Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjos advokatės L. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. sausio 10 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 metų kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., telefonu ir susitikimų metu Marijampolėje pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę – melagingai pažadėdamas teisėtą darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nuslėpdamas šio darbo nusikalstamą pobūdį, turėdamas siekį nukentėjusiuosius išnaudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui Vokietijos Federacinėje Respublikoje, užverbavo du asmenis: L. S. ir M. K., kurie nuvykę į Vokietijos Federacinę Respubliką vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus telefonu, perduodamus skambinant bei rašant SMS žinutes į R. K. paduotus telefonų numerius, iš įvairių asmenų paiminėjo tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus pinigus bei juos perdavinėjo šią nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims.

Be to, R. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 metų balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., M. K. gyvenamojo namo, esančio Kalvarijos rajone, Vazniškių kaime, kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. panaudoti prieš M. K. elektros impulsinį prietaisą „Taser“ bei vieną kartą jį panaudodamas prieš nukentėjusįjį, bet į nukentėjusįjį nepataikydamas, nukentėjusiajam išsigandus grasinimo ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą – automobilį FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2500 litų vertės, fotoaparatą CANON 12 megapixelių, 260 litų vertės, telefoną Samsung Galaxy S3, 1 210 litų vertės.

Kaltinamasis R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. 2013 m. liepos 4 d. prokuroro nutarimu R. K. iš suėmimo paleistas, kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti. R. K. pasislėpus, 2013 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2014 m. sausio 17 d. išdavė Europos arešto orderį, pagal kurį R. K. buvo sulaikytas 2014 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi R. K. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. K. buvo tęsiamas.

Gynėjos teigimu, suėmimo terminas R. K. tęsiamas nesant tam įstatyme numatytų pagrindų. Skunde pažymima, kad suimtasis nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, padarė būdamas nepilnametis. Nurodo, kad R. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išlaikomas motinos, iki suėmimo mokėsi, ketina ir toliau tęsti mokslus. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nuvykęs į Prancūzijos Respubliką pas tėvą, o sužinojęs, kad paieškomas, grįžo į Lietuvą. Be to, tiek pats R. K., tiek nukentėjusieji jau yra davę parodymus teisme, kaltinamasis pasižada niekam nedaryti poveikio bei naujų nusikalstamų veikų bei atvykti į teismą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo R. K. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. gynėjos skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. K. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Privaloma suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio kaltinamojo akto, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (M. K., L. S.) ir liudytojų (D. S. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Panevėžio apygardos teismas pratęsė R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 6 dalis), už labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, taikant R. K. švelnesnes kardomąsias priemones, jis pažeidė jų sąlygas, išvyko į užsienį, kur turi ryšių, kuriais gali pasinaudoti. Tai patvirtina ne tik tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, bet ir duomenys apie tai, kad kaltinamojo tėvas gyvena užsienio valstybėje. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje R. K. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje R. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suimtojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, motinos teikiamą išlaikymą, studijas nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Kaltinamajam R. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje R. K. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. K. gynėjos advokatės L. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.