- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-679-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13195-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. Z. (toliau – ir atsakovas) 3 432,68 Eur negrąžintą kreditą, 3 193,80 Eur nuostolius (negautas pajamas), 41,50 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2021 m. birželio 16 d. suteikė atsakovui 300,00 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas ne kartą prašė padidinti kredito sumą, todėl teko keisti vartojimo kredito sutartį ir/ar jos specialiąją dalį, kurioje pateikiama suteikta vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito grąžinimo grafikas. Paskutinį kartą vartojimo kredito sutartis buvo keista 2023 m. birželio 14 d. šalims sudarant vartojimo kredito sutartį Nr. 18486, o šios sutarties specialioji dalis, kurioje nurodyta atsakovui 2023 m. rugpjūčio 10 d. suteikto ir tai dienai negrąžinto vartojimo kredito suma (3 501,37 Eur) bei vartojimo kredito sumos, palūkanų ir administravimo mokesčio mokėjimo grafikas, paskutinį kartą keista 2023 m. rugpjūčio 10 d., kai pagal paskutinį atsakovo prašymą 300,00 Eur suma buvo padidinta vartojimo kredito suma, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal sutartyje nustatytą grafiką atsakovas 2023 m. liepos 13 d. yra atlikęs įmoką dviem mokėjimo nurodymais sumokėdamas 304,00 Eur. Ši įmoka buvo įskaityta 38,41 Eur administravimo mokesčio, 196,18 Eur pelno palūkanų ir 68,69 Eur skolos dengimui už laikotarpį iki 2023 m. liepos 14 d. ir dalies, t. y. 0,72 Eur, administravimo mokesčio dengimui už laikotarpį iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovas daugiau mokėjimų nėra atlikęs, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2023 m. lapkričio 30 d. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
3. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų̨ terminas atsiliepimui į ieškinį̨ pareikšti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovei IĮ „Aujama-credit“ 3 432,68 Eur negrąžintą kreditą, 1 271,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. sausio 30 d.), 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 1 396,77 Eur sumos, 182,50 Eur administravimo mokestį, 41,50 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 492,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 15,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Įvertinus vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas nustatyta, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovas per visą numatytą sutarties galiojimo terminą iki 2025 m. kovo 5 d. sumokės ieškovei iš viso 564,59 Eur administravimo mokestį ir 2 864,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Ieškovė atskirai neprašo teismo priteisti pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą (3 193,80 Eur), apskaičiuotą iki sutarties mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. kovo 5 d. Ieškovė, sudarydama su atsakovu sutartį, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti ne tik paskolintą kredito sumą, bet ir iš viso 2 864,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų mokėjimo grafiko termino pabaigos priteisimo yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, teismo vertinimu, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamu sutarties vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 668,34 Eur negautas pajamas (mokėjimo palūkanų forma), paskaičiuotas už visą sutarties laikotarpį iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 5 d.), tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 271,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. sausio 30 d.) ir 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 1 396,77 Eur sumos (2 668,34 – 1 271,57).
4.3. Nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti ir viso administravimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y., nutraukusi sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 182,50 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas tik iki sutarties nutraukimo, o reikalavimas dėl 342,96 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo, atmestas kaip nepagrįstas.
II. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį materialinių reikalavimų dalyje išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovei 3 432,68 Eur negrąžintą kreditą, 2 668,34 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. kovo 5 d.), 182,50 Eur administravimo mokestį, 41,50 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 492,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.
6. Apeliaciniame skundė nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.), priteistos ne konkrečia (1 396,77 Eur) suma nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.), neviršijant 1 396,77 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų.
7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovas pažeidė sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko sutartis 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovės buvo vienašališkai nutraukta. Teismas nustatė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, nes ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį, nes šalių santykiams reguliuoti taikytina VKĮ 17 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, todėl jos išdėstytinos neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką. Teismo argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2025 m. kovo 5 d.), yra nepagrįsti, nes pagal sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
8. Po sutarties nutraukimo šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautas pajamas, bei VKĮ nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir sutarties nuostatos.
9. Ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą ankščiau termino sutaupyti (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos. Šiuo atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Būtent tokios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteistos 74,95 proc. dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 1 396,77 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė prašo priimti informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, nes iš esmės analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas. Nurodoma, kad ši informacija ieškovei negalėjo būti žinoma nei priimant skundžiamą spendimą pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą.
14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
15. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą įrodymą, jo turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jo priimti. Kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-408-781/2021).
Dėl ginčo esmės
17. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.), priteistos ne konkrečia (1 396,77 Eur) suma nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.), neviršijant 1 396,77 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo negautas pajamas ne konkrečia pinigų suma, bet pagal sutarties mokėjimo grafiką, motyvuodamas tuo, kad atsakovui išliko teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, dėl to nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamu sutarties vykdymo atveju.
19. Apeliantė nurodo, kad VKĮ nereguliuoja sutarties nutraukimo teisinių padarinių, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik sutarties tinkamo vykdymo atveju, tačiau sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartį Nr. 18486 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2025 m. kovo 5 d. pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį (el. b. t. 1, l. 10 – 17). Dėl to, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 30 d. nutraukė Sutartį (el. b. t. 1, l. 19).
21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47 punkte nurodė, kad nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Todėl nutarties 54 punkte suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
22. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
23. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Apeliantė laiko, kad tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms. Apeliantė remiasi Sutarties 6.5 punktu, pagal kurį kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Taigi, atsakydamas į apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama, kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kredito davėjas realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
27. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
28. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
29. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
30. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024 ieškovės IĮ „Aujama–credit“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių patenkintas ir ieškovei priteista 2 191,88 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024 ieškovės IĮ „Aujama–credit“ apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimo už akių patenkintas ir ieškovei priteista 276,59 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. kovo 24 d.). (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024).
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktika dėl negautų pajamų priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio yra susiformavusi (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-896/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-885-852/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-861-777/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-357/2021 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024 ir 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024 pateiktus išaiškinimus laiko pavienius atvejus, kurie neturi atitinkamos precedentinės reikšmės, būdingos jau susiformavusiai teismų praktikai, ir jais nesivadovauja. Susiformavusios teismų praktikos dėl negautų pajamų priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, taip pat laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-214-618/2024 ieškovės IĮ „Anjama-credit“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių atmetė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.