Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-285-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-12
Bylos Nr.: e2A-285-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-01019-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: S. P.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-285-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01019-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.4.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 975,64 Eur negražinto kredito, 104,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 975,64 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė S. P. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės S. P. 975,64 Eur negrąžinto kredito, 104,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 117,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl teismas iš jos ieškovei priteisė 975,64 Eur negrąžinto kredito, 104,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 975,64 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.). Teismo vertinimu, ieškovė, kaip skolos perėmėja, aukščiau paminėtų nuostolių nepatyrė, pradinė kreditorė dėl Sutarties nutraukimo su atsakove galimai ir patyrė nuostolių dėl negautų, planuotų gauti pelno palūkanų, tačiau nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovei. Dėl aptartų priežasčių atmetė ieškovės reikalavimą dėl 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 975,64 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), priteisimo. Ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas laikė neįrodytu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-11-26), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-11-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 149,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti UAB Legal Balance iš atsakovės S. P. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.

5.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

5.3. Teismui konstatavus, kad apeliantė negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovei būti nesąžiningai ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovė tinkamai ir laiku būtų vykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius ji būtų sumokėjusi kelis kartus didesnę sumą.

5.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu Apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

5.5. Apelianto teisėtas lūkestis neturėtų būti siejamas su ta situacija, kai atsakovė būtų Sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovė yra sumokėjusi tik dvi įmokas, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 975,64 Eur.

5.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė S. P. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovės 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-11-26), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-11-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės S. P. 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2023 m. lapkričio 26 d. grąžinti suteiktą 1 000 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 360 Eur administravimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma – 1 978,56 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. birželio 28 d. Sutartį nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. 2020 m. liepos 9 d. ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės, kuri nėra įvykdžiusi reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų

10. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-11-26), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-11-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodydamas, kad ieškovė, kaip skolos perėmėja, aukščiau paminėtų nuostolių nepatyrė, pradinė kreditorė dėl Sutarties nutraukimo su atsakove galimai ir patyrė nuostolių dėl negautų, planuotų gauti pelno palūkanų, tačiau nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovei.

11. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

12. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3. punktą pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sutarė, kad ieškovei, kaip reikalavimo perėmėjai, pradinė kreditorė perleido teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš skolininkų su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisės į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. <...> (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir/ar kitų mokesčių, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme nustatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus).

14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovę informavo 2020 m. liepos 9 d. pranešimu. Taigi, ieškovė pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė iš pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą, susidariusią atsakovei vengiant Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti kreditą. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimą į atsakovę ir apie reikalavimo perėmimą pranešusi atsakovei, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti skolą, užfiksuotą Bylų priėmimo-perdavimo 2020 m. liepos 9 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susijusius mokėjimus nurodytus Sutartyje, t. y. palūkanas, delspinigius ir kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-11-26), negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė apskritai nepatyrė nuostolių dėl jos planuotų ir negautų pajamų.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės pajamų (atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. birželio 28 d., todėl, remiantis prieš tai aptarta aktualia kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas). Todėl, teismo vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 100 826/2021).

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-11-26), galėjo tikėtis gauti 26 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 26 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (975,64 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

23. Teismo vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-11-26), galėjo tikėtis gauti 26 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020-07-26 nuo 909,97 Eur sumos; nuo 2020-08-26 nuo 895,97 Eur sumos; nuo 2020-09-26 nuo 881,67 Eur sumos; nuo 2020-10-26 d. nuo 867,06 Eur sumos; nuo 2020-11-26 nuo 852,13 Eur sumos; nuo 2020-12-26 nuo 836,87 Eur sumos; nuo 2021-01-26 nuo 821,28 Eur sumos; nuo 2021-02-26 nuo 805,36 Eur sumos; nuo 2021-03-26 nuo 789,09 Eur sumos; nuo 2021-04-26 nuo 772,47 Eur sumos; nuo 2021-05-26 nuo 755,49 Eur sumos; nuo 2021-06-26 nuo 738,14 Eur sumos; nuo 2021-07-26 nuo 720,42 Eur sumos; nuo 2021-08-26 nuo 702,31 Eur sumos; nuo 2021-09-26 nuo 683,81 Eur sumos; nuo 2021-10-26 nuo 664,91 Eur sumos; nuo 2021-11-26 nuo 645,60 Eur sumos; nuo 2021-12-26 nuo 625,87 Eur sumos; nuo 2022-01-26 nuo 605,71 Eur sumos; nuo 2022-02-26 nuo 585,12 Eur sumos; nuo 2022-03-26 nuo 564,08 Eur sumos; nuo 2022-04-26 nuo 542,58 Eur sumos; nuo 2022-05-26 nuo 520,62 Eur sumos; nuo 2022-06-26 nuo 498,18 Eur sumos; nuo 2022-07-26 nuo 475,26 Eur sumos; nuo 2022-08-26 nuo 451,84 Eur sumos; nuo 2022-09-26 nuo 427,91 Eur sumos; nuo 2022-10-26 nuo 403,46 Eur sumos; nuo 2022-11-26 nuo 378,48 Eur sumos; nuo 2022-12-26 nuo 352,96 Eur sumos; nuo 2023-01-26 nuo 326,89 Eur sumos; nuo 2023-02-26 nuo 300,26 Eur sumos; nuo 2023-03-26 nuo 273,05 Eur sumos; nuo 2023-04-26 nuo 245,25 Eur sumos; nuo 2023-05-26 nuo 216,85 Eur sumos; nuo 2023-06-26 nuo 187,83 Eur sumos; nuo 2023-07-26 nuo 158,18 Eur sumos; nuo 2023-08-26 nuo 127,89 Eur sumos; nuo 2023-09-26 nuo 96,94 Eur sumos; nuo 2023-10-26 nuo 65,32 Eur sumos; nuo 2023-11-26 nuo 33,02 Eur sumos. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

24. Apeliantė prašo priteisti 114,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Įvertinus tai, kad ieškinys parengtas 2020-12-09, šiuo laikotarpiu apeliantės negautos pajamos sudaro 95,50 Eur, todėl jos naudai priteistina ši suma. Nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-09) iki sutarties termino pabaigos (2023-11-26) apeliantei priteisiami 26 procentai negautų pajamų nuo sumos, nurodytos nutarties 23 punkte.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (975,64 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, jog CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalis reglamentuoja palūkanų mokėjimą pagal galiojančias ir vykdytinas paskolos sutartis iki įvykdymo dienos ir nereglamentuoja jų mokėjimo po paskolos sutarties pasibaigimo – paskolos sutartį nutraukus ar pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad teismo priteistos 5,00 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra procesinės palūkanos ir atlieka iš esmės kompensuojamąją funkciją bei padengia kreditoriaus minimalius nuostolius.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento (18 procentų metinių) nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Apeliantės reikalavimas priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kas iš esmės vartojimo kredito teisiniuose santykiuose neatitinka CK 1.5 straipsnio principų.

27. Pažymėtina, kad CK 6.261 straipsnyje yra įtvirtintos 5 procentų kompensuojamosios palūkanos skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių atlyginimo priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių, atlyginimo. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Šiuo atveju, kreditorius nėra įrodęs nuostolių (naujos prievolės atsiradusios taikant civilinę atsakomybę), galinčių atsirasti perspektyvoje po sutarties termino pabaigos iki visiško įvykdymo, todėl šiame ginče nėra pagrindo sutapatinti galimus nuostolius su sutartyje numatyta pelno palūkanų procentine išraiška.

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jas padidinant iki 141,55 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Įvertinus ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, jai priteistina iš atsakovės 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 975,64 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 64 ct) negrąžinto kredito, 104,24 Eur (vieną šimtą keturis eurus 24 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 95,50 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 26 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020-12-26 nuo 836,87 Eur sumos; nuo 2021-01-26 nuo 821,28 Eur sumos; nuo 2021-02-26 nuo 805,36 Eur sumos; nuo 2021-03-26 nuo 789,09 Eur sumos; nuo 2021-04-26 nuo 772,47 Eur sumos; nuo 2021-05-26 nuo 755,49 Eur sumos; nuo 2021-06-26 nuo 738,14 Eur sumos; nuo 2021-07-26 nuo 720,42 Eur sumos; nuo 2021-08-26 nuo 702,31 Eur sumos; nuo 2021-09-26 nuo 683,81 Eur sumos; nuo 2021-10-26 nuo 664,91 Eur sumos; nuo 2021-11-26 nuo 645,60 Eur sumos; nuo 2021-12-26 nuo 625,87 Eur sumos; nuo 2022-01-26 nuo 605,71 Eur sumos; nuo 2022-02-26 nuo 585,12 Eur sumos; nuo 2022-03-26 nuo 564,08 Eur sumos; nuo 2022-04-26 nuo 542,58 Eur sumos; nuo 2022-05-26 nuo 520,62 Eur sumos; nuo 2022-06-26 nuo 498,18 Eur sumos; nuo 2022-07-26 nuo 475,26 Eur sumos; nuo 2022-08-26 nuo 451,84 Eur sumos; nuo 2022-09-26 nuo 427,91 Eur sumos; nuo 2022-10-26 nuo 403,46 Eur sumos; nuo 2022-11-26 nuo 378,48 Eur sumos; nuo 2022-12-26 nuo 352,96 Eur sumos; nuo 2023-01-26 nuo 326,89 Eur sumos; nuo 2023-02-26 nuo 300,26 Eur sumos; nuo 2023-03-26 nuo 273,05 Eur sumos; nuo 2023-04-26 nuo 245,25 Eur sumos; nuo 2023-05-26 nuo 216,85 Eur sumos; nuo 2023-06-26 nuo 187,83 Eur sumos; nuo 2023-07-26 nuo 158,18 Eur sumos; nuo 2023-08-26 nuo 127,89 Eur sumos; nuo 2023-09-26 nuo 96,94 Eur sumos; nuo 2023-10-26 nuo 65,32 Eur sumos; nuo 2023-11-26 nuo 33,02 Eur sumos), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 211,38 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų vienuolikos eurų 38 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141,55 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Neo Finance, AB.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,00 Eur (septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė