Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Anželai Šumauskienei, Eglei Deltuvaitei-Kačalinienei, Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui J. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir atsakovo J. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei V. Z., tretiesiems asmenims V. Z., dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų klausimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. Z. ir J. Z., dėl J. Z. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo V. Z. pageidauja pasilikti pavardę - Z.. J. Z. pavardė po santuokos nutraukimo lieka - Z. .

3. Priteisti iš J. Z., nepilnamečių vaikų M. Z. (M. Z.), M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. (R. Z.), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kasmėnesines periodines išmokas pervedant į vaikų motinos V. Z., sąskaitą AB SEB banke, paskiriant ją uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas.

4. Nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų mama V. Z., nepilnamečių vaikų mamos gyvenamojoje vietoje.

5. J. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. J. Z. turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su vaikų sveikata ir jų gydymu iš visų gydymo įstaigų.

6. Nustatyti M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. ir ieškovei V. Z., uzufruktą į atsakovui J. Z. 1/2 priklausančio pastato - gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). iki nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. pilnametystės, paskiriant ieškovei su vaikais naudotis atsakovui 1/2 dalimi priklausančio pastato - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

7. Po santuokos nutraukimo J. Z., asmeninės nuosavybės teise pripažinti keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

8. Po santuokos nutraukimo V. Z., asmeninės nuosavybės teise pripažinti keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

9. Po santuokos nutraukimo J. Z., ir V. Z., priteisti po 1/2 dalį nekilnojamo daikto žemės sklypo, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2022 m. sausio 1 d.

Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, tačiau teikė priešieškinį su savarankiškais reikalavimais. Šalių ginčas nagrinėjamas pagal teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi priimtą atsakovo 2022 m. rugsėjo 30 d. patikslintą priešieškinį išskyrus jo 13 punktu reiškiamą reikalavimą (13. pripažinti, jog prievolė V. Z. ir J. Z. pagal 2011 m. paskolos sutartį Nr. 03130551 yra pilnai įvykdyta ir sutartinė hipoteka, įregistruota (duomenys neskelbtini) butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (hipotekos įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pasibaigė), kuriuo teismo prašo:

1. nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. Z. ir V. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovės kaltės.

2.1. priteisti V. Z. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 92 764 Eur (teismo pastaba: priešieškinyje dėl techninės klaidos nurodyta 31 192 Eur), automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 8 500 Eur;

2.2. priteisti J. Z. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė sudaro 500 Eur;

2.3. priteisti iš V. Z. 60 382 Eur piniginę kompensaciją J. Z.;

3. priteisti J. Z. iš V. Z. 2 400 Eur įsiskolinimą už vaikų išlaikymą;

4. nepilnamečių vaikų: dukros M., gim. (duomenys neskelbtini) dukros M., gim. (duomenys neskelbtini) dukros S., gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama V. Z.;

5. nepilnamečio sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu J. Z.;

6. atsakovas sutinka mokėti V. Z. nepilnamečių vaikų: dukros M., gim. (duomenys neskelbtini) dukros M., gim. (duomenys neskelbtini) dukros S., gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. Z. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

7. priteisti iš V. Z. sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant J. Z. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

8. nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką:

8.1. Nesant komandiruotėje atsakovas kiekvieną savaitės antradienį 16 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš mokymo įstaigos ar jų gyvenamos vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val. Esant būtinybei atsakovas nuveža vaikus (-ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku;

8.2. Pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 12.00 val. ieškovė užtikrina nepilnamečių vaikų atvykimą į atsakovo gyv. vietą ir grąžina atsakovus vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val., priveždamas juos netoli gyv. vietos;

8.3. Atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

8.4. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas, ieškovė užtikrina vaikų atvykimą į atsakovo gyv. vietą iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 12.00 val. ir grąžina atsakovas pirmą Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais - antrą Velykų dieną nuo 12.00 iki 20.00 val., priveždamas vaikus netoli jų gyv. vietos;

8.5. Per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.;

8.6. Vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui ir užtikrinant vaikų atvykimą į atsakovo gyv. vietą (duomenys neskelbtini) atsakovo atostogų dieną 12.00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžinant vaikus netoli jų gyv. vietos iki 18.00 val.

8.7. Ieškovė privalo užtikrinti 8.2-8.6 p. numatytą bendravimo tvarką ir užtikrina vaikų atvykimą į atsakovo gyv. vietą (duomenys neskelbtini);

8.8. Būdamas komandiruotėje atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį nuo 18-20 val. nepriklausomai nuo bendravimo laiko, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas tokiam bendravimui;

8.9. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.;

8.10.Apie bet kokius vaikų gyvenimo pokyčių, telefono numerių pasikeitimus ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą telefonu ar SMS žinute.

9. priteisti solidariai iš V. Z. ir J. Z. 11 000 Eur skolą V. Z..

Priešieškinyje nurodo, kad po paskutinio sūnaus gimimo ieškovės elgesys iš esmės pasikeitė, pasidarė labai nervinga, dažnai kildavo įvairūs konfliktai, o nuo 2020 m. liepos 5 d. šeima iširo galutinai. Jau nuo tada atsakovui būnant komandiruotėje Olandijoje ieškovė draudė telefonu bendrauti su vaikais ir visą laikotarpį su jais neturėjo jokio ryšio. Ieškovės elgesys sutuoktinio atžvilgiu galutinai pasikeitė jam 2020 m. vasarą grįžus iš komandiruotės, nes pradėjus bendrauti su vaikais ieškovė buvo nepatenkinta, visiškai draudė vaikams bendrauti su tėvu, nes vaikai turi bendrauti tik su mama. Nuo 2020 m. vasaros dėl ieškovės konfliktiško būdo neįmanoma buvo nieko pasakyti, pastoviai kildavo nesutarimai ir tvyrojo šeimoje pastovi įtampa. Ieškovės konfliktišką charakterį ypatingai jautė vaikai, nes grįžus atsakovui iš komandiruotės vaikai pasakojo, jog mama ant jų šaukia, vartojo netgi fizinį smurtą, muša su šokdyne per rankas, per kojas, o 2020 m. liepos 12 d. sūnui R. gydytojai diagnozavo abiejų lūpų srityse poodines kraujosruvas, kairio skruosto patinimą, hematomą. Ieškovės atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes mažamečių vaikų atžvilgiu smurtavo, tačiau Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. atsakovas su 4 nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendintas biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Ieškovei buvo diagnozuota pogimdyminė depresija, gydėsi stacionariai, vartojo medikamentus, todėl jos elgesys aiškiai atsiliepė bendravime su vaikais, o ypač su atsakovu. Šeimoje tarp sutuoktinių pastoviai įvairiais vaikų auklėjimo klausimais kildavo konfliktai ir barniai, kuriuos pradėdavo ieškovė. Atsakovui trūko iš sutuoktinės pagarbos, lojalumo ir pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas pastoviai stengėsi išlaikyti šeimą, dirbo užsienyje, o grįžęs iš komandiruotės pastoviai dirbdavo name, įrenginėjo jį, kuriame dabar atsakovė apsigyveno su vaikais, kad vaikai turėtų normalias gyvenimo sąlygas. 2020 m. rudenį atsakovas jau buvo suruošęs dokumentus skyryboms, vyko mediacijos procesas, kuris buvo nutrauktas. Atsakovas siekė išsaugoti šeimą, kurioje auga 5 nepilnamečiai vaikai, tikėjosi, kad, šeimai persikėlus į naujai pastatytą namą padėtis pasikeis, norėjo išsaugoti šeimą, todėl nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau, ieškovei nutraukus ikiteisminį tyrimą, ji intensyviai ėmėsi priemonių prieš atsakovą, t. y. 2021 m. kovo mėn. iškvietė atsakovui policiją, nes nėjo iš namų, o vėliau atvykus policijai ieškovė paaiškino, jog sutuoktinis neva smurtauja prieš nepilnamečius vaikus, ko pasėkoje priešieškinio pateikimo metu nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Nuo šio laikotarpio ieškovė tendencingai rašo įvairaus pobūdžio skundus atsakovo bei jo motinos atžvilgiu, kad yra daroma žala vaikams. Tokiu būdu ieškovės argumentas, jog sutuoktinis nesiekė išsaugoti šeimos yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ne atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, o pačios ieškovės netoleruotinas elgesys ne tik su sutuoktiniu, bet ir su vaikais. Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo patenkintas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas ir nepilnametis sūnus M. Z. paimtas iš jo tėvų ir apgyvendintas Lapių pagrindinės mokyklos bendruomeniniuose vaikų globos namuose (civilinės bylos Nr. eS2-3347-838/2022). Teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad mama neturi savikritikos jausmo bendravimo su vaiko atžvilgiu, nevertina savo elgesio, nepilnametis išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir pritaikius apribojimus tėvas to negali atlikti, nes jam uždrausta bendrauti su tėvu, todėl vaikui yra nesaugi aplinka gyventi šeimoje, t. y. pas mamą, nes atsakovas ginčo name negyvena nuo 2021 m. pavasario. Ieškovė pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas, todėl toks elgesys nepriimtinas tiek moralės, tiek teisiniu požiūriu, nes ieškovė elgiasi nepagarbiai ne tik su atsakovu, bet nuteikinėja prieš jį vaikus, neleidžia jiems bendrauti su tėvu, todėl ieškovė turi būti pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą neištikimybe, nes jis su jokia kita moterimi negyvena, pastaruoju metu atsakovui priklausančiame bute apsigyveno jo sūnus iš pirmos santuokos, todėl jis laikinai yra apsigyvenęs pas tėvo senus pažįstamus, o ne pas kitą moterį, kaip teigia ieškovė ieškinyje. Sutuoktiniai jau ilgą laikotarpį nebeveda bendro ūkio, o nuo 2021 m. pavasario nepalaiko jokių santuokinių ryšių, todėl nėra jokios galimybės susitaikyti dėl ieškovės sunkaus ir nesugyvenamo charakterio. Nurodo, jog sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas ir gyvenamas namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal 2022 m. birželio 13 d. kadastrinių matavimo paruoštą bylą gyvenamojo namo baigtumas sudaro 94 proc., name yra pajungtos komunikacijos: įvesta individuali centrinio šildymo sistema ir nuotekų šalinimas, todėl vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis sudaro 85 900 Eur, o bendra turto vertė, įskaitant žemės sklypą - 92 764 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai taipogi įgijo automobilius: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 500 Eur, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 8 500 Eur. Be to, ieškovės paveldėtas turtas - butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš bendrų santuokinių lėšų buvo iš esmės pagerintas 2014-2016 metais atsakovo bei trečiųjų asmenų pastangomis: bute buvo ardomos sienos, įrengiama nauja elektros instaliacija, tinkuojamos bei dažomos buto sienos, bute buvo atliktas perplanavimas - sumontuotos naujos pertvaros, sudėtos naujos grindų plokštės bei išklotas grindų laminatas, pakeistos visos buto durys, nupirkta ir sumontuota visa buitinė technika, sumontuotas naujas virtuvinis, nupirkti nauji šviestuvai ir kita. Buto remontui, įskaitant medžiagas, darbus, daiktus buvo išleista daugiau kaip 10 000 Eur. Pažymėtina, kad tuo metu atsakovas visą gaunamą uždarbį kas mėnesį pervesdavo į ieškovės sąskaitą, kuri iš gautų lėšų pirkdavo butui reikalingas medžiagas, mokėjo už atliktus darbus. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo naudojamas ieškovės asmeninės nuosavybės teise turinčio buto pagerinimui, kuris nelaikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovas turi teisę į 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, jog atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, todėl bendras šalių jungtinės nuosavybės turto balansas sudaro 101 764 Eur (92 764 Eur nekilnojamas turtas + 9 000 Eur automobiliai). Atsakovas neprieštarauja, jog ieškovei atitektų automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 8 500 Eur, o jam atitektų automobilis (duomenys neskelbtini) valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 500 Eur., išmokant atsakovui 4 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei paliekamas natūra ginčo gyvenamasis namas su žemės sklypu, todėl prašoma kompensacijos suma sudaro 60 382 Eur (50 382 Eur kompensacija už atitenkančią didesnę turto dalį +10 000 Eur piniginė kompensacija už ieškovės asmeninio turto pagerinimą). Ieškovė pareikštame ieškinyje nepagrįstai nenurodė, jog paminėto gyvenamojo namo statybai buvo naudojamos atsakovo brolio -V. Z. skolintos pinginės lėšos, negrąžintos skolos dydis sudaro 11 000 Eur, ką įrodo pridedamas kreditoriaus reikalavimas, kuris elektroniniu paštu buvo išsiųstas abiem sutuoktiniams. Ieškovė puikiai žinojo, kad turimų lėšų nepakako namo statybai, todėl ieškovė sutiko, kad namo statybai lėšas eilę kartų skolintų atsakovo brolis. Ieškovė dalinai dengdavo iš savo sąskaitos V. Z. skolą, nes atsakovas savo uždirbtas lėšas pervesdavo ieškovei. Pašlijus sutuoktinių santykiams paskolos dengimas buvo nutrauktas ir nepadengta skola šiai dienai sudaro 11 000 Eur. Pažymėjo, kad skolintos lėšos iš V. Z. buvo naudojamos ne tik namo statybai, bet ir vartojimo kredito dengimui. Mano, kad už šią skolą atsakingi solidariai abu sutuoktiniai. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais turės kur gyventi, nes lieka ir toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių pastatytame name. Ieškovė dirba, gauna pajamas ir turi kitą nekilnojamąjį turtą, kurį realizavus galės išmokėti atsakovui priteistą piniginę kompensaciją. Šiuo atveju nepilnamečiai vaikai yra aprūpinti gyvenamąja vieta, atsakovas teikė ir teikia vaikams išlaikymą. Ieškovė ieškinyje prašo visų 5 nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja šalių ginčo name. Atsakovas neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų M., M., S. ir R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka, jog sūnaus M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes jų santykiai yra šalti ir vaikas išreiškė kategorišką nuomonę, jog pageidauja gyventi tik su tėvu, be to atsižvelgiant į tai jog teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas buvo patenkintas ir paimtas nepilnametis sūnus M. Z. iš jo tėvų ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (civ. bylos Nr. eS2-3347-838/2022). Atsakovui yra užbaigtas ikiteisminis tyrimas, todėl nėra jokių kliūčių gyventi kartu sūnumi, o be to paskutiniu metu atsakovas su darbdaviu sprendžia klausimą dėl darbo, susijusio be komandiruočių. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra įpareigotas gyventi skyrium, todėl su vaikais prašo nustatyti tik minimalią bendravimo tvarką. Atsakovas su šitokiu reikalavimu nesutinka. Ikiteisminiame tyrime atsakovui J. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo V. Z., M. Z., M. Z. adresu (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti J. Z. ir neieškoti ryšių su V. Z., M. Z., M. Z., nesilankyti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2022 m. birželio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, todėl nebėra jokių kliūčių bendravimui su vaikais. Tačiau ieškovė trukdo ir neleidžia vaikams pasimatyti su atsakovu, kai vaikai asmeniškai žinutėmis informuoja tėvą, jog nori pasimatyti, o vėliau informuoja, jog neleidžia mama. Be to, ieškovė yra uždraudusi vaikams bendrauti su tėvu bet kokiomis, netgi ryšio priemonėmis. Nesant ieškovei kartu nepilnamečiai vaikai labai noriai bendrauja su tėvu, jaučiasi laisvai, išsako savo nuomonę, o pamačius ieškovę jie suklūsta ir vengia atsakovo, nes bijo mamos, su kuria pastoviai jie gyvena, kadangi jiems uždrausta bendrauti su tėvu. Atsakovas pastoviai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais ir nori maksimaliai pagal galimybes dalyvauti jų auklėjime. Kadangi nepilnamečiai vaikai pastoviai po pamokų užeina pas atsakovo motiną, todėl jis be ieškovei pervedamų lėšų papildomai skiria lėšų pensinio amžiaus mamai vaikų išlaikymui, kad galėtų juos pamaitinti. Pažymėtina, kad atsakovas negali iki šiol normaliai susitikti, atvykti pasimatyti su vaikais į jų gyvenamąją vietą bei bendrauti su ieškove, nes ji yra konfliktiško elgesio, t. y. pamačiusi atsakovą tuoj sukelia triukšmą ir kviečia policiją, todėl siekiant išvengti tolimesnių ikiteisminių tyrimų ieškovė nedarbo dienomis turi užtikrinti vaikų atvykimą į atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas pageidauja, jog būtų jam sudaryta galimybė su nepilnamečiais vaikais bendrauti pagal jo nurodytą bendravimo tvarką. Nurodė, jog paskutiniu metu atsakovo sveikatos būklė pablogėjo, yra nedarbingas, todėl yra forminami dokumentai dėl invalidumo nustatymo, dėl ko atsakovas privalės keisti darbo pobūdį ir dėl sveikatos būklės nebevyks į komandiruotes. Iš pateikiamos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra stabilios, jos būnat komandiruotėse keičiasi priklausomai nuo darbų apimties. Atsakovas sutinka kiekvienam vaikui mokėti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, kadangi dalį savo gaunamo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį perveda savo motinai, kuri šias pinigines lėšas panaudoja po pamokų atėjusių vaikų maitinimui. Pažymėjo, jog dėl ieškovės netinkamo elgesio nuo 2020 m. liepos 21 d. atsakovas su 4 vaikais mažamečiais vaikais buvo priverstas gyventi BĮ Klaipėdos gerovės centre ir pilnai juos išlaikė, išskyrus dukrą M., o atsakovė prie 4 vaikų išlaikymo visiškai nėra prisidėjusi. Atsakovui iki 2020 m. lapkričio 15 d. pilnai teko visų vaikų priežiūros bei išlaikymo pareiga: jis rūpinuosi jais pastoviai visą laiką, slaugė juos sergančius, pirko rūbus, skalbė, gamino maistą, t. y. teko kasdienė jų priežiūra, pastoviai rūpinuosi jų ugdymu ir kt. Kadangi ieškovė vaikų išlaikymui gera valia neteikė jokių lėšų už paminėtą laikotarpį, todėl atsakovas pageidauja, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukroms S., M., sūnums M. ir R. nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. po 150 Eur kiekvienam vaikui, todėl bendra įsiskolinimo suma už 4 mėnesius sudaro 2 400 Eur. Abu sutuoktiniai yra veiksnūs, todėl išlaikymo iš sutuoktinio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 str. atsakovas nereikalauja. Atsakovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė - Z., todėl pageidauja, jog jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė - M., nes ji kalta dėl šios santuokos iširimo.

Ieškovė neteikė atsiliepimo į pradinį ir patikslintus priešieškinius.

Išvadą teikianti institucija (toliau – Skyrius) byloje teikė rašytines išvadas, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikė papildomus prie išvados duomenis, rašytinę išvadą. Nurodė, kad šeimai atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 12 d., šiuo laikotarpiu teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki pat šiol inicijuotas atvejo vadybos procesas ieškovei ir jos vaikams, skiriamos socialinės paslaugos. Atsakovui atvejo vadyba buvo teikiama tokiu laikotarpiu: nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 15 d., bei nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki šiol, skiriamos socialinės paslaugos. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, Skyrius sutinka, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikais neprieštarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas atsakovui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovas su vaikais ilgą laiką gyvai nebendravo, Skyrius mano, kad vaikams t. y. M., M., S. bei R. reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad geriausiai būtų užtikrinti vaikų interesai ir nepažeidžiant jų teisių galėtų būtį vykdoma bendravimo tvarka visa apimtimi, kurios prašo atsakovas. Skyrius rekomenduotų, kad pereinamasis laikotarpis vyktų nuo 2-4 kartų (pereinamasis laikotarpis būtų skaičiuojamas susitikimų skaičiumi) viename iš socialinių centrų kur šalims yra teikiamos atvejo vadybos procesas bei dalyvaujant psichologui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. Z., į tai, kad mama turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, taip pat vaikai išreiškė norą ir toliau gyventi kartu su motina, Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų M., S., M. ir R. gyvenamosios vietos nustatymas su V. Z. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat, Skyrius neprieštarauja, kad vaiko M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, berniukas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu, Skyrius mano, kad tai neprieštaraus vaiko interesams. Skyrius sutinka, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pareikšti jų interesams, o dėl konkretaus išlaikymo dydžio turėtų būti sprendžiama iš esmės įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Skyrius atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pagal Kasacinio teismo išaiškinimą minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2023 m. MMA „į rankas“ siekia 633 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 317 Eur (633 Eur / 2).

Teismo posėdžių metu atsakovas, jo atstovė palaikė patikslintu priešieškiniu išdėstytą poziciją ir reikalavimus. Pažymėjo, jog su ieškove gyveno gražų gyvenimą, buvo daug gerų dalykų, sulaukė 5 vaikų. Kartu gyveno nuo 2005 metų. Tiek jis, tiek sutuoktinė siekė šeimos gerbūvio. Atsakovas rūpinosi vaikais, daug dirbo, siekiant turėti geresnes sąlygas pradėjo važinėti į komandiruotes, uždirbdavo daugiau, o ieškovei tuo metu leido baigti trečią aukštąjį mokslą, visi stengėsi, kad ieškovė išsimokslintų. Iš ankstesnės santuokos turi 2 sūnus, po santuokos nutraukimo 1 sūnus gyveno kartu su atsakovu, o kitas negalėjo apsigyventi, nes ieškovė nesutiko. Mano, kad tinkamai vykdė savo sutuoktinio pareigas, dėjo visas pastangas į šeimos išsaugojimą, nusileisdavo ieškovei dėl įvairių klausimų, nenorėdamas konfliktų, kaip pvz. nepritarė jog sūnaus M. vardas būtų keičiamas iš pradinio vaikui duoto vardo G., tačiau nesipriešino ieškovės valiai. Gyvenant (duomenys neskelbtini) nėra su niekuo susipykęs, o ieškovė, priešingai, buvo susipykusi su visais kaimynais, jai netiko darželio auklėtojos, mokykloje mokytojos, darbdaviai – susibardavo su visais. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovas yra konfliktiškas, smurtautojas, tačiau daugeliu atveju, bet koks jo nepritarimas ieškovės nuomonei jau buvo laikoma kaip smurtas. Ieškovas norėdavo nupirkti vaikams naujus rūbus, kad vaikai nevaikščiotų su išaugtais, nusivežti pas gimines, parodyti ką nors įdomaus, tačiau visos tokios pastangos sulaukdavo ieškovės priešiškumo, jos nuomone vaikus per daug lepinant. Daugiausia su ieškove nesutardavo dėl vaikų auklėjimo, nes ieškovė vaikus nori apkrauti dideliu užimtumu, būreliais, pareigomis, neturint laiko su jais gyvai pabendrauti nei pačiai ieškovei, nei atsakovui. Tarp pačių vaikų nuolat kyla konfliktai, nes visi pinigai dedami į namą, o vaikai neprivalgo, neturi naujų rūbų, daiktų ir tarp jų yra nuolatinė konkurencija. Vaikai ginčo metu iš mokyklos ar po būrelių ateina pavalgyti pas atsakovo mamą, kitaip jie ilgai laukia ieškovės kol ji baigs darbus ir po visos dienos vakarienė būna tik 21-22 val. Perveda savo mamai arba duoda grynaisiais pinigų anūkų pamaitinimui, nes mama yra pensininkė ir jos pensija pamaitinti 5 anūkus yra nepakankama. Pas mamą taip pat laikoma banko kortelė, kuria vaikai gali pasinaudoti esant reikalui ir jų prašymu, atsakovas yra padaręs banko kortelę ir M., perveda ten pinigų vaiko išlaidoms nuolat. Kadangi vaikam perveda šiek tiek lėšų jų išlaidom į banko korteles, kurios būna pas močiutę arba duoda grynais per močiutę, duoda pinigų savo mamai anūkų pamaitinimui, todėl ieškovei ginčo laikotarpiu veda išlaikymui 400 Eur, t. y. po 100 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė savo ruožtu sūnui M. nėra davusi nė vieno euro, išlaikymo neteikia. Atsakovas pažymėjo, jog dėl ieškovės nuolatinių skundų vaikų teisėms, vaiko kontrolierių tarnybai, policijai ir visiems kitiems, kur tik įmanoma, atsakovas yra nuolat tikrinamas, visi skundai nepasitvirtina, tačiau ieškovė ir toliau rašo skundus. Visi kaltinimai jam, tik iš ieškovės pusės. Pvz. 2022 m. rudenį pranešė policijai, jog atsakovas smurtauja prieš savo pilnamečius sūnus, atsakovui ir jo sūnui teko gaišti laiką teikiant paaiškinimus, jokios aplinkybės nepasitvirtino, pažymint ir tai, jog sūnūs iš pirmos santuokos yra suaugę žmonės ir jei jau kiltų grėsmė jų sveikatai, galėtų apsiginti patys, kreipdamiesi į institucijas asmeniškai. Mano, jog šiuo metu visi vertina tik daugiavaikės mamos teises, ji gali gyventi šeimos name, kuris pastatytas abiejų lėšomis ir sunkiu atsakovo darbu, ji gali naudotis automobiliais, gauna išlaikymą vaikams tiek iš atsakovo, tiek vaiko pinigus kaip daugiavaikė mama (po 125 Eur vaikui), turi galimybes užsidirbti, naudojasi atsakovo darbu ir šeimos investicijomis pagerintu būstu (duomenys neskelbtini) ten gyvena nuomininkai ir ieškovė net ir iš to uždirba, tuo tarpu atsakovas yra praradęs sveikatą, negali naudotis bendru šeimos turtu, visi jo daiktai iš namo yra išdalinti, atiduoti, išmesti, prižiūrint sūnų M. gauna išmoką kaip už vaiką ne iš daugiavaikės šeimos (85 Eur), ieškovė išlaikymo neteikia, nuolat siundo ant jo institucijas ir policiją, neleidžia bendrauti su vaikais. Nors ir yra pritaikyta teismo laikinoji bendravimo tvarka su vaikais, tačiau tos tvarkos ieškovė nevykdo. Supranta, jog turi galimybę kreiptis į antstolį dėl teismo nutarties nevykdymo, tačiau tada ieškovei skirtos baudos pakenktų jo paties vaikams, turėtų būti mokamos iš to paties šeimos biudžeto. Turi daug nuoskaudų dėl ieškovės bendravimo, manipuliavimo vaikais, vaikai nuolat girdi neigiamą mamos požiūrį į tėvą. Jis buvo nuolat žeminamas, negerbiamas. Jam skaudu dėl M., jos sugriautų pamatinių vertybių. Ji ypač prisirišusi prie mamos, tačiau net ir neturint galimybių matytis su tėčiu, mamos nuolatinis neigiamas atsiliepimas apie tėvą, vaikų ir ypač M. bandymas įtraukti į teisminius tėvų procesus pažeidė dukters psichiką, dukrai kilo mintys apie savižudybę. Nurodė, jog 2020 m. paaiškėjus ieškovės smurtavimo atvejams prieš vaikus, bandė tartis su ieškove, kalbėti apie skyrybas, mediaciją, siūlė išsikelti jai į savo butą, tačiau ieškovė nesikėlė į savo butą, nes ten buvo nuomininkai, nesikėlė į namą, todėl M. nusprendus likti su mama jo bute, jis pats su likusiais 4 vaikais glaudėsi vaiko gerovės centre. Nors smurtavo ieškovė, tačiau dėl jos jau tada rašomų skundų ir nepagrįstų melų apie atsakovą, jis vaiko gerovės centre buvo stebimas kamerų, specialistų, vertinamas jo bendravimas su vaikais ir jokių ieškovės nurodytų aplinkybių nebuvo patvirtinta. Ieškovė nesirūpino tuo metu vaikais, neišlaikė jų, atsakovas pirko rūbus, maistą, priemones mokyklai, kai tuo tarpu ieškovė net nemokėjo komunalinių mokesčių gyvendama jo bute (duomenys neskelbtini) bute paliko betvarkę, pati išsikėlė į namą. Ieškovė visiems nustato diagnozes, ir jam, ir vaikams. Atkreipė dėmesį, jog M. diagnozės nustatytos iš ieškovės žodžių, kaip tik tuo laikotarpiu kai nustatytas ieškovės smurtavimas prieš vaikus. Vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini), lankant krepšinio treniruotes ir mokykloje, nesocializuotas elgesys nėra pasireiškęs, toks elgesys tik būnant su ieškove. Mano, jog tos diagnozes bus panaikintos. Sūnus M. yra 15 metų paauglys, gerai sutaria su tėčiu, yra atsakingas, profesionalus sportininkas, turi savo tvirtą nuomonę, kurios neįtakoja atsakovas. Vaikas nori ir toliau gyventi su tėčiu, yra išsakęs savo poziciją, todėl į ją turi būti atsižvelgiama. Taip pat paaiškino, jog visą savo uždarbį jo darbdavys apie 3 metus vesdavo ieškovei, ji iš jo pinigų atsiskaitinėdavo su V. Z. pagal paskolas, buvo skolingi bankui Snoras, todėl iš tų pinigų dengė paskolą, išlaikė šeimą, pirko medžiagas butui remontuoti, namui įrengti. Ieškovė teigia, jog tiek jos buto remontas, tiek namo statybos ir įrengimas, automobilio C. T. įgijimas yra išimtinai jos lėšomis, tačiau tos lėšos buvo ir iš atsakovo pervedamo uždarbio, bendrų šeimos pinigų. Ieškovė nurodo jog per teismus bylinėjosi su darbdaviu, laimėjo bylą ir gavo išmokas, tačiau visiems teisminiams procesams taip pat buvo naudojamos šeimos lėšos. Ieškovės teigimas, jog viskas įgyta ir atlikta tik jos pinigais, santaupomis, dar kartą parodo, kaip nebuvo vertinamas atsakovas, jo uždarbis, fizinis darbas prie namo statybų ir ieškovės buto remonto.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, jog yra atsakovo draugas, baldininkas. Prisiminė, jog kažkada padėjo butui (duomenys neskelbtini) daryti virtuvės baldus ir duris. Durys buvo dvejos, stumdomos. Kontaktavo visada su atsakovu, atsakovas davė pinigų medžiagoms. Nepamena kokios galėjo būti sumos, mano, jog už virtuvę galėjo mokėti apie 1 500 Eur, už duris apie 600-700 Eur. Bute buvo du kartus, matė, jog butas naujai suremontuotas, tačiau nepamena kada tiksliai tai buvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, jog yra atsakovo draugas. Patvirtino, jog padėdavo draugui prie statybų (namo), kartu su atsakovu terasą darė, pamatą šiltino, kasė tranšėjas drenažui, darė elektros instaliaciją, vežė plokštes iš parduotuvės, šiltino stogą, pastolius padėjo išrinkti, pakrauti, prie stogo daugiau dirbo. Dar dirbo kartu atsakovo sūnūs J. ir D. prie statybų. Bute (duomenys neskelbtini) mažai buvo, ten tik padėjo užnešti buitinę techniką, medžiagas. Buvo darbinė jėga. Įsiminė paskutinį vizito vaizdą bute – buvo pertvara padaryta, durys pakeistos, grindys ir lubos keistos, apšvietimas pakabinamose lubose.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė vadovautis pateiktais institucijos dokumentais, byloje esančia rašytine išvada. Patvirtino, kad vaikų interesus atitinka atsakovo nurodyta bendravimo tvarka, tačiau įvertinus faktą, jog atsakovas su visais vaikais ilgą laiką gyvai nebendravo, todėl mano, jog būtų reikalingas keleto kartų pereinamasis laikotarpis. Siūlo atsakovo susitikimus su vaikais organizuoti šeimos ir gerovės centre, susitikimuose dalyvaujant atsakovui ir visiems 5 nepilnamečiams vaikams kartu. Atsakovas turi sustiprinti ryšį su vaikais, ypač su dukra M.. Pateikė pastebėjimą, jog atsakovo bendravimo tvarkoje numatyti punktai, kuriuose sutariama privežti vaikus „netoli gyvenamosios vietos“ gali sukelti neaiškumų, kur ta vieta netoli namų yra, nustatyta bendravimo tvarka turi būti aiški. Pažymėjo, jog teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir nustatęs laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, tačiau jos ieškovė nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje susilaukė penkių vaikų: M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog atsakovas iš pirmos santuokos turi pilnamečius vaikus J. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gimusį (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/10 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu šalys bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini).; ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu atsakovas su trečiuoju asmeniu V. Z. sudarė paskolos sutartis:

2009 m. liepos 30 d. V. Z. perdavė brolio šeimai namo statybai 8 700 Eur, paskolos grąžinimą numatė iki 2018 m. liepos 30 d.;

2010 m. sausio 20 d. V. Z. perdavė brolio šeimai namo statybai 3 500 Lt (1 013,67 Eur), paskolos grąžinimą numatė iki 2019 m. sausio 20 d.;

2011 m. sausio 14 d. V. Z. perdavė brolio šeimai namo statybai 11 500 Eur, paskolos grąžinimą numatė iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Trečiasis asmuo V. Z. elektroniniu paštu ieškovei ir atsakovui 2022 m. sausio 19 d. išsiuntė reikalavimą grąžinti 11 000 Eur skolą nedelsiant, t. y. per mėnesį laiko. Byloje nėra ginčo, visos proceso šalys patvirtino, jog 2009 m. liepos 30 d. ir 2010 m. sausio 20 d. paskolos yra pilnai grąžintos.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, savo pozicijas argumentuodamos į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodant, jog atsakovas nuolat naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo neištikimas. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodant, jog ieškovės elgesys iš esmės pasikeitė apie 2020 metus, tapo itin konfliktiškas, sutuoktinio atžvilgiu trūko pagarbos, lojalumo ir pakantumo, ieškovė nuolat rašo nepagrįstus skundus įvairioms institucijoms atsakovo atžvilgiu, nuteikinėja prieš atsakovą vaikus.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Atsakovo neištikimybės faktą ieškovė grindžia savo paaiškinimais, jog ieškinio teikimo dienai (teismui pateiktas ieškinys 2022 m. kovo 23 d.) atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), o ne savo bute (duomenys neskelbtini) Atsakovas neištikimybės faktą neigia. Ieškovės paaiškinimai apie atsakovo neištikimybę nepagrįsti kitais objektyviais įrodymais ir laikytini deklaratyviais bei nepakankamais įrodyti atsakovo neištikimybės faktą. Be to 2022 m. kovo mėnesį šalys bendro ūkio jau nebevedė, kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini) todėl ir šie teiginiai neįrodo atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos iširimo.

Teismas sprendžia, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje jokiais klausimais. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kaltina sutuoktinį dėl nelojalumo, pareigų neatlikimo, grubaus, šalto elgesio, priekaištavimų, pasikeitusio elgesio, smurto šeimoje, abu sutuoktiniai sutinka, jog santykiai baigėsi galutinai nuo 2021 metų kovo mėnesio. Akivaizdu, kad abu sutuoktiniai turėjo skirtingus lūkesčius gyvenimo santuokoje metu, tačiau tarpusavyje jų neaptarė, kas lėmė abiejų nusivylimą vienas kitu. Tai yra, abu sutuoktiniai nepateisino vienas kito lūkesčių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuo 2021 m kovo 13 d. gyvena atskirai, šalys santuokinių, šeiminių tarpusavio ryšių nepalaiko, šalių tarpusavio santykių ir turtinius klausimus (vaikų išlaikymo ir kt.) sprendžia teisme. Sprendžiant turtinių teisių ir pareigų paskirstymo klausimą dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto reikšmingas faktinis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms momentas. Remiantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2022 m. kovo 23 d., santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nors ieškovė ieškinyje prašo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2022 m. sausio 1 d., o teismo posėdžio metu prašė taikyti nuo (duomenys neskelbtini) nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. kovo 23 d.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti savo pavardę – Z., atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – M.. Atsakovas po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – Z. , ieškovė dėl to prieštaravimų nereiškia. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju ginčo šalims turint 5 nepilnamečius vaikus, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – Z., atsakovui paliktina pavardė – Z. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas sutinka, jog M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau prašo nepilnamečio M. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Taigi ginčo dėl šeimos 4 nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. gyvenamosios vietos byloje nėra. Pažymėtina, jog išvadą teikianti institucija nagrinėjamoje byloje 2023 m. rugpjūčio 9 d. išvadoje „Dėl nepilnamečių vaikų M. Z., S. Z., M. Z., M. Z. ir R. Z. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo“ (toliau - 2023 m. rugpjūčio 9 d. išvada) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. Z., į tai, kad mama turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, taip pat vaikai išreiškė norą iš toliau gyventi kartu su motina, Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų M., S., M. ir R. gyvenamosios vietos nustatymas su V. Z. atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Ginčas byloje kyla dėl M. Z. gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2022 m. vasario 11 d. Klaipėdos paramos šeimai centre vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, motina V. Z. specialistams nurodė, kad jai vis dar sunku suvaldyti sūnaus M. smurtaujantį elgesį prieš kitus vaikus, kad jai vis dar nepavyksta sūnui M. pasakyti, kad jį myli, nes jam nejaučia jokių jausmų, tačiau nesutinka, kad M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Moteris teigė, kad M. blogas nuo pat gimimo, nes yra panašus į tėvą. Specialistai įvertinę rizikos veiksnius, nustatė vaiko apsaugos poreikį M. Z. atžvilgiu, kurio metu Skyrius nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus bei nuo 2022 m. kovo 1 d. nepilnametis M. Z. laikinai apgyvendintas pas močiutę J. Z.. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3347-838/2021 buvo patenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone prašymas ir leista paimti nepilnametį vaiką M. Z. iš jo tėvų (ieškovės ir atsakovo) iki bus priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiam vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar jis bus grąžintas į šeimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio mėn. 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. Z. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), M. Z. apgyvendintas (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą J. Z. atžvilgiu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio mėn. 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio 21 d. nutraukta M. Z. laikinoji rūpyba, nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. vaiko grąžinimo vaiko atstovui pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas M. Z. grąžintas atstovui J. Z.. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nepilnametis M. Z. nuo 2022 m. lapkričio 22 d. gyvena su tėvu.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Ši nuostata atkartota ir CPK 380 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Išvadą teikianti institucija nagrinėjamoje byloje 2023 m. rugpjūčio 9 d. išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, berniukas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu, Skyrius mano, kad tai neprieštaraus vaiko interesams. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko M. Z. interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.

Teismas, spręsdamas dėl M. Z. gyvenamosios vietos nustatymo vertina byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgia į 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 9 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos planų duomenis, specialistų, Skyriaus turimą medžiagą iš ugdymo institucijos, iš gydymo įstaigos, iš neformalių užsiėmimų, paties vaiko nuomonę, į tai, jog nustatyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaikui augti yra tinkamos, taip pat į duomenims apie atsakovo tinkamą bendravimą su vaiku, rūpinimąsi vaiko poreikiais, kartu praleidžiamą laiką, į duomenis apie neatkurtą ryšį su mama, ieškovei pripažinus, jog ji sūnui neskambina, į sąlygas ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurios teismo vertinimu yra išskiriančios sūnų M. iš kitų vaikų, žadant jam gyvenamąjį kambarį įrengti atskirai nuo brolio ir sesių. Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti apie tinkamą, aktyvų atsakovo rūpinimąsi sūnumi, tvirtą tėvo ir sūnaus ryšį, aiškią vaiko M. nuomonę dėl gyvenamosios vietos su tėčiu nustatymo ir nepatvirtina ieškovės teiginių apie atsakovo namuose M. patiriamą iš atsakovo pusės fizinį ir psichologinį smurtą bei teiginius, jog M. nuomonė yra įtakota jo diagnozių bei tėčio priespaudos.

Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaikų amžių, vaikų tarpusavio ryšius, vaikų teises ginančios institucijos pateiktą nuomonę, išklausytas vaikų nuomones, į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos planų duomenis bei kitą institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą medžiagą apie šeimą, nesant duomenų, jog ieškovė atkūrė prarastą ryšį su sūnumi M., o atsakovas neprieštarauja vaikų nuomonei ir ieškovės prašymui dėl vaikų M., M., S., R. gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama, o M. Z. interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu. Teismas pažymi, jog byloje nėra patvirtintos ieškovės nurodomos aplinkybės dėl fizinio ir psichinio smurto M. atžvilgiu, jam nuo 2022 m. lapkričio 11 d. gyvenant kartu su atsakovu, priešingai, institucijų išvados ir vaiko nuomonė pagrindžia geras vaiko gyvenamosios vietos sąlygas, puikų tvirtą ryšį su tėčiu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis, sprendžiant bylą vaikų interesais, nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su mama V. Z.; nepilnamečio vaiko M. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su tėčiu J. Z. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais turėtų vykti tik telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o bendravimas gyvai tik stebint institucijos teikiančios išvadą atstovams, psichologams iki nepilnamečiams vaikams sueis 18 metų. Atskiros nuomonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. atsakovė nereiškė, nurodė, jog lauks teismo sprendimo. Pažymi, jog atsakovas traumuoja vaikus psichologiškai ir fiziškai, „gyvai“ bendrauti vaikams su atsakovu neprižiūrint specialistams negalima leisti, siekiant apsaugoti vaikus.

Byloje šalys nereiškia reikalavimų nustatyti konkrečią nepilnamečio vaiko M. Z. bendravimo su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ribojimų matytis su atskirai gyvenančia ieškove M. Z. nedaro, sūnus siekia bendravimo su mama, todėl bendravimo tvarka su nepilnamečiu M. Z. paliktina spręsti šalių sutarimu.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais M., M., S., R., nustatant tėvo bendravimą su vaikais tik telekomunikacijų įrenginiais ir be nakvynių. Tačiau teismas pritaria išvadą teikiančios institucijos pozicijai, jog atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tiek jiems, tiek atsakovui būtų naudingas susitikimas, padedantis atkurti ryšius, teikiant pagalbą specialistams, psichologams. Nors byloje atsakovas nurodo, turintis ryšį su vaikais, nuolat susirašinėja telefonu, kartais susitinka pas atsakovo mamą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, išklausytos vaikų nuomonės parodo atitolusį ryšį su tėčiu.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas vaikų ir tėvo ryšio atkūrimui. Įvertinus tai, kad abu tėvai turi vaikams vienodas teises ir pareigas ir jie abu yra atsakingi už vaikus, jų psichologinę būklę, jų ateitį, teismas konstatuoja, kad ne tik vaikų tėvas, bet ir vaikų motina turėtų imtis iniciatyvos ir priemonių tam, kad būtų užmegztas ryšys tarp vaikų ir tėvo, pradėtas ir tęsiamas jų bendravimas ir būtų užtikrinta vaikų teisė būti auklėjamiems ir prižiūrimiems ne tik motinos, bet ir tėvo. Dėl to spręstina, kad abu tėvai vienodai lygiomis dalimis turi pareigą prisidėti prie psichologo paslaugų apmokėjimo, jeigu tokios būtų patirtos pagal nustatytą pereinamąją atsakovo su nepilnamečiais vaikais M., M., S. ir R. bendravimo tvarką, kas kartu turėtų skatinti abi puses imtis asmeninių pastangų ir priemonių, skatinančių tėvo ir vaikų ryšio atkūrimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors vaikų užimtumas yra labai didelis, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant atsakovui atkurti ryšį su nepilnamečiais vaikais, o ir patiems vaikams atkurti ryšius tarpusavyje, ypač su atskirai gyvenančiu M. Z., teismas sprendžia, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas vaikų ir tėvo ryšio atkūrimui ir itin didelis vaikų užimtumas popamokinėje veikloje negali būti priežastimi vengti ar atitolinti šio ryšio atkūrimo procesą.

Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pereinamasis laikotarpis atsakovo J. Z. ir nepilnamečių vaikų M., M., S. ir R. bendravimui, kurio metu J. Z. su vaikais M., M., S., R. bendraus tokia tvarka:

1. 2 kartus viename iš socialinių centrų kur yra teikiamos atvejo vadybos paslaugos dalyvaujant psichologui atsakovas J. Z. susitiks su nepilnamečiais vaikais M. Z., M. Z., S. Z., R. Z., kartu dalyvaujant nepilnamečiui vaikui M. Z..

2. Susitikimų laikus, vietą ir trukmę atsakovas suderina su pasirinktu psichologu, kuris gali būti rekomenduotas pagalbą šeimai teikiančių specialistų (šeimai taikoma atvejo vadyba) ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų.

3. Psichologo paslaugas, jei tokios būtų patirtos, apmoka abu tėvai, t. y. V. Z. ir J. Z., lygiomis dalimis.

Pasibaigus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M., M., S., R. periodui, tenkinant atsakovo J. Z. (ieškovo pagal priešieškinį) reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais M., M., S., R. tvarkos, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaikais jo prašoma forma, patikslinant bendravimo tvarkos formuluotes, aplinkybes dėl atsakovo komandiruočių, taip pat nenumatant vaikų perdavimo tvarkos „priveždamas vaikus netoli jų gyvenamosios vietos“, kuri gali kelti didesnius konfliktus tarp proceso šalių, padalinant teises ir pareigas tarp tėvų lygiateisiškai, atsakovui pasiimant vaikus iš jų buvimo vietos bendravimo pradžiai, o ieškovei susigrąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą nustatytos tvarkos pabaigoje, todėl nustatytina tokia atsakovo J. Z. ir nepilnamečių vaikų M., M., S. ir R. bendravimo tvarka:

1. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja kiekvieną savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val.;

2. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.;

3. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val.;

4. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., nelyginiais metais antrą Velykų dieną nuo 12.00 iki 20.00 val.;

5. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. per oficialias šventes ne darbo dienomis bendrauja lyginiais metais nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.;

6. vasaros atostogų metu vaikai M., M., S. ir R. su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, nuo sutartos pirmos atostogų dienos 12.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.;

7. Atsakovas vykdydamas 1-6 punktuose numatytą bendravimo tvarką pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos bendravimo pradžios numatytu laiku. Esant būtinybei atsakovas nuveža vaikus (-ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu bendravimo tvarkos laiku. Ieškovė privalo užtikrinti 1-6 punktuose numatytą bendravimo tvarką pasiimant vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) atsakovo su vaikais bendravimo pabaigos numatytu laiku.

8. atsakovas su nepilnamečiais vaikais M., M., S. ir R. nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja neribojamai, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą, įpareigojant ieškovę sudaryti technines sąlygas tokiam bendravimui;

9. Atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais M., M., S. ir R. nustatytu bendravimo tvarkoje laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko.

10.Apie bet kokius vaikų gyvenimo pokyčių, telefono numerių pasikeitimus ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą telefonu ar SMS žinute.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Taigi nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis arba didesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nedetalizuoja vaiko poreikiams būtinųjų išlaidų, tačiau teismo posėdžių metu nurodė, kad vien maitinimui vienam vaikui išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, visi vaikai turi specialiųjų poreikių, lankosi pas psichologus, psichiatrus, ieško mokamų paslaugų, nes nemokamų jau nebegauna, o vienas vizitas pas specialistą gali kainuoti apie 60 Eur. Pažymi, kad vaikai atvykę pas močiutę klausia ar reikės susimokėti už maistą ir valgo tik tada jei močiutė pasako, jog nereikės susimokėti. Nesutinka, kad būtų teikiamas mažesnis išlaikymas vaikams vien dėl to, kad vaikai kartais pavalgo pas močiutę ir atsakovas tam atskirai skiria pinigų. Nurodė, jog vasaros metu nepilnametė dukra išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė sumokėjo už pirmą mėnesį nuomą bendrabutyje, toliau likusius vasaros mėnesius dukra apsimoka ir išsilaiko pati. Paaiškino, jog sau ir 4 vaikams šiuo metu per mėnesį visų poreikiams išleidžia bendrai apie 2 000 Eur, kartais vienam vaikui virš 400 Eur išleidžia, mano, jog vaiko poreikiams vienam vaikui reikia apie 500 Eur. Pažymi, jog atsakovo nurodomų 150 Eur vaiko išlaikymui nepakanka, vaikų poreikiai tik auga, pati ieškovė daug dirba, aukoja ir savo poilsio laiką, stengiasi užtikrinti visų vaikų poreikius. Vaikams nemokamo maitinimo, paramos mokyklinėms prekėms negauna dėl per didelių pajamų vienam šeimos nariui, yra gavusi vaikams tik nemokamas dienines stovyklas vasarą. M. išlaikymo neteikia, dėl jo individualių poreikių atskirai nepasisakė.

Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo, jog vienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti gali skirti 150 Eur. Nurodo, jog 300 Eur sumos su papildomai skiriamais vaiko pinigais pakanka vieno vaiko būtiniesiems poreikiams, ypač dėl to, kad bendrai ruošiant šeimai maistą, perkant priemones, daiktus išleidžiamos mažesnės lėšos vienam asmeniui, nei tą darant tik vienam vaikui. Nesutinka, jog iš jo būtų priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, nes šiuo metu atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, atsakovui nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, išduotas neįgaliojo pažymėjimas, gaunamas pajamas sudaro Sodra mokamos ligos išmokos, o tęsiant darbus po nedarbingumo laikotarpio atsakovui dėl sveikatos nebevykstant į komandiruotes, jo darbo užmokestis bus mažesnis nei buvo. Pažymi, kad vaikai lankosi pavalgyti pas atsakovo mamą, kuriai perveda pinigų. Anksčiau kai neturėjo sveikatos problemų pervesdavo ar duodavo grynais kiekvieną mėnesį, šiuo metu esant nedarbingume, gaunat tik Sodra išmokas, savo mamai J. Z. yra pervedęs 200 Eur 2023 m. kovo mėnesį ir 200 Eur 2023 m. rugpjūčio mėnesį, pateikė tai patvirtinančius kvitus, su pavedimo paskirtimi „anūkų maisto pinigai“. Supranta, kad ieškovė turi užtikrinti vaikų maitinimą, teigia, jog yra išpirkusi pietus valgykloje, tačiau vaikai ne visada gali ten valgyti, dažniausiai nevalgo, laukia iki vėlumos kol ieškovė baigs darbus ir kartu galės vykti į namus (duomenys neskelbtini), būna alkani, todėl vaikams itin patogu po pamokų ar būrelių užsukti pas močiutę, kur vaikai tikrai būna išalkę ir prašo valgyti. Taip pat papildomai perveda vaikams į sąskaitą banke po 20-30 Eur einamoms reikmėms per mėnesį ir papildomai kai paprašo, nes ieškovė ne visada užtikrina vaikų poreikius. Ieškovei perveda 400 Eur vaikų išlaikymui į jos banko sąskaitą. Nurodo, jog nuo pat M. apsigyvenimo kartu su atsakovu, ieškovė neteikia jokio išlaikymo. Vaikas yra profesionalus sportininkas, jam reikalinga speciali sportinė apranga, dalyvauja varžybose, būna išvykos, visur reikalingos lėšos. Kas mėnesį nurodo gaunantis 85,75 Eur išmoką vaikui. Iš ieškovės prašo priteisti tokį patį išlaikymo dydį, kokį gali mokėti jis pats, t. y. 150 Eur dydžio išlaikymą iš ieškovės sūnui M..

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Ieškovė neteikė patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų psichologo, psichoterapeuto paslaugoms apmokėti, šalys nenurodė kokio dydžio išlaidos reikalingos dėl vaikų užklasinės veiklos. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Abi šalys prašo priteisti išlaikymą iš kitos šalies mažesnio dydžio nei pusė minimalios mėnesinės algos ir neįrodinėja konkrečių išlaidų vaikams.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus konstatuotina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Tokia suma reikalinga vienam nepilnamečiui šalių vaikui išlaikyti kas mėnesį, pripažintina protinga ir reikalinga būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui. Nors ši suma yra mažesnė nei viena minimali mėnesio alga, tačiau teismas vertina išlaikomų šeimoje asmenų skaičių, todėl 633 Eur suma vienam nepilnamečiui vaikui (5 vaikams 3 165 Eur) išlaikyti neatitiktų realių ieškovo ir atsakovės finansinių galimybių, be to ieškovė, su kuria šiuo metu gyvena 4 nepilnamečiai vaikai, nurodė, jog vienam vaikui išlaikyti pakanka apie 400-500 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams 6 straipsnį M., M., S. ir R. priklauso išmokos kiekvienam po 136,22 Eur per mėnesį (85,75 Eur pagrindinė dalis ir 50,47 Eur papildoma dalis), o M. 85,75 Eur per mėnesį, todėl šiomis sumomis taip pat turi būti mažinamas reikalaujamo išlaikymo dydis. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, kad ieškovei tenka didesnė 4 vaikų kasdienės priežiūros našta, o atsakovui 1 vaiko kasdienės priežiūros našta, į tai, jog ieškovės patiriamos kuro sąnaudos, išlaidos maistui, higienos priemonėms rūbams ir kitiems vaikų poreikiams auginant keturis vaikus kartu sąlyginai vieno vaiko poreikiams bus patiriamos mažesnės, nei atsakovo patiriamos tos pačios išlaidos vieno vaiko priežiūrai, taip pat įvertinus tai, jog ieškovės gaunamos pastovios pajamos yra didesnės nei atsakovo, atsakovas pateikė įrodymus apie apribotą darbingumo lygį, sveikatos būklę, taip pat įvertinus kiekvienam vaikui gyvenančiam su ieškove valstybės skiriamą 136,22 Eur dydžio išmoką, o su atsakovu sūnui M. skiriamą 85,75 Eur išmoką, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo mažintinas nurodyta suma ir yra pagrįstas bei tenkintinas iš dalies – nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 24 d., iš atsakovo priteistinas nepilnamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 182 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (500 Eur – 136,22 Eur = 363,78 Eur, 363,78 Eur : 2 = 181,89 Eur) Taip pat tenkintinas atsakovo reikalavimas ir nuo 2022 m. lapkričio 22 d., t. y. nuo laikotarpio kai sūnus M. Z. apsigyveno kartu su atsakovu, iš ieškovės priteistinas 207 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (500 Eur – 85,75 Eur = 414,25 Eur, 414,25 Eur : 2 = 207,12 Eur). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Vaiko M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. nurodant, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais M., M., S. ir R., turėjo gyventi BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Ieškovė vaikų išlaikymui visiškai neskyrė piniginių lėšų. Išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2 400 Eur (150 Eur x 4 x 4 mėn.), kurią prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė nesutinka su nurodytais teiginiais, pažymėjo, jog lankė vaikus, atnešdavo maisto, dovanėlių, pirko kanceliarinių prekių mokyklai. Pažymėjo, jog tuo metu tiesiog persiskirstė šeimos finansų naudojimas. Paprastai ieškovė buvo atsakinga už vaikų maitinimą, vaikų poreikius, o atsakovo pajamos būdavo naudojamos kitur. Keturiems nepilnamečiams vaikams kartu su atsakovu gyvenant BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre atsakovas tapo atsakingas už vaikų maitinimą, poreikių tenkinimą, o ieškovė tuo metu rūpinosi atsakovo butu, šeimos namu, nepilnametės dukters M. poreikiais.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas pareiškė teikdamas pradinį priešieškinį 2022 m. gegužės 12 d., tapatų reikalavimą palaikė ir patikslintame priešieškinyje civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog 2020 m. liepos 21 d. buvo sudaryta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos vaikams padalinio (globos centro) socialinės priežiūros ir globos skyriuje apgyvendinimo krizių centre paslaugos teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui ir nepilnamečiams vaikams M., M., R. ir S. adresu (duomenys neskelbtini), teiktos apgyvendinimo krizių centre paslaugos.

Byloje nustatyta, jog tuo metu, už kurį atsakovas prašo išlaikymo įsiskolinimo, šalys nurodo, kad vis dar vedė bendrą ūkį. Nors atsakovas paaiškinimuose teigė, kad bandė tartis su ieškove dėl mediacijos, taikių skyrybų, tačiau abi šalys nurodo, jog santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini) t. y. vėliau nei atsakovo nurodomas laikotarpis, už kurį prašoma išlaikymo įsiskolinimo. Šalys paaiškinimais taip pat nurodė, jog iki 2020 m. spalio 23 d. šeima gyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kilus konfliktams, ieškovei iškėlus ikiteisminį tyrimą dėl smurtavimo prieš nepilnamečius vaikus, atsakovui apsigyvenus krizių centre, ieškovė kėlėsi gyventi į namą 2020 m. spalio 24 d. Nors šeimoje santykiai buvo konfliktiški, atsakovas nurodo, jog mėgino taikytis, taip pat įsikėlė į namą, įrenginėjo namą, todėl teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, šalims neteikiant jokių kitų įrodymų apie realiai patirtas M., M., S. ir R. išlaikymo išlaidas, nesant duomenų kokias konkrečias išlaidas atsakovas patyrė gyvendamas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, neįrodžius, jog ieškovė visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo (kas apima ne tik vaikams perkamo maisto ir rūbų išlaidas, bet ir namo išlaikymą, įrengimą, automobilio lizingo mokėjimą, komunalinių išlaidų apmokėjimą bute ir name), teismas laiko labiau pagrįsta ieškovės poziciją, jog šeimos biudžeto lėšos atsižvelgiant į kintančią šeimos situaciją persiskirstė, atsakovui daugiau savo pajamų skiriant vaikų maitinimui ir aprangai, o ieškovei – visoms kitoms išlaidoms, šeimos biudžetas buvo bendras ir tuo metu šalys sutarė dėl tokio šeimos aprūpinimo modelio. Atsakovas ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškė jau vykstant ginčui teisme su 2022 m. gegužės 12 d. priešieškiniu. Duomenų patvirtinančių aplinkybes, jog ieškovė gaunamas pajamas naudojo išimtinai savo asmeninio turto gerinimui, savo interesams, o ne šeimos poreikiams – byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas turi šį dalintiną turtą:

žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).;

gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantis adresu (duomenys neskelbtini).;

automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prieš sudarant šalių turto balansą būtina nustatyti, kurios šalių prievolės yra asmeninės, kurios solidarios bei įvertinti ar yra nustatyta kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje ieškovė neteikė duomenų apie šalių kreditorius, tačiau atsakovas priešieškiniu nurodė jog sutuoktiniai turi 11 000 Eur skolą trečiajam asmeniui V. Z. pagal 2011 m. sausio 14 d. paskolos sutartį, prašo nutraukiant šalių santuoką priteisti solidariai 11 000 Eur skolą iš abiejų sutuoktinių. Trečiasis asmuo V. Z. byloje patvirtino pinigų paskolinimo faktą, nurodė, jog pinigai buvo skolinti 2011 metais šeimos namo statyboms, savarankiško reikalavimo dėl skolos priteisimo nereiškė, pritarė priešieškinio reikalavimui dėl prievolės solidarumo. Ieškovė teismo posėdžių metu išdėstė prieštaringą poziciją vienu metu pripažindama prievolę, kitu metu teigdama, jog nematė pinigų perdavimo, sutikimo paskolai nedavė ir nežino kam buvo panaudoti pinigai.

Atsakovo, ieškovės ir trečiojo asmens banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo banko sąskaitas bankuose SEB ir Snoras, tarp savo sąskaitų šalys atlikinėjo pinigines operacijas. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, jog 2011 m. birželio 16 d. suformuota naujo nekilnojamojo daikto (pastato) kadastro duomenų byla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2009, statybos pabaigos metai 2011, baigtumo procentas 60 proc. Iš šalių pateiktų sąskaitų išrašų matyti jog šalys disponuoja darbo užmokesčio, indėlio pinigais ir kitais įneštais grynaisiais pinigais į sąskaitas, skolinasi pinigus. Finansinių operacijų padaugėja 2011 metais, kuomet šalys vykdė namo statybas: 2010 m. sausio 8 d. atsakovas įneša 3 342,59 Eur į savo sąskaitą, 2011 m. sausio 8 d. atsakovas įneša 3 482,59 Eur į savo sąskaitą, 2011 m. sausio 10 d. atsakovas įneša 7 980 Eur į savo sąskaitą, 2011 m. gegužės 11 d. atsakovas gauna vartojimo paskolą iš General Financing (10 800 Lt), atsakovas iš SEB sąskaitos perveda ieškovei į Snoro sąskaitą 10 450,63 Lt, atsakovas iš Snoro sąskaitos perveda ieškovei į Snoro sąskaitą 11 461,72 Eur, atsakovas perveda iš SEB sąskaitos į trečiojo asmens sąskaitą 10 454,11 Lt, 2011 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas su ieškove gauna iš banko Snoras 65 798 Lt paskolą, 2011 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas perveda 8 000 Lt General Financing.

Ieškovė ieškiniu prašė šalių turtą padalinti po lygiai – nekilnojamąjį turtą dalinti po ½ ir kiekvienam sutuoktiniui po automobilį. Teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, jog jai būtų priskirtas visas nekilnojamasis turtas, kiekvienam sutuoktiniui po automobilį, mokėtų atsakovui kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu taip pat išreiškė poziciją, jog namas ir žemės sklypas turi būti priskirti ieškovei, kiekvienam sutuoktiniui po automobilį, jam išmokant kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Pažymėtina, jog nors ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeniškai už savo pinigus. Automobilio valdytojo įregistravimo data nurodo, jog automobilis įgytas 2020 m. spalio 30 d., ieškovei paaiškinant, kad iki nuosavybės įregistravimo mokėjo lizingo įmokas už automobilį. Teismo vertinimu, įmokos buvo mokamos ir automobilis įgytas šalims vedant bendrą ūkį iš šeimos lėšų, todėl ieškovės teiginiai, jog automobilis yra jos asmeninis atmestini kaip nepagrįsti. Iš esmės dėl nekilnojamojo turto padalijimo bylos nagrinėjimo eigoje neliko, nors ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu ir toliau nurodė, jog palaikomas reikalavimas nekilnojamąjį turtą padalinti po ½ dalį, dėl transporto priemonių padalinimo būdo tarp šalių byloje ginčo taip pat nėra.

Sprendžiant dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto vertės.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė nurodė, jog nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). vertė turi būti nustatoma, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašais, pagal kuriuos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 864 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vertė yra 24 328 Eur - viso nekilnojamojo turto vertė 31 192 Eur. Ieškovės nurodyta VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašuose užfiksuota žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal 2011 m. sausio 1 d. masinį vertinimą, nebaigto statyti namo (fiksuotas 60 proc. baigtumas) vertė vertinta 2011 m. birželio 16 d.

Teismo vertinimu atsakovo pateiktas VĮ „Registrų centro“ atliktas gyvenamojo namo vertinimas yra artimesnis ginčo nagrinėjimo datai, realiau atspindi nekilnojamojo turto vertę, todėl vadovaujantis 2022 m. birželio 13 d. VĮ „Registrų centro“ nustatyta vidutine gyvenamojo namo verte, teismas konstatuoja, jog šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). yra 92 764 Eur (85 900 + 6 864) vertės.

Ieškovė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertina 1 000 Eur, o atsakovas 500 Eur dydžiu. Ieškovė automobilį C. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertina 8 500 Eur, atsakovas dėl to prieštaravimų nereiškia, sutinka jog nurodyto automobilio vertė yra 8 500 Eur. Teismas siūlė proceso šalims pagrįsti, kuo remiantis šalys automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertina skirtinga verte, tačiau šalys įrodymų į bylą dėl automobilių vertės neteikė. Teismo vertinimu, nei vienai iš šalių nepasirinkus detalesnės, konkrečios turto vertės nustatymo metodikos, teisingiausia dalintino turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę nustatyti išvedant proceso šalių nurodomų verčių vidurkį, t. y. konstatuotina, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 750 Eur (1 000 + 500 = 1 500, 1 500 : 2 = 750 Eur).

Viso šalių bendro dalintino turto vertė yra 102 014 Eur (92 764 + 8 500 + 750).

Teismo aukščiau sprendime nustatyta, jog pagal 2011 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį su V. Z. šalys turi solidarią skolą 11 000 Eur sumai.

Įvertinus turimo turto ir įsipareigojimų balansą, reali kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto vertė būtų po 45 507 Eur (102 014 – 11 000) : 2.

Atsižvelgiant į nurodytą nekilnojamojo turto vertę bei tenkinus šalių reikalavimus priteisti ieškovei visą nekilnojamąjį turtą ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovei atitektų 101 264 Eur vertės turtas, o atsakovui priteisiant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui atitektų 750 Eur vertės turtas, todėl ieškovė turėtų sumokėti 50 257 Eur dydžio kompensaciją atsakovui.

Teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

Ieškovė iš pradžių prašiusi padalinti nekilnojamąjį turtą per pusę, vėliau persigalvojo nurodydama, jog dėl konfliktinių šalių santykių turtu kaip bendrasavininkiams po ½ namo bei žemės sklypo nebūtų įmanoma naudotis, todėl sutiko, kad visas nekilnojamasis turtas atitektų jai. Svarstė, jog galėtų mokėti kompensaciją atsakovui dalimis, nurodė, jog daug dirba, pajamos kyla, mano, kad galės mokėti, be to siūlė, kad atsakovas galėtų pervesti mažesnes vaikų išlaikymui skirtas sumas, o likusi dalis būtų užskaitoma, kaip kompensacijos mažinimas. Atsakovas su ieškovės svarstymais mokėti kompensaciją dalimis nesutiko, mano, kad ieškovė ir taip naudojasi visu šalių sukurtu gerbūviu, lieka neįkainotas visas atsakovo darbas statybose, įrenginėjant namą, kuriame vaikai visi turi atskirus kambarius, patogumus, o jam bendraujant su vaikais, jiems liekant nakvoti pas atsakovą taip pat reikalingos lėšos būsto pritaikymui visų vaikų priėmimui ar didesnio nekilnojamojo turto įsigijimui. Šiuo metu atsakovas nurodo gyvenantis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su sūnumi M. ir sūnumi iš pirmosios santuokos. Kitų santaupų, galimybių aprūpinti vaikus be einamųjų pajamų (darbo užmokesčio) neturi. Ieškovė tuo tarpu lieka gyventi su vaikais name, kuriame yra visi patogumai, be to atsakovė turi galimybę parduoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 9/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini) kurio nei ji, nei vaikai nenaudoja, likusi 1/10 buto priklauso ieškovės broliui, bute gyvena svetimi žmonės, galimai nuomojasi butą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės pragyvenimui, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, gaunamą darbo užmokestį bei ieškovei priklausantį asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, jo panaudojimo galimybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė turės galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovei V. Z. priteistinas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantis adresu (duomenys neskelbtini).; automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) - viso turto už 101 264 Eur.

Atsakovui priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – viso turto už 750 Eur.

Ieškovei atitenkant turto už 101 264 Eur, o atsakovui už 750 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 50 257 Eur dydžio kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausiusią turto dalį.

Dėl išlaidų ieškovės asmeninei nuosavybei atlyginimo

Dėl uzufrukto nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašydama padalinti nekilnojamąjį turtą po ½, teismo prašė nustatyti M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. ir ieškovei V. Z., uzufruktą į atsakovui J. Z. 1/2 priklausančio pastato - gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). iki nepilnamečių vaikų M. Z., M. Z., M. Z., S. Z., R. Z. pilnametystės, paskiriant ieškovei su vaikais naudotis atsakovui 1/2 dalimi priklausančio pastato - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovei turint kito nekilnojamojo turto 9/10 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris gali duoti ieškovei pajamas turtą nuomojant arba parduodant ir tokių lėšų pakankant mokėti atsakovui priteistiną kompensaciją, esant ieškovės pakankamoms mėnesinėms pajamos, vaikams gaunant faktinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip pat gaunant vaiko išmokas, spręstina, kad ieškovė turi galimybes užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą ir nėra pagrindo spręsti dėl uzufrukto atsakovo turto daliai nustatymo, tuo remiantis ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Kiti klausimai.

Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta atsakovo J. Z. ir nepilnamečių vaikų S. Z., M. Z., R. Z., M. Z., M. Z. laikinoji bendravimo tvarka iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje:

1. Būnat atsakovui komandiruotėje su nepilnamečiais vaikais S. Z., M. Z., R. Z., o panaikinus atsakovui taikytus apribojimus dukros M. Z. ir sūnaus M. Z. atžvilgiu, atsakovas bendrauja su visais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį nuo 18.00-20.00 val. nepriklausomai nuo bendravimo laiko, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas tokiam bendravimui;

2. Nesant komandiruotėje atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus S. Z., M. Z., R. Z., o panaikinus atsakovui taikytus apribojimus dukros M. Z. ir sūnaus M. Z. atžvilgiu ir dukrą M. Z. bei sūnų M. Z. kiekvieną penktadienį iš mokyklos ir grąžina juos į gyvenamąją vietą 20.00 val. Apie šio laikino bendravimo galimybę atsakovas prieš dieną informuoja ieškovę SMS žinute.,

Teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietą su tėvu (atsakovu) J. Z. jo gyvenamoje vietoje iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tos pačios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje. Šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 618 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė taip pat patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas patyrė 546 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 645 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas taip pat patyrė 1 716,89 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą bei VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro duomenų gavimo išlaidų.

Byloje trečiasis asmuo V. Z. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

Šiuo sprendimu teismas šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus išsprendė taip (pirmas skaičius laužtiniuose skliaustuose parodo kaip teismas išsprendė ieškovės pareikštus reikalavimus, antras skaičius laužtiniuose skliaustuose – kaip teismas išsprendė atsakovo pareikštus reikalavimus; X laužtiniuose skliaustuose reiškia, kad tokio reikalavimo šalis nereiškė): 1) santuokos apskaitos įrašą panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės [0 proc. / 0 proc.]; 2) išsprendė šalių pavardžių klausimą [100 proc. / 50 proc.]; 3) nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą [80 proc. / 100 proc.]; 4) priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo [73 proc. / 79 proc.]; 5) priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš ieškovės [0 proc. / 100 proc.]; 6) išsprendė bendravimo tvarkų su nepilnamečiais vaikais nustatymo klausimą [0 proc. / 90 proc.]; 7) netenkino reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteisimo [X / 0 proc.]; 8) tenkino atsakovo reikalavimą dėl solidariosios prievolės pripažinimo [X / 100 proc.]; 9) išsprendė reikalavimus dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo [30 proc. / 99 proc.]; 10) netenkino prašymo dėl uzufrukto nustatymo [0 proc. / X]. 11) netenkino prašymo dėl išlaidų ieškovės asmeninei nuosavybei atlyginimo [X / 0 proc.]. Įvertinus tai, kad yra patenkinta 35 proc. ieškinio ir 62 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 65 proc. ieškinio ir 38 proc. priešieškinio reikalavimų, teismas konstatuoja, jog ieškovei turi būti atlyginta 36,5 proc. jos patirtų išlaidų, o atsakovui viso 63,5 proc. jo patirtų išlaidų.

Įvertinus tai, kad yra patenkintas reikalavimas dėl solidariosios prievolės trečiajam asmeniui pripažinimo, trečiojo asmens 100 proc. (700 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 73,44 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((250 - 182 Eur x 12 mėn. x 4) x 3 proc. x 75 proc.). Atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 55,89 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (207 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, į tai, jog ieškovė iš 718 Eur mokėtino žyminio yra sumokėjusi 100 Eur, o 618 Eur dalis mokėjimo atidėta, iš ieškovės priteistina 1090,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 1 112,22 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 1168,11 Eur (55,89 + 1 112,22) žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, į tai, jog atsakovas iš 1 191 Eur mokėtino žyminio yra sumokėjęs 546 Eur, o 645 Eur dalis mokėjimo atidėta, iš atsakovo priteistina 547,5 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 150,78 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 224,22 Eur (73,44 + 150,78) žyminio mokesčio.

Nagrinėjamoje byloje patirtos 26,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės priteistinos 17,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos 9,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Z. palikti pavardę Z., o J. Z. (J. Z.) palikti pavardę Z. .

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z. (R. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama V. Z..

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovo J. Z. (J. Z.) ir nepilnamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z. (R. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) bendravimui, kurio metu J. Z. (J. Z.) su vaikais bendraus tokia tvarka:

1. 2 kartus viename iš socialinių centrų kur yra teikiamos atvejo vadybos paslaugos dalyvaujant psichologui atsakovas J. Z. (J. Z.) susitiks su nepilnamečiais vaikais M. Z., M. Z., S. Z., R. Z., kartu dalyvaujant nepilnamečiui vaikui M. Z..

2. Susitikimų laikus, vietą ir trukmę atsakovas suderina su pasirinktu psichologu, kuris gali būti rekomenduotas pagalbą šeimai teikiančių specialistų (šeimai taikoma atvejo vadyba) ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų.

3. Psichologo paslaugas, jei tokios būtų patirtos, apmoka abu tėvai, t. y. V. Z. ir J. Z., lygiomis dalimis.

Nustatyti atsakovo J. Z. (J. Z.) ir nepilnamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z. (R. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pasibaigus pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkai:

1. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja kiekvieną savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val.;

2. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.;

3. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val.;

4. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., nelyginiais metais antrą Velykų dieną nuo 12.00 iki 20.00 val.;

5. atsakovas su vaikais M., M., S. ir R. per oficialias šventes ne darbo dienomis bendrauja lyginiais metais nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.;

6. vasaros atostogų metu vaikai M., M., S. ir R. su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, nuo sutartos pirmos atostogų dienos 12.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.;

7. Atsakovas vykdydamas 1-6 punktuose numatytą bendravimo tvarką pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos bendravimo pradžios numatytu laiku. Esant būtinybei atsakovas nuveža vaikus (-ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu bendravimo tvarkos laiku. Ieškovė privalo užtikrinti 1-6 punktuose numatytą bendravimo tvarką pasiimant vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) atsakovo su vaikais bendravimo pabaigos numatytu laiku.

8. atsakovas su nepilnamečiais vaikais M., M., S. ir R. nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja neribojamai, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą, įpareigojant ieškovę sudaryti technines sąlygas tokiam bendravimui;

9. Atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais M., M., S. ir R. nustatytu bendravimo tvarkoje laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko.

10. Apie bet kokius vaikų gyvenimo pokyčių, telefono numerių pasikeitimus ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą telefonu ar SMS žinute.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Z. (M. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėčiu J. Z. (J. Z.).

Ieškovė V. Z. ir atsakovas J. Z. (J. Z.), visus klausimus, susijusius su M. Z. (M. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) bendravimu su atskirai gyvenančia mama, vaiko auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu.

Priteisti iš ieškovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. Z. (M. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 207 Eur (du šimtus septynis eurus 0 ct) nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas mokant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovą J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. Z. (M. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovo J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z. (R. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 0 ct) nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išmokas mokant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) R. Z. (R. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) 50 257 Eur (penkiasdešimt tūkstančių dviejų šimų penkiasdešimt septynių eurų 0 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę.

Pripažinti, jog prievolė trečiajam asmeniui V. Z. (V. Z.) yra solidari V. Z. ir J. Z. (J. Z.) prievolė.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. Z. iš atsakovo J. Z. (J. Z.) 547,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui J. Z. (J. Z.) iš ieškovės V. Z. 1090,22 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui V. Z. (V. Z.) iš ieškovės V. Z. 700 Eur (septynių šimtų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. Z. 1 168,11 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 11 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. Z. 17,07 Eur (septyniolikos eurų 7 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. Z. (J. Z.) 224,22 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 22 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. Z. (J. Z.) 9,81 Eur (devynių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d.nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.