- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- T-611-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00053-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- D. S.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 93-530 nutarta taikyti nuteistajam D. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Šiuo metu D. S. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, už gerą elgesį jis 13 kartų buvo skatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Jis siekia prasmingo užimtumo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, meno ir kūrybos studijos veikloje bei visuomeniniuose renginiuose. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo D. S. pripažino. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
D. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 12 metų laisvės atėmimas.
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtąja, galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas. Nuteistojo prašymas Komisijoje svarstytas dėl BVK 157 straipsnio taikymo pagal šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos įsiteisėjusiu ir vykdomu 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu.
Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 2 d., pabaiga – 2018 m. kovo 2 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 25 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio (toliau – anksčiau galiojusio) BK 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas anksčiau galiojusio BK 47¹ straipsnio pagrindu atidėtas 2 m.; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį D. S. paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 m.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam skirtas rekomendacijas, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 33, tačiau egzistuoja kitos aplinkybės, iš kurių taip pat sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduodančios pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, jog, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – D. S. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą trylika kartų skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, užsiima individualia veikla meno ir kūrybos studijoje, palaiko socialinius ryšius, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. D. S. padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2007 iki 2016 metų. Pirmieji paskatinimai jam taip pat buvo skirti pirmaisiais bausmės atlikimo metais, tačiau po jų sekė visa eilė pažeidimų, taigi, gaudavęs paskatinimų už gerą elgesį, nuteistasis ir vėl kartas po karto pažeidinėjo vidaus tvarką. Už vidaus tvarkos pažeidimą 2015 m. spalio 2 d. skirta nuobauda panaikinta tik 2016 m. vasario 15 d. 2016 m. kovo 17 d. buvo fiksuotas vidaus tvarkos pažeidimas, už jį nuobauda neskirta, apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2017-08-14 d. nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda už padarytą vidaus tvarkos pažeidimą – uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, nuobauda yra galiojanti.
Bausmę D. S. atlieka paprastosios grupės sąlygomis už trijų sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo, susijusiųs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas du kartus. D. S. atžvilgiu taikytų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis išvadų nepadarė ir šiuo metu realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. D. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir 13 kartų pažeidė nustatytą tvarką, iš jų 11 kartų buvo baustas drausmine tvarka (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų laikymą, psichotropinių medžiagų vartojimą, narkotinių medžiagų vartojimą, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą). Šios nuobaudos rodo, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo D. S. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; pastovių pajamų nebuvimas.
Atsižvelgus į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog, nors nuteistasis D. S. komisijos svarstymo metu ir atitiko formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tikėtis, kad išėjęs į laisvę, jis nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-530.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-530 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.