Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-136 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d.)

Bylos duomenimis nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 30 d. (į bausmę įskaičius 2 metus 23 d.), neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 30 d. – 1 metai 8 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-28 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą Nr. 59-136 taikyti D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (su intensyvia priežiūra).

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S., kuriam paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ½ jam paskirtos bausmės atliko 2019 m. sausio 28 d., t. y. D. S. yra faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Bylos duomenimis nuteistasis D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, fiksuojami pozityvūs nuteistojo elgsenos ir socialinių veiksnių pokyčiai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 51 taškas (statiniai taškai sudaro 10 balų, dinaminiai veiksniai – 41 tašką).

Taigi, D. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Tačiau pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam D. S., įvertintina tai, kad jis svarstymui Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai pristatytas penktą kartą, nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-275 nutarė netaikyti D. S. lygtinio paleidimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pateikė rekomendacijas – dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje ir pradėti dengti nukentėjusiajam solidariai priteistą ieškinį. D. S. anksčiau teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, amžius pirmojo teistumo metu – 19 metų. Nusikaltimams nebūdingas modelis, tačiau nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus laisvei (BK 147 straipsnio 2 dalis prekyba žmonėmis), kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, buvo vienas iš aktyviausių nusikaltimo vykdytojų, nuo nusikaltimo nukentėjo du asmenys. Savo kaltę už padarytą nusikaltimą linkęs neigti, tačiau interviu metu dalinai prisiima atsakomybę. Nuosprendžiu priteisto solidaraus ieškinio atlyginti nepradėjo, teigia, kad planuoja padengti kai pradės dirbti, todėl tik iš dalies įvykdė pateiktas rekomendacijas. Nuteistasis nuo 2017 m. lapkričio 23 d. bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. sausio 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 5 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. Bausmės atlikimo metu (2019 metais) įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Iki nuteisimo dirbo pavienius bei atsitiktinius darbus be darbo sutarčių, registravosi Užimtumo tarnyboje. Oficialiai dirbo vairuotoju laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (apie 2 mėnesius buvo nemokamų atostogų) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo teigimu, turi apie 8 mėnesių legalaus ir nelegalaus darbo praktiką užsienyje. Bausmės atlikimo metu nedirba, poreikio dirbti laisvės atėmimo vietoje neišreiškia, teigia, kad dėl mažo užmokesčio, tačiau sutiktų dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Lygtinio paleidimo atveju turėtų darbą. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą, kurioje galima intensyvi priežiūra. Nuteistasis palaiko artimus bei parama grįstus santykius su artimaisiais, yra lankomas, trumpalaikių išvykų į namus metu, pažeidimų faktų nefiksuota. Nuostatos į vykdomą priežiūrą teigiamos, elgesys išskirtiniais sunkumais nepasižymi, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, nori rūpintis šeima ir jos finansine gerove. Nuteistasis noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, savarankiškai mokosi anglų ir vokiečių kalbų, groti pianinu. Šiuo metu nuteistasis nevengia pripažinti, kad orientavimasis į supantį ratą, pasitikėjimas bei atsakomybės stoka, tapo aktualiais nusikalstamą elgesį skatinančiais veiksniais, pripažįsta turintis tam tikrų trūkumų bei koreguotinų savybių, stengiasi savišvietos priemonėmis didinti savęs pažinimo galimybes, tačiau pastebimas ir aukštas pasitikėjimo savimi lygis, siekiant užtikrinti tam tikrą statusą socialinėje aplinkoje, savigarbos jausmo užtikrinimo akcentavimas bei teigiamas savęs vertinimas ne visuomet yra grindžiamas tinkamais elgesio modeliais. Formaliose bendravimo situacijos nuteistasis laikosi įprastų taisyklių, geba užmegzti bei palaikyti nepriekaištingą santykį su aplinka, tačiau vertinant dabartinį nuteistojo elgesį taip pat galima įžvelgti tam tikras impulsyvumo apraiškas – jaučia poreikį save realizuoti nemonotoniškose veiklose, būdingas pakankamai greitas reagavimas, aktyvumas, nepakankamas savo elgesio tolesnių pasekmių įvertinimas. Šiuo metu nuteistasis identifikuoja problemines sritis, tačiau tik tam tikrus aspektus, kurie objektyviai gali būti vertinami kaip rizikingi, keliantys sunkumų, kuriuos minimalizuoja bei kelia tam tikras abejones dėl savo pasirinkimų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus nustatytus kriterijus ir atsižvelgus į nuteistojo elgesiui būdingas impulsyvaus elgesio apraiškas, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą bei problemų sprendimo įgūdžius, stokojamą oficialaus darbo patirtį, 2020 m. birželio mėnesį buvo atsisakyta perkelti nuteistąjį bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 51 taškas (statiniai – 10, dinaminiai – 41), nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo 24 taškais, tačiau nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, t. y. matyti tam tikri pozityvūs pokyčiai, tačiau išliko vidutinė ir šios rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos įmanoma sumažinti iki žemos (0-40 taškų) rizikos, nuteistasis turi pakankamas galimybes šį rodiklį mažinti ir ateityje įrodyti, kad išties deda maksimalias pastangas, kad jis toliau būtų taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nuteistojo vykdomos programos, noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, turimas išsilavinimas, įgyta nauja specialybė, savišvieta, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, prosocialūs ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog formuojant teismo vidinį įsitikinimą dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybes, įvertinta aplinkybių visuma. Teismas sprendžia, kad nuteistojo vykdomos programos, noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, turimas išsilavinimas, įgyta nauja specialybė, savišvieta, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, prosocialūs ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Kita vertus, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Taip pat nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaltės neigimas ir tik dalinis atsakomybės prisiėmimas už nusikaltimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė iš dalies, nes padaryta turtinė žala net nepradėta atlyginti, žema motyvacija dirbti pataisos įstaigoje ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, darbinės patirties stygius, įgūdžių stoka problemų sprendimuose ir identifikavime, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, impulsyvaus elgesio apraiškos, todėl tik D. S. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotai nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmė tikslai jau pasiekti. Minėta, kad sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam (ne)taikymo, visoms šio klausimo išsprendimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi, nustatytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės visų kitų jo asmenybės elgesiui ir bausmės atlikimui reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 59-136 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-136 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.