Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys 2018 m. rugsėjo 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-r9kgt7hv, jos pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 000 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 1 167,04 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 24,70 procento), 720 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2019 m. vasario 8 d. pranešimu nuo 2019 m. vasario 24 d. nutraukė sutartį su atsakove.

13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė iš atsakovės 2 000 Eur skolą (negrąžintas kreditas), 203,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 720 Eur administravimo mokesčio, iš viso 2 923,19 Eur įsiskolinimą, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 923,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių netenkino ieškinio dalies dėl 24,70 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, tačiau apeliaciniu skundu nėra suformuluotas reikalavimas dėl šios teismo sprendimo už akių dalies panaikinimo, taip pat apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nenurodyti argumentai dėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl šiame nutarties punkte nurodytų ieškinio reikalavimų išsprendimo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys sudarydamos 2018 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį Nr. BOB-r9kgt7hv specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. rugsėjo 22 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė vykdo ar yra įvykdžiusi paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, o šio pažeidimo pagrindu ieškovė nutraukė šalių sudarytą paskolos sutartį.

19. Pažymėtina, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis anksčiau nurodyta teismų praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Šiuo atveju konstatuotina, jog, pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 24,70 procento dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis, todėl darytina išvada, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Kadangi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti visą sutartimi nustatytą užmokestį (pelno palūkanas), darytina išvada, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

21. Svarbu akcentuoti, jog nors ieškovės negautų pajamų faktas yra nustatytas, tačiau šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti negautų pajamų dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo tenkinti reikalavimą dėl 1 031,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Taip pat tenkinti reikalavimą dėl 24,70 procento negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 22 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės prašomu priteisti negautų pajamų dydžiu, nors ir apeliantė apeliaciniame skunde cituoja skirtingą apeliacinės instancijos teismų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo praktiką, remiasi jai palankiausia.

24. Kaip minėta, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 24,70 procento metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 1 167,04 Eur (už visą sutarties laikotarpį). Skaičiuojant negautų pajamų (nuostolių) dydį pagal ieškovės nurodomą formulę, t. y. skaičiuojant 24,70 procento mokėjimo palūkanas nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos – 2 000 Eur, atsakovė nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos privalėtų sumokėti ieškovei 732,20 Eur (2 000 Eur negrąžinta kredito dalis x 24,70 procento (sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) / 365 dienų per metus) x 541 dienų (už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 30 d. iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.)). Tačiau pagal į bylą pateiktą paskolos mokėjimų grafiką matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. privalėtų sumokėti 203,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (2021 m. balandžio 22 d. – 20,26 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 19,32 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 18,35 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 17,37 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 16,37 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 15,35 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 14,31 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 13,25 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 12,16 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 11,05 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 9,92 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 8,77 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 7,59 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 6,39 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 5,16 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 3,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 1,38 Eur).

25. Analogiškai skaičiuojama ir prašoma priteisti 1 031,40 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurią ieškovė skaičiuoja pagal formulę: 2 000 Eur negrąžinta kredito dalis x 24,70 procento (sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) / 365 dienų per metus x 764 dienų. Tačiau pagal į bylą pateiktą paskolos mokėjimų grafiką matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2021 m. kovo 29 d. privalėjo sumokėti 762,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (2019 m. kovo 22 d. – 38,51 Eur; 2019 m. balandžio 22 d. – 37,94 Eur; 2019 m. gegužės 22 d. – 37,36 Eur; 2019 m. birželio 22 d. – 36,77 Eur; 2019 m. liepos 22 d. – 36,17 Eur; 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 35,56 Eur; 2019 m. rugsėjo 22 d. – 34,93 Eur; 2019 m. spalio 22 d. – 34,29 Eur; 2019 m. lapkričio 22 d. – 33,64 Eur; 2019 m. gruodžio 22 d. – 32,98 Eur; 2020 m. sausio 22 d. – 32,30 Eur; 2020 m. vasario 22 d. – 31,60 Eur; 2020 m. kovo 22 d. – 30,90 Eur; 2020 m. balandžio 22 d. – 30,17 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 29,44 Eur; 2020 m. birželio 22 d. – 28,68 Eur; 2020 m. liepos 22 d. – 27,92 Eur; 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 27,13 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 26,33 Eur; 2020 m. spalio 22 d. – 25,52 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 24,68 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 23,83 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 22,97 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 22,08 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 21,18 Eur).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 22–25 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog tinkamo paskolos sutarties įvykdymo atveju ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių suma yra didesnė nei 1 167,04 Eur, kadangi šia paskolos sutartimi šalys susitarė, jog kredito mokestis (palūkanos) sudarys būtent 1 167,04 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti negautų pajamų dydis mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

27. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 24,70 procento negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 24 ir 25 punktuose.

28. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Padidinus priteistiną sumą, atitinkamai didintina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos šios palūkanos.

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o ši apeliacinio skundo dalis tenkintina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

31. Ieškovė byloje pareiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl 2 000 Eur negrąžinto kredito priteisimo patenkintas visiškai (100 proc.); 2) reikalavimas dėl 203,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, patenkintas visiškai (100 proc.); 3) reikalavimas dėl 720 Eur administravimo mokesčio patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl 1 031,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, patenkintas iš dalies, priteista 762,88 Eur, t. y. 762,88 Eur (priteista suma) x 100 : 1 031,44 Eur (prašoma priteisti suma) = 73,96 proc.; 5) reikalavimas dėl 24,70 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.), patenkintas iš dalies, t. y. 27,80 proc. (203,54 Eur (maksimali priteistina suma pagal sutartį) x 100 : 732,20 Eur (prašoma priteisti suma); 6) reikalavimas dėl 24,70 procento kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas (0 proc.). Taigi iš viso patenkinta 66,96 proc. (401,76 : 6) ieškovės reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teisme.

32. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LB, Nr. 0008935, iš jos matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ 121 Eur sumą, 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1032, kurio pagrindu buvo apmokėta ieškovei pateikta sąskaita už teisines paslaugas, ir 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 71054, kurio pagrindu buvo sumokėtas 89 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų ir atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 66,96 procento ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas atitinkamai tenkintų reikalavimų procentu ir ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 140,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovės priteisė 210 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant šiame ir nutarties 31 punkte nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad iš atsakovės ieškovei priteistinas pirmosios instancijos teisme turėtų 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti 2 ieškovės reikalavimai, t. y.: 1) reikalavimas dėl 1 031,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, patenkintas iš dalies, priteista 762,88 Eur, t. y. 762,88 Eur (priteista suma) x 100 : 1 031,44 Eur (prašoma priteisti suma) = 73,96 proc.; 2) reikalavimas dėl 24,70 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.), patenkintas iš dalies, t. y. 27,80 proc. (203,54 Eur (maksimali priteistina suma pagal sutartį) x 100 : 732,20 Eur (prašoma priteisti suma). Taigi iš viso patenkinta 50,88 proc. (101,76 : 2) ieškovės reikalavimų, pareikštų apeliacinės instancijos teisme.

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 40 Eur žyminis mokestis. Pagrįsdama šias išlaidas ieškovė į bylą pateikė 2021 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1443, kurio pagrindu sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 50,88 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisia 20,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. Z. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės R. Z. 2 000 Eur negrąžinto kredito, 203,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 720 Eur administravimo mokesčio, 762,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 24 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 29 d.), 24,70 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. balandžio 22 d. – 20,26 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 19,32 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 18,35 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 17,37 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 16,37 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 15,35 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 14,31 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 13,25 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 12,16 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 11,05 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 9,92 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 8,77 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 7,59 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 6,39 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 5,16 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 3,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 1,38 Eur) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 686,07 Eur sumos ir nuo 24,70 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės R. Z. 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės R. Z. 20,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.