Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo N. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 357-35 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, - laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., o pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 17 d.).

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo N. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis N. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo N. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, jog N. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 44 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. D. anksčiau teistas tris kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už vieną labai sunkų (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir du sunkius (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas) nusikaltimus, taigi tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (44 balai pagal OASys metodiką). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2018 m. lapkričio 20 d. nesumažėjo, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo ir seksualinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Nuteistasis skunde teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įstatymas reikalauja atsižvelgti į rizikos balų mažėjimą, bei konstatuoti ar nustatytas rizikos balų mažėjimas yra pažangus ar ne. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje nuteistasis vartojo alkoholį ir tai įtakojo nusikalstamą elgesį, todėl išlieka tikimybė, kad ši problema laisvėje gali vėl pasikartoti, be to alkoholio vartojimas ir toliau išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis tik stengiasi sudaryti gerą nuomonę apie save, yra reiklus aplinkiniams, elgesyje stebimas polinkis elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo elgesio pasekmių. Savo elgesį analizuoja vienpusiškai, stengiasi save apginti ir pateisinti. Ilgą laiką neigė kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, yra nekritiškas padarytiems nusikaltimams. Ankstesniuose nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje yra buvę smurtinio ir agresyvaus elgesio (teistas už smurtinius nusikaltimus), daromi nusikaltimai vis sunkėja. Išlieka ir kiti aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; gyvenimo stilius ir draugai. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

12. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo sampratą, kadangi nuobauda galiojančia laikoma tada, kai ji yra vykdoma. Tačiau teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai pažymėjo, kad nors nuobauda ir negalioja (t. y. nuteistasis laikomas nebaustu), tačiau charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, nes tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu visgi buvo pažeidęs bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, neleidžia jo elgesį viso bausmės atlikimo metu laikyti pavyzdingu. Pažymėtina, kad šią aplinkybę teismas vertino ne formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo kontekste, o tik kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai aiškino nuobaudos sampratą.

13. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 11 dienų, todėl trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis skatintas, mokosi, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei elektriko specialybę, yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, dalyvavo socialines reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog N. D. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo N. D. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.