Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 20 d. Kupiškio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, todėl nenustatytas ir pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Todėl nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad lygtinis paleidimas yra bendra norma, taikoma visiems tinkamai besielgiantiems nuteistiesiems, o ne išimtis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė taikyti lygtinį paleidimą suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikyti šį institutą.

5. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 50 balų, todėl šiuo atveju būtina įvertinti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog asmuo jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, mokosi, buvo tris kartus paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Šie teigiamai nuteistąjį apibūdinantys faktoriai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo šis teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

7. Nors nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys nuo 75 balų sumažėjo iki 50 balų, tačiau iš jų net 30 balų yra dinaminiai, t. y. juos mažinti nuteistasis gali tinkamai koreguodamas savo elgesį. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius (ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymo lankstumo stoka), kaip neleidžiančius daryti neabejotinos išvados dėl nuteistojo pažangos. Pažymėtina, kad nors kaltę dėl nusikaltimo nuteistasis nurodo pripažįstantis, tačiau linkęs sumenkinti savo nusikalstamos veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, ne visada sugeba valdyti savo emocijas. Susidūręs su kliūtimis yra lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes, labiau atsižvelgia į savo poreikius, mąstymas stereotipinis, pernelyg greitai daro išvadas apie kitus žmones. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (prekyba žmonėmis), anksčiau teistas keturis kartus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis tinkamų išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta, o jo daromi nusikaltimai tik sunkėja. Visos šios aplinkybės apibūdina nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti, nedarantį teigiamų išvadų dėl savo elgesio asmenį, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu D. S. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos. Juo labiau, kad ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip minėta, nustatyti kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys.

8. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad nuteistasis praeityje yra teistas, tačiau šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, bet ir nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, kurios yra svarbios vertinant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą lygtinio paleidimo taikymui. Ta aplinkybė, kad Komisija sprendė, jog yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, besąlygiškai neįpareigoja teismo Komisijos nutarimą patvirtinti. Remiantis BPK 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, būtent teismas priima galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Paminėtų reikalavimų nagrinėjamu atveju buvo laikomasi.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi įstatymo nuostatų ir nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Šiuo atveju vertinant nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, darytina išvada, kad jau šiuo metu paleisti D. S. lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dar nėra pagrindo. Nuteistojo D. S. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai kad D. S. šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atskirai pažymima, kad Komisijos nutarimas taikyti D. S. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai (iš 6 Komisijos narių už lygtinio paleidimo taikymą balsavo 4 nariai), o tai rodo, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl galimybės jau šiuo metu nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

10. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma nuteistojo skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.