybes.

4.2. Skunde nuteistais nurodo, kad teismas klaidingai ir tendencingai vertino jo charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu, teismas didžiausią dėmesį skyrė jį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, t. y. nusikaltimo pobūdžiui, likusiais neatliktai bausmės daliai, jo jau negaliojančiai nuobaudai. Nurodo kad jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko privalomą lygtiniams paleidimui bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau teismas remdamasis BVK 8 straipsniu, ir nenurodydamas, kokios Komisijos nurodytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir atsisakydamas jos priimtą nutarimą tvirtinti, pažeidė BVK 164 straipsnio ir BPK 360 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nuteistojo vertinimu, teismas privalėjo įvertinti tik Komisijos išvadų atitikimą faktams ir ar tinkamai taikytas įstatymas, tačiau išnagrinėjęs nutarimo tvirtino klausimą rašytinio proceso tvarka, teismas be jokių argumentų sprendė, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas ypatingą dėmesį skyrė tik neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms, o nuteistojo nuomone, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurios kartu su jau paminėtomis ir leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

6. Nuteistojo N. D. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. D. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, nustatyta 48 balai. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2.Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis reiklus aplinkiniams, tačiau savo elgesį analizuodavo gana vienpusiškai, stengdavosi save apginti ir pateisinti, kartais linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti elgesio pasekmių. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją – jis teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, galima teigti, kad jo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, panaudojant prieš nukentėjusiuosius smurtą, tačiau nuteistasis teigia, kad bendrininkai įtakos jo elgesiui neturėjo, dėl nusikaltimų nebuvo tartasi, jie buvo įvykdyti spontaniškai. Kaltę dėl nusikaltimų neigė, tik atlikdamas bausmę savo elgesį pradėjo vertinti kritiškai. Pataisos namuose nuteistasis mokėsi, kreipėsi dėl darbo, tačiau būdamas laivėje oficialiai nedirbo, gaudavo bedarbio pašalpą. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka net keturi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys.

7.3. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvada yra teisinga ir pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas be jokio pagrindo jos nepatvirtino. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt.

7.4.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino su lygtinio paleidimo sąlygomis nesusijusias aplinkybes, taip pažeisdamas BVK normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo sąlygas. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Taigi, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Konstatuoti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, parodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.