Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį N. D. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą bei auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimas teigiamas pokytis jo elgesyje. Nuteistasis vieną kartą buvo baustas 2017 metais, buvo tris kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, taip pat parašė prašymą dėl tekintojo specialybės įgijimo, kreipėsi dėl įsidarbinimo. Nuteistasis pateikė pažymą, jog UAB „Kelga transportas“ jį įsipareigoja priimti dirbti šaltkalviu. Komisija teigiamai įvertino tai, jog iš karto po nuosprendžio paskelbimo atlygino jam priteistą žalą, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis palaiko tvirtus santykius su artimaisiais. Siekdamas elgesio korekcijos, jis dalyvavo ne tik privalomosiose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo elgesio rizika sumažėjo, anksčiau vertinama 59 balais, dabar vertinama 44 balais. Gautas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje būtų galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nusprendė, kad jog bausmės tikslai N. D. atžvilgiu gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis N. D. nuo 2017 m. vasario 17 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi ir įgijo elektriko specialybę, mėgino įsidarbinti, buvo kreipęsis su prašymu mokytis tekintojo specialybę, atlygino priteistą žalą, palaiko socialinius santykius su šeima. N. D. pripažįsta ir sprendžia alkoholio vartojimo problemą, dalyvauja anoniminių alkoholikų grupės veiklose, kituose užsiėmimuose, orientuotuose į priklausomybes. Dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. N. D. pateikė UAB „Kelga transportas“ raštą dėl įdarbinimo. Teismas pažymi, kad šis raštas nėra teisiškai įpareigojantis bei negarantuoja, kad, paleistas lygtinai, nuteistasis realiai įsidarbins. Vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi, bausmės tikslus, visuomenės interesą, kad pavojingas veikas darantys asmenys būtų nubausti adekvačiomis jų padarytiems nusikaltimams bausmėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir žemėjo, yra įvertinta 44 balais ir laikoma vidutine, nuo paskutinio vertinimo N. D. rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo tik 4 balais. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys. Jo pakartotinio seksualinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vertinama kaip vidutinė.

N. D. bausmę atlieka už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad tai nėra pirmasis N. D. teistumas, iki nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę šiuo metu, padarymo, nuteistasis buvo teistas tris kartus (už viešosios tvarkos pažeidimą, už vagystę ir vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką ir už plėšimą). Be to, teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse. Bylos medžiaga patvirtina, kad praeityje jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės atidėjimo sąlygas, todėl jis teismo jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino. Ankstesnės bausmės neatgrasė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Nuteistojo padaryti nusikaltimai nevertintini kaip atsitiktiniai, daromi nusikaltimai sunkėjo. Šios aplinkybės nuteistąjį neigiamai charakterizuoja, rodo polinkį nusikalsti bei jo didesnį pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia ir į tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 1 kartą buvo baustas drausmine nuobauda, taip pat jam iš viso skirti 3 paskatinimai. Nors nuobauda nebegalioja, tačiau teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertina nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu. Faktas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu visgi buvo pažeidęs bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, neleidžia jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu, pavyzdingu.

Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 2 metai laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tam, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus tokiai neatliktos bausmės daliai, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą.

Teismo vertinimu, Komisija nepagrįstai konstatavo, kad N. D. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad N. D. savo elgesį analizuodavo gan vienpusiškai, stengdavosi save apginti ir pateisinti. Kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, neigdavo. Elgesyje stebimas polinkis kartais elgtis impulsyviai, neapgalvoti galimų savo elgesio pasekmių, dėl to paskui tenka gailėtis. Pastaruoju metu nuteistasis pradėjo kritiškiau vertinti savo elgesį, geba įvardinti problemas, problemines savo elgesio sritis ir numatyti pasekmes. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje buvo smurtinio ir agresyvaus elgesio.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, teismas sprendžia, kad N. D. pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, nėra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis N. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.