Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine bausme – laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai - išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis N. D. nuo 2017 m. vasario 17 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 4 kartus, mokėsi ir įgijo elektriko specialybę, mėgino įsidarbinti, atlygino priteistą žalą, palaiko socialinius ryšius su šeima, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir šiek tiek žemėjo, yra įvertinta 44 balais ir išlieka vidutinė. Nuo paskutinio rizikos vertinimo ji nekito. Taip pat išlieka vidutinės ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo bei pakartotinio seksualinio nusikaltimo rizikos, o tai yra ypač svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinius, seksualinius nusikaltimus, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga šias rizikas mažinant. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai bei alkoholio vartojimas. Teismas, įvertinęs vis dar nustatomus tris kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad laisvėje nuteistasis vartojo alkoholį ir tai įtakojo nusikalstamą elgesį, todėl išlieka tikimybė, kad ši problema laisvėje gali vėl pasikartoti, be to alkoholio vartojimas ir toliau išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis tik stengiasi sudaryti gerą nuomonę apie save, yra reiklus aplinkiniams, elgesyje stebimas polinkis elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo elgesio pasekmių. Savo elgesį analizuoja vienpusiškai, stengiasi save apginti ir pateisinti. Ilgą laiką neigė kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, yra nekritiškas padarytiems nusikaltimams. N. D. bausmę atlieka už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Ankstesniuose nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra buvę smurtinio ir agresyvaus elgesio (teistas už smurtinius nusikaltimus), daromi nusikaltimai vis sunkėja. Jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė ir, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys bei įvertinus kitus jo kriminogeninius veiksnius, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie išlikusį didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius ir sunkius nusikaltimus padaręs asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, buvo baustas drausmine nuobauda, kuri nors ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu visgi buvo pažeidęs bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, neleidžia jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti pavyzdingu. Bylos medžiaga patvirtina, kad praeityje jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl jis teismo jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pateikė pažymą, jog (duomenys neskelbtini) įsipareigoja jį priimti dirbti šaltkalviu. Teismas pažymi, kad tokia pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad, paleistas lygtinai, nuteistasis realiai įsidarbins.

Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam dar liko atlikti 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tam, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus tokiai neatliktos bausmės daliai, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą.

Taigi, teismo manymu, nors ir stebimi minimalūs teigiami pokyčiai N. D. elgesyje, tačiau, vertinant galimybę grąžinti jį į visuomenę taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pavyzdingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo pastangos mažinant kriminogeninius veiksnius bei siekis pasitaisyti privalo būti akivaizdūs bei nekeliantys abejonių. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra akivaizdžiai ženkli. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis N. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo taikyti nuteistajam N. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.