Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Dariui Staškevičiui, Rimantui Prėskieniui, Renaldui Baliūčiui, Elenai Šajaukaitei, Ramūnui Mikulskui, Kristinai Rutkauskienei, Gediminui Skaisčiui, Aušrai Saulėnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., A. J., D. S., E. V., nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rimanto Vagrio, nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012-03-09 nutartimi (subendrintos 2011-05-20 ir 2011-02-09 teismo nuosprendžiais skirtos bausmės) paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., A. J. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kurio byla išskirta į atskirą, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, kėsinosi iš liudytojų Nr. 023 ir Nr. 071, kuriems taikomas anonimiškumas ir kuriems buvo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau liudytojai Nr. 23 ir 071), įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis, sumokant pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių; D. B. nuteistas už tai, kad įgijo, gabeno ir realizavo suklastotus dokumentus, o būtent:

A. S. sausio 23 d. apie 12.30 val. susitikęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071 pasakė, kad jam gali būti reikalingi asmenys, kurie jo nurodymu darytų nusikaltimus, kad tai turėtų būti jauni, neteisti asmenys, kurie neprieštarautų nurodymams bei vykdytų paliepimus, pažadėjo, kad asmenų įgijimo atveju jis bei jo draugai apmokėtų tų asmenų kelionę, apgyvendintų, maitintų, o su parūpinusiu žmones asmeniu atsiskaitytų vėliau; vasario 5 d. apie 12.05 val. liudytojas Nr. 023 telefonu susitarė susitikti su A. S. (duomenys neskelbtini) vasario 6 dieną apie 13 valandą; vasario 6 d. 12.42 val. pokalbio telefonu metu asmuo, kurio byla išskirta, susitarė su A. S., kad pastarasis vienas vyks į susitikimą su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071; tą pačią dieną A. S. apie 13 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071 ir susitikimo metu A. S. pasakė liudytojams Nr. 023 ir Nr. 071, kad jo draugas važiuoja į Vokietiją išnuomoti buto ir yra reikalingi asmenys, kurie ten darytų nusikaltimus, tiems asmenims bus nupirkti bilietai į Vokietiją, jie bus ten apgyventi ir apmokinti kaip tuos nusikaltimus daryti, sutarė, kad A. S. už jam perleistus asmenis sumokės pusę pinigų, kurie bus gauti realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus. Liudytojams Nr. 023 ir Nr. 071 užsiminus, kad perkami asmenys nenori vykti su savo asmens dokumentais, A. S. sutiko parūpinti liudytojų Nr.023 ir 071 nurodytų asmenų suklastotus asmens dokumentus, ir šiuos asmens duomenis perdavė D. B., kuris laikotarpyje nuo 2013-02-06 iki 2013-02-14 iš nenustatytų asmenų įgijo žinomai netikrus dokumentus - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. S. vardu, kuriuose buvo atspausdinti liudytojo Nr. 023 A. S. pateikti imituojamų parduoti asmenų anketiniai duomenys ir nuotraukos. Vasario 14 d. 13.20 val. A. S. perdavė iš liudytojo Nr. 023 paimtus 500 eurų D. B., kuris už šiuos pinigus 13.40 val. iš nenustatytos vietos atgabeno nurodytus suklastotus dokumentus į (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) ir juos perdavė A. S., o šis, įgijęs nurodytus suklastotus dokumentus, tuoj pat, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini) aikštėje, perdavė liudytojui Nr. 023 ir tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo sudėtį - D. B. gabeno ir realizavo suklastotus dokumentus, o A. S., paimdamas šiuos suklastotus dokumentus iš D. B. už 500 eurų ir perduodamas liudytojui Nr. 023, juos realizavo;

vasario 14 dienos susitikimo metu A. S. pasakė, kad artimiausiu metu reikės planuojamus asmenis išgabenti į Vokietiją, kad bus išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) mieste Vokietijoje, kad nusikaltimo įrankiai yra suruošti ir kad pinigų asmenims, kurie vykdys nusikaltimus, pragyvenimui duos A. S. ir jo draugai; kovo 16 d. 18.15 val. A. S. SMS žinute informavo liudytoją Nr. 023, kad su juo susisieks A. J.; kovo 19 d. apie 12 val. asmuo dėl kurio byla išskirta, automobiliu atvežė A. J. į susitikimą su liudytoju Nr. 023 prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); A. J. nuėjo susitikti, o asmuo, kurio byla išskirta, liko savo automobilyje; susitikimo metu A. J. aptarė su liudytoju Nr. 023 asmenų, kuriuos buvo planuojama išnaudoti nusikalstamų veikų daryme Vokietijoje, išgabenimo bei apgyvendinimo Vokietijoje sąlygas, A. J. patvirtino, kad galioja tos pačios apmokėjimo už perleidžiamus asmenis, sąlygos, kokios buvo sutartos su A. S., t.y. kad liudytojui Nr. 023 bus sumokėta pusė pinigų, kurie bus gauti už parduotus pavogtus daiktus; A. J. nuėjo į automobilį, kuriame buvo asmuo, kurio byla išskirta, ir kuris padavė, o A. J. nunešė ir perdavė liudytojui Nr. 023 adresą vietos, į kurią bus išvežti asmenys ir telefono numerį asmens, kuriam išvežami asmenys turės paskambinti atvykę į Vokietiją; 2013-03-22 d. A. J., kontaktuodamas mobiliojo ryšio telefonu su liudytoju Nr. 023, siekė, kad liudytojas Nr. 023 greičiau įsodintų ir išgabentų A. S., A. J., ir asmens, kurio byla išskirta, siekiamus įgyti išnaudojimui asmenis, tačiau liudytojas Nr. 023 atsisakė tai padaryti.

D. S., A. J., D. S., E. V. nuteisti už tai, kad jie laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. kovo 25 d., (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, susitarus po to, kai bus parduoti planuojamų vagysčių Vokietijoje pavogti daiktai, priimti ir sumokėti pinigus už perleistus asmenis, panaudojant apgaulę - melagingai žadant darbą fabrike, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu - jų negebėjimu priešintis, pasidavimu kontrolei, sunkia jų materialine padėtimi, V. K. ir T. A. psichikos ir elgesio sutrikimais – verbavo, gabeno, perleido, įgijo tris asmenis V. K., T. A. ir A. E. ir kėsinosi dar kartą juos perleisti bei įgyti, o būtent:

laikotarpyje nuo kovo 15 iki 19 dienos D. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pokalbio telefonu metu, nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo, žadėdamas darbą fabrike, verbavo V. K. vykti į Vokietiją;

kovo 19-20 dienų laikotarpyje E. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose kaip ir D. S., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. K., jam melagingai išdėstė tas pačias Vokietijoje darbo sąlygas, kurias buvo nurodęs D. S., ir paprašė surasti dar kitų žmonių, kurie norėtų kartu vykti į Vokietiją, ir tokiu būdu verbavo nukentėjusiuosius;

laikotarpyje nuo kovo 15 d. iki kovo 21 d. V. K., patikėjęs D. S. ir E. V. pažadais, pasiūlė A. E. ir T. A. vykti kartu su juo į Vokietiją dirbti fabrike ir, šiems sutikus, V. K. apie tai informavo E. V. ir padiktavo jam A. E. ir T. A. telefono numerius. Tokiu būdu D. S. ir E. V. netiesiogiai per V. K., kuris nėra kaltas dėl verbavimo, verbavo T. A. ir A. E.;

kovo 22 d. 19.47 val. pokalbio telefonu metu D. S. paprašė A. V. suteikti patalpas, kuriose laikinai galėtų apgyvendinti planuojamus į Vokietiją išvežti asmenis;

tą pačią dieną, 21.06 val. pokalbio telefonu metu D. S. derino su E. V. nukentėjusiųjų paėmimo iš (duomenys neskelbtini) laiką, E. V. nurodė D. S. susitikti su asmeniu vardu „T.“, kuriam buvo planuojama perleisti nukentėjusiuosius;

kovo 23 d. 16.43 val. pokalbio telefonu metu E. V. tarėsi su D. S. dėl nukentėjusiųjų maitinimo, E. V. pasakė, jog jis informuos nukentėjusiuosius, kad juos D. S. paims rytoj vakare;

kovo 24 d. 13.06 val. pokalbio telefonu metu A. J. paprašė iš D. S. asmenų, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui:

13.22 val. pokalbio telefonu metu D. S. informavo E. V. apie pokalbį su A. J., tarėsi tarpusavyje kokiam asmeniui – „T.“ ar A. J. – perleisti nukentėjusiuosius;

13.24 val. pokalbio telefonu metu D. S. informavo A. J., kad vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini) miesto, iš kur paims nukentėjusiuosius;

15.11val. pokalbio telefonu metu E. V. nurodė D. S., kad nukentėjusiuosius reikia perleisti A. J.;

18.52 val. pokalbio telefonu metu E. V. nurodė D. S. susitarti su A. J. dėl nukentėjusiųjų kainos, kad pinigai už juos būtų sumokėti nedelsiant kai tik į Lietuvą bus atgabenti nukentėjusiųjų Vokietijoje pavogti daiktai, bei pažadėjo D. S. atsiųsti vieno iš planuojamų išvežti į Vokietiją asmenų telefono numerį;

18.55 val. pokalbio telefonu su D. S. metu E. V. perdavė telefoną D. S., kuris nurodė D. S. konkrečią vietą (duomenys neskelbtini), iš kurios reikės paimti nukentėjusiuosius;

18.57 val. E. V. ir D. S. telefonu perdavė D. S. V. K. telefono numerį. Perduodamas nukentėjusiojo telefono numerį E. V. ir D. S. sudarė sąlygas D. S. susitikti su nukentėjusiaisiais ir tokiu būdu juos perleido D. S.;

apie 20. 00 val. D. S. paskambino A. J. ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini), prie sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“. Po to, apie 20.30 val. D. S. ir asmuo,kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, automobiliu „SEAT IBISA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančiu pastarajam, atvyko į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur D. S. susitiko su A. J. ir aptarė nukentėjusiųjų išgabenimo į Vokietiją ir jų išnaudojimo ten planą, nukentėjusiųjų perleidimo A. J. bei atsiskaitymo už nukentėjusiuosius sąlygas;

20.52 val. D. S. paskambino E. V. ir informavo jį apie susitikimo su A. J. rezultatus, kad A. J. sutiko paimti 3 nukentėjusiuosius;

po to, D. S. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pačiu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą;

21.30 val. D. S. paėmė iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), pinigų, maisto ir rūkalų neturinčius nukentėjusiuosius A. E., T. A. ir V. K.,ir juos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu automobiliu nugabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną bei apgyvendino prieš tai D. S. su A. V. sutartoje vietoje - gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais įgydamas nukentėjusiuosius iš D. S. ir E. V. bei padarydamas nukentėjusiuosius materialiai ir psichologiškai priklausomais nuo jo;

kovo 25 d. telefoninių pokalbių 14.06 val. ir 14 09 val. metu D. S. su A. J. suderino nukentėjusiųjų perleidimo A. J. ir jų išgabenimo iš Lietuvos į Vokietiją laiką, t.y. kad D. S. nukentėjusiuosius perleis A. J., kuris kovo 26 d. apie 11 val. juos įgis ir suorganizuos jų išgabenimą į Vokietiją, tačiau nusikalstamo sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti, nes policijos pareigūnai 2013-03-25 15.00 val. nukentėjusiuosius išlaisvino.

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2013 metų balandžio 23 d., nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, įgijo ir iki 2013 metų balandžio 23 d., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė turtą - imtuvą COMAND APS Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvus „COMAND ONLINE“, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir monitorių, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), imtuvą (duomenys neskelbtini) ir monitorių (duomenys neskelbtini), imtuvą (duomenys neskelbtini) ir monitorių (duomenys neskelbtini), imtuvą (duomenys neskelbtini) ir monitorių (duomenys neskelbtini) ir du monitorius be numerių, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas iš automobilių Vokietijoje, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo, duomenis pripažįstant įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuriais nuosprendyje grindė A. S. kaltę dėl BK 300 straipsnyje numatytos veikos padarymo, teisėtumo nepasisakė,nepasisakėdėl teisinio ir faktinio pagrindo buvimo kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti, šiuo aspektu duomenų nevertino, ko pasėkoje nepagrįstai šiuos duomenis pripažino tinkamais įrodymais.

Skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta objektyviai patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl surinktųduomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, pripažįstant A. S., A. J. kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, A. S., D. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius nustatė, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (A. S., A. J.), BK 300 straipsnio 2 dalį (A. S., D. B.), nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius paminėtas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma.Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti teisėtu būdu gauti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo.Vien tai, kad apeliantų netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu pripažinti teismą padarius esminius, su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, o taip pat neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2013-01-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo surašymo metu padarytos rašymo apsirikimo klaidos nepaneigia šiame protokole užfiksuotų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo, jų teisėtumo, o tuo pačiu ir jų metu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos, kadangi protokole nurodytas aplinkybes patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti specialaus policijos rezervo pareigūno Nr. 023 ir A. S. telefoniniai pokalbiai, 2013-01-23 vykusio pareigūnų Nr. 023, 071 ir A. S. susitikimo metu techninėmis priemonėmis užfiksuotas pokalbis, kurių beje neneigia ir pats nuteistasis A. S., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 023, 071 parodymai, o taip pat kiti rašytiniai bylos duomenys. Taigi sutikti su A. S. gynėja, kad šiame protokole užfiksuota kriminalinės žvalgybos informacija negalėjo būti naudojama kaip faktinis pagrindas sankcionuojant nusikalstamos veikos imitavimą, o tuo pačiu pripažinta BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu byloje, nėra pagrindo.

A. S. gynėja apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog jos ginamasis pareigūnų buvo išprovokuotas kartu daryti nusikalstamą veiką, susijusią su prekyba žmonėmis.

Baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems NVI veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso (ar Kriminalinės žvalgybos) įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su gynėjos skundo argumentais, susijusiais su neva pareigūnų atliktais provokaciniais veiksmais. Nepagrįstai gynėja teigia, jog būtent specialaus policijos rezervo pareigūnas pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, nepaisant to, kad A. S. nebuvo praeityje teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, padarymą, pareigūnai disponavo kriminalinės žvalgybos informacija, jog pastarasis kartu su kitais asmenimis galimai užsiima tokio pobūdžio nusikalstama veikla. Iš asmens vardu T. buvo gauta informacija, jog A. S. iš (duomenys neskelbtini) užsiima „temomis“, susijusiomis su užsieniu, apie kurias pareigūnui Nr. 023 T. ir pasiūlė pasidomėti A., davė pastarojo telefono numerį. Iš byloje 2013-01-23 11.03 val. užfiksuoto pareigūno Nr. 023 ir A. S. telefoninio pokalbio matyti, jog pareigūnui paskambinus ir prisistačius „Čia nuo T.“, pasiūlius susitikti, A. S. dėl sulaukto skambučio nenustebo, neklausinėjo, kas tas T., tiesiog atsakė „Aha“, bei iš karto sutiko susitikti, neklausinėdamas susitikimo priežasties, kas leidžia teigti, jog apie asmenį vardu T., kaip ir kokiu klausimu skambinantis asmuo nori susitikti, jam buvo žinoma. Paminėtas telefoninis pokalbis, o taip pat ir vėliau tą pačią dieną įvykusio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys, taip pat patvirtina, kad A. S., priešingai nei nurodo gynėja skunde, vis gi ieškojo žmogaus, kuris surastų asmenų, tinkamų išnaudoti nusikalstamų veikų darymo tikslais užsienyje. 2013-01-23 apie 12.45 val. įvykusio pareigūnų Nr. 023, 071 ir A. S. susitikimo metu techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio turinys, kaip jau minėta, patvirtina, jogpareigūnas Nr. 023 pokalbio pradžioje tesiekė išsiaiškinti apie kokią „temą“, kuria užsiima A. S., susitikimų metu kalbėjo asmuo vardu T.. Iš pareigūno pokalbio pradžioje išsakytų frazių matyti, jog pastarojo bendravime nebuvo jokių užuominų apie bendrą užsiėmimą kokia nors nusikalstama veikla. Būtent pats A. S. be jokio spaudimo ir įkalbinėjimų pareigūnams užmaskuota bendravimo forma nurodė, jog jam reikalingi žmonės, kurie užsienyje darytų nusikalstamas veikas, tačiau ne šiuo metu, o ateityje. Ir tik po to, kai A. S. nurodė, jog tokie asmenys bus reikalingi ateityje – „Bet va, ką aš žinau, jeigu jūs ten kažką, žinai, į ateitį, <...>, turėsiu omenyje“, „Taip jeigu kažką, <...>, turiu tavo numerį, galim pasidėliot, žinai. Sakau, va či“, specialaus rezervo pareigūnai rinko kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kokie pastarajam žmonės bus reikalingi (pilnamečiai ar nepilnamečiai, kokio amžiaus), kas mokės už jų apgyvendinimą bei maitinimą, kelionės išlaidas, kaip bus atsiskaityta su jais už asmenų suradimą, kokius nusikaltimus surastiems asmenims teks daryti. Vėlgi renkant šią informaciją slaptos apklausos būdu iš pareigūnų pusės nebuvo jokių užuominų, provokuojančių klausimų, spaudimo, ką galima būtų traktuoti kaip provokaciją. Pats A. S. Nr. 023, 071 nurodė, jog reikalingi pilnamečiai asmenys, 20-25 metų amžiaus, „ne tie, žinai, griežtekėliai, <...> po trim, kem metų“ „ten <...> gudragalviai, žinai“, kad „dar, žinai, va nesupuvę tokie, žinai“, „...kad per mašinas, <...>, eitų“, netingėtų „dirbti“, informavo, jog už kelionę, bilietus, apgyvendinimą, maitinimą bus sumokėta iš jų pusės, tuo tarpu su jais atsiskaitytų po vogtų daiktų realizavimo. Tai, kad A. S. pareigūnų nebuvo provokuojamas užsiimti nusikalstama veikla, priešingai, iniciatyva buvo būtent iš pastarojo pusės, leidžia spręsti ir aptariamo susitikimo pabaigoje užfiksuotas pokalbio turinys. Pokalbio pabaigoje būtent A. S. tikslinosi dėl telefono numerio, kuriuo būtų galima susisiekti su liudytoju Nr. 023, teiravosi, ar šis jo nekeis, nurodė, jog pats taip pat važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir ta tema būtų geriau nebendrauti telefonu, baigiant pokalbį nurodė, kad susirašys.

Faktą, jog pareigūnai neprovokavo A. S. užsiimti nusikalstama veikla, be kita ko, patvirtina ir bylos aplinkybė, kad po pirmojo pareigūnų Nr. 023, 071 susitikimo su A. S. buvo priimtas sprendimas laukti, kol būtent A. S. kreipsis dėl asmenų suradimo. Nors gynėja skunde nurodo, jog po 2013-01-23 įvykusio susitikimo toliau iniciatyvą rodė specialaus policijos rezervo pareigūnas Nr. 023, siųsdamas 2013-02-05 A. S. SMS žinutes ir siūlydamas susitikti, tačiau bylos medžiaga tvirtina priešingai. Liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, apklaustas specialaus policijos rezervo pareigūnas Nr. 023 patvirtino, jog po 2013-01-23 įvykusio susitikimo pirmas jam paskambino būtent A. S., tačiau jau iš kito, jam nežinomo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (nuteistasis A. S. neneigia naudojęsis šiuo telefono numeriu). A. S. jam pasakė, kad reikės dviejų žmonių, kaip suprato jaunuolių, išnaudojamų nusikalstamų veikų darymo tikslais, kuriuos jis iš jo paims ar pirks. Susitarė su A. S. susitikti (duomenys neskelbtini). Siekiant patikrinti ir pagrįsti šią liudytojo Nr. 023 nurodytą informaciją BPK numatytais procesiniais veiksmais, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, atliekant ikiteisminį tyrimą, priėmė 2013-04-10 nutarimą ir, gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, išsireikalavo iš telekomikacines paslaugas teikiančių bendrovių, tame tarpe ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-04-10. Paminėtų išklotinių analizė patvirtina, jog A. S. 2013-02-01 13.26 val. iš tikrųjų telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambino pareigūnui Nr. 023. Tuo tarpu analizuojant A. S. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo žinomas liudytojui Nr. 023, išklotines, kontaktų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pareigūnas Nr. 023, iki 2013-02-01 13.26 val. nėra užfiksuota. Kontroliuojant bei fiksuojant A. S. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris vienintelis pagal bylos duomenis buvo žinomas pareigūnams iki 2013-02-01 13.26 val., telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, nustatyta, jog po 2013-01-23 įvykusio susitikimo pareigūnas Nr. 023 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su A. S. kontaktavo tik 2013-02-05 12.04, išsiųsdamas SMS žinutę, kuria teiraujamasi dėl galimybės susitikti (duomenys neskelbtini) 2013-02-06. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kontroliuojant bei fiksuojant A. S. telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti kontaktai su pareigūnu Nr. 023 atitinka A. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse nustatytus paminėtų asmenų kontaktus. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog tolimesnė iniciatyva dėl nusikalstamos veikos darymo buvo taip pat iš A. S., o ne iš pareigūnų, kaip teigia nuteistojo gynėja.

Nepagrįsti gynėjos skundo argumentai taip pat ir apie tai, kad vėlesnių susitikimų, telefoninių kontaktų metu pareigūnai tęsė savo provokacinius veiksmus – toliau siūlė A. S. užsiimti nusikalstama veikla, buvo vėlesnių susitikimų ir bendravimo telefonu iniciatoriai. Iš 2013-02-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog antrojo 2013-02-06 A. S. iniciatyva (duomenys neskelbtini) įvykusio susitikimo metu, būtent A. S., vos įsėdęs į pareigūnų Nr. 023, 071 automobilį, šiuos informuoja, kad „Pas mus viskas <...>, nes va tuoj draugas išvažiuoja, karočia, išvažiuoja, išvažiuoja paimti chatą ir reiktų paimti tuos“, „Į Vokietiją“, „Nes ten geriausiai. Pasiėmė, žinai, gvildent jau nebe pirmą kartą, supranti, žinai“, „Karoče, <...>, žinai, tema yra žinai“. To paties susitikimo metu būtent A. S. pareigūnams nurodo, jog jeigu pasiseks su šiais surastais asmenimis, tai ateityje reikės surasti ir daugiau žmonių, kurie būtų išnaudojami užsienyje nusikaltimų darymo tikslais, be to, atskleidžia, kad tokia veikla jis su kitais asmenimis užsiėmė ir anksčiau („Sako, jeigu čia normaliai, sakau čia išsikonkuliuosim, reikės dar dviejų“, „Ir dar dviejų, nes mes ta tema, karoče, ne pirmas kartas, žinai, ka teip, buvo toks laikas, kad biškį buva, žinai, nusėdę viskas. A čia, sakau, jeigu užsikurs, bus <...>“, „Pas man kiek buvę, jie tokie atsidavę bizniui, jiems dzin, žin, iš (duomenys neskelbtini) pabėgė, <...>, nėr ką prarast, jie tokie nuoširdūs, <...>, dara“), klausia pareigūnų, gal jie žino kur realizuoti (duomenys neskelbtini) pavogtus daiktus. Paminėtame protokole, analizuojant išklotines, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, be kita ko, patvirtina, jog 2013-02-06 pareigūnams Nr. 023, 071 išvykus po susitikimo su A. S., būtent pastarasis netrukus, nepraėjus nei pusvalandžiui, susisiekė su pareigūnais ir paprašė jų sugrįžti, kad pasikalbėti apie aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų darymu. 2013-02-14 vykusio A. S. ir pareigūno Nr. 023 susitikimo, kurį beje vėl iniciavo būtent A. S. (2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys), metu pareigūnui pasiteiravus kas gero, ar draugas išvažiavo, A. S. nurodo „Karoče, viskas reikia sekmadienį, kad šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioj jie startuotų“, „Nu. I reik, kad jie startuotų ir ka dar du ruoštum“, „gerai būtų, kad net, nu savaitgalį viskas, penktadienį turi paimti chatą. Šį penktadienį.“, pasako į kokį miestą asmenys bus gabenami. Išdėstytos aplinkybės, o taip pat ir kiti byloje užfiksuoti A. S. kontaktai su pareigūnu Nr. 023, jų metu gauti duomenys, neabejotinai patvirtina, jog iniciatyva užsiimti prekybos žmonėmis nusikalstama veikla buvo ne iš ko nors kito, o būtent iš A. S. pusės. Priešingai nei teigia gynėja, pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, o vėliau ir slaptus veiksmus pagal BPK nuostatas, paminėtos nusikalstamos veiklos neiniciavo, neatliko jokių provokuojančių veiksmų, kurie būtų paskatinę A. S. veikti nusikalstamai, apriboję jo veiksmų pasirinkimo laisvę. Ištirtų bylos aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atvejuatitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Tokiu būdu, tiek atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek atliekant slaptus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir jais grindžiama nuteistųjų kaltė.

Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. S. gynėjos, nuteistojo A. J. apeliacinių skundų argumentai, jog byloje esančių įrodymų A. S., A. J. veiksmuose nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertintų įrodymų visuma (liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas ir suteikti Nr. 023, 071 parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateikti duomenys, liudytojo Nr. 023 pateikto telefono apžiūros protokole esantys duomenys, kiti bylos duomenys) neabejotinai patvirtina ne tikpadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymius, bet ir A. S., A. J. kaltę, padarius šią jiems inkriminuotą veiką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos išvados dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, priešingai nei teigia apeliantai, visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Byloje esančių teisėtais būdais gautų įrodymų visumos pagrindu neabejotinai nustatyta, kad veikiant bendrininkų grupe, A. S. ir A. J. kėsinosi iš liudytojų Nr. 023, 071, kuriems taikomas anonimiškusmas ir kuriems buvo leista įstatymų nustatyta tvarka atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis išnaudoti nusikalstamų veikų darymo tikslais, sumokant jiems pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus pavogtus daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes asmenys, kuriuos pasikėsino įgyti ir gabenti, buvo tik imituojami, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 023, nurodė A. J., kad jie nevyks.

Liudytojų 023, 071 parodymai, 2013-01-23, 2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei jų prieduose užfiksuoti duomenys, telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys apie A. S. naudotų telefono numerių telekomunikacinius įvykius patvirtina, jog 2013-01-23 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įvykusio pareigūnų Nr. 023, 071 susitikimo su A. S. metu pasitvirtino pareigūnų turėta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad A. S. galimai kartu su kitais asmenimis užsiima asmenų išnaudojimu nusikalstamų veikų darymo tikslais užsienyje. Jau šio susitikimo metu A. S. atskleidė pareigūnams Nr. 023, 071, kad jam ateityje bus reikalingi asmenys nusikaltimams, konkrečiai vagystėms, užsienyje daryti, apibūdino ir kokie konkrečiai jam asmenys reikalingi- pilnamečiai, 20-25 metų amžiaus, „ne tie, žinai, griežtekėliai, <...> po trim, kem metų“ „ten <...> gudragalviai, žinai“, kad „dar, žinai, va nesupuvę tokie, žinai“, „...kad per mašinas, <...>, eitų“, netingėtų „dirbti“, neteisti. Iš A. S. pateikto apibūdinimo akivaizdu, jog jam bus reikalingi asmenys, kurie neprieštarautų nurodymams, būtų paklusnūs, kurie būtų lengvai kontroliuojami, t.y. asmenys, prieš kuriuos būtų galima nevaržomai naudoti jų apsisprendimo, veikimo laisvę varžančią kontrolę. Pareigūnams A. S. nurodė, jog asmenų nugabenimu, bilietais, apgyvendinimu ir maitinimu pasirūpins jie (A. S. su savo bendrininkais), tuo tarpu už asmenų suradimą ir perleidimą būtų sumokėta vėliau, realizavus pavogtus daiktus. Liudytojo Nr. 023 parodymais, telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateiktomis A. S. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėmis nustatyta, jog būtent A. S. pirmas 2013-02-01 13.26 val. susisiekė su pareigūnu Nr. 023, pokalbio metu nurodė, kad jis iš jo paimtų ar pirktų du jaunuolius, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikaltimų darymo tikslais. A. S. išreiškus realų norą įgyti nusikaltimų darymo tikslais išnaudojamus pilnamečius asmenis, liudytojai Nr. 023, 071, atlikdami įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, bendrai su A. S. sutartu laiku – 2013-02-06 apie 13 val., vėl susitiko (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (liudytojų Nr. 023, 071 parodymai, 2013-02-06, 2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei jų priedai, išklotinių analizės metu gauti duomenys). Iš 2013-02-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei jo priede užfiksuotų duomenų, liudytojų Nr. 023, 071 parodymų matyti, jog 2013-02-06 vykusio susitikimo metu A. S. pareigūnams nurodė, kad jo draugas jau išvažiuoja į Vokietiją „paimti chatą“ ir greit bus reikalingi asmenys, kurie ten darytų nusikalstamas veikas. A. S. pareigūnams dar kartą patvirtino, jog surastiems asmenims bus nupirkti bilietai į Vokietiją, jie ten bus apgyvendinti, apmokėta už pragyvenimą, apmokyti daryti nusikalstamas veikas, o už asmenų perleidimą bus sumokėta, realizavus pavogtus daiktus, pasidalijant gautus pinigus pusiau. Be to, A. S. nusikalstamus veiksmus imitavusiems pareigūnams užsiminė ir apie tai, kad jei viskas pavyks su šiais dviem jų perleidžiamais asmenimis, reikės surasti ir daugiau asmenų, kuriuos būtų galima užsienyje išnaudoti nusikaltimų darymo tikslais, teiravosi jų, ar šie nežino kur (duomenys neskelbtini) realizuoti pavogtus daiktus. 2013-02-06 vykusių susitikimų metu, o taip pat vėlesnių iki 2013-02-14 susitikimo užfiksuotų telefoninių kontaktų metu buvo aptarinėjamos ir išvežamiems asmenims reikalingų suklastotų dokumentų įgijimo aplinkybės, apie ką teisėjų kolegija pasisakys kiek vėliau šiame sprendime. Sprendžiant iš liudytojo Nr. 023 parodymų, kuriuos patvirtina ir 2013-02-14, 2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei jų prieduose užfiksuoti duomenys, 2013-02-14 A. S. vėlgi inicijuoto susitikimo metu, kuomet šis taip pat perdavė pareigūnui Nr. 023 suklastotus dokumentus, A. S. pareigūną Nr. 023 informavo, jog „Karoče, viskas reikia sekmadienį, kad šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioj jie startuotų“, „Nu. I reik, kad jie startuotų ir ka dar du ruoštum“, „Gerai būtų, kad net, nu savaitgalį viskas, penktadienį turi paimti chatą. Šį penktadienį.“, „Rytoj chatą paima“. Pastarasis pareigūnui nurodo, jog šį kartą perleidžiami asmenys važiuos ne į (duomenys neskelbtini), kaip jis prieš tai minėjo, bet į (duomenys neskelbtini), nes būtent ten paims „chatą“. Taip pat nurodė, jog nusikaltimų darymo įrankiais jie pasirūpino, asmenų pragyvenimu užsienyje taip pat pasirūpins jie, aptarė aplinkybes, susijusias su perleidžiamų asmenų išvykimu. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog A. S. kurį laiką po paminėto susitikimo su pareigūnu Nr. 023 nekontaktavo, kaip pats išsireikšė, biškį buvo prapuolęs. A. S. 2013-03-16 18.15 val. siųstu SMS pranešimu pareigūną Nr. 023 informavo, jog jis yra išlėkęs, su juo susisieks jo draugas, su kuriuo ir tęs bendravimą dėl asmenų išvežimo į užsienį nusikaltimams daryti (liudytojo Nr. 023 parodymai, liudytojo Nr. 023 pateikto telefono apžiūros protokolas, telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateikti duomenys). A. S. pranešus, kad kitus veiksmus atliks jo draugas, tolimesnius veiksmus dėl asmenų išvežimo telefoninių kontaktų bei susitikimo metu su pareigūnu Nr. 023 derino A. J.. Analizuojant byloje pateiktas išklotines nustatyta, jog iki A. S. pareigūnui Nr. 023 pranešė, kad su juo dėl asmenų išvežimo nusikaltimų darymui į užsienį bendravimą tęs jo draugas, A. S. intensyviai bendravo su A. J.. A. J. būtent iš A. S. gautu telefono numeriu dar tą patį vakarą (2013-03-16 18.51 val.) pirmas susisiekė su pareigūnu Nr. 023 (iki tol pareigūnui nebuvo žinomas A. J. telefono numeris). Liudytojas Nr. 023 apklausiamas patvirtino, jog A. J. paminėto telefoninio pokalbio metu prisistatė esantis nuo A. bei pasakė, kad jam reikalingas vienas žmogus, kurį reikės išvežti į Vokietiją, paprašė šio asmens kontaktinio telefono numerio. Pareigūnui Nr. 023 pasiūlius aptarti viską susitikimo metu, 2013-03-19 (duomenys neskelbtini) prie to paties prekybos centro (duomenys neskelbtini), prie kurio pareigūnai Nr. 023, 071 susitikinėdavo ir su A. S., įvyko A. J. ir pareigūno Nr. 023 susitikimas, ką patvirtina liudytojo Nr. 023 parodymai, 2013-03-29 slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, susitikimo, beje, neneigia ir pats nuteistasis A. J.. Tiek iš liudytojo 023 parodymų, tiek iš 2013-03-29 slaptų veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo matyti ir tai, jog A. J. buvo žinomos visos A. S. su pareigūnu Nr. 023 aptartos aplinkybės apie asmenų, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikaltimų darymo tikslais, suradimą bei išvežimą į užsienį, kas neabejotinai patvirtina, jog minėti asmenys veikė bendrai. A. J. susitikimo metu vos įsėdęs į pareigūno Nr. 023 automobilį, informavo pastarąjį apie tai, kad viskas užtruko, nes vienas jų žmogus negalėjo – „Žinai kaip čia buvo. Buvo biškį plionių, bet sakau – biški palauk. Ten vienas žmogus negalėjo. Kas iš to, kad mes juos išsiųsime, žinai, kad jie nemoka, žinai.“, „O dabar žinai, čiuk čiuk - susidėliojo“, nurodė, kad šiuo metu viskas susitvarkė ir jau reikia, jog surasti asmenys, išvyktų. Šio susitikimo metu A. J. derino su pareigūnu Nr. 023 asmenų išvykimo aplinkybes, nurodė, jog šiuo metu užsienyje yra žmogus, kuris moka „ana, viską“, bet jis nori po Vėlykų grįžti, todėl jie turi kokias dešimt dienų. Per tas dešimt dienų jų žmogus apmokytų pareigūnų surastus ir jiems perleidžiamus asmenis. A. J. pokalbio metu pareigūnui patvirtino, jog viskas, ką liudytojas buvo susitaręs su A. S. dėl apmokėjimo už asmenis, galioja. Šio susitikimo metu A. J. liudytojui Nr. 023 nurodė vietą, kur perleidžiami asmenys turi nuvykti, ir pastarojo telefone įvedė asmens, kuris pasitiks juos Vokietijoje bei apmokys daryti nusikalstamas veikas, vardą bei telefoną numerį – A. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (liudytojo Nr. 023 telefono apžiūros protokolas). Analizuojant A. J. telefono abonento (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyti ir A. J. 2013-03-18 vykę telefoniniai kontaktai su A. G., kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede užfiksuoti duomenys, liudytojo Nr. 023 parodymai patvirtina, jog 2013-03-22 12.23 val. vykusio telefoninio pakalbio metu liudytojui Nr. 023 nurodžius A. J., kad jis negali pasirūpinti tariamai surastų asmenų nuvykimu į Vokietiją, A. J. šį informavo, kad pats suras transportą įgijamų asmenų nugabenimui į Vokietiją ir jam apie tai praneš. Tai dar kartą nurodė ir tą pačią dieną 18.50 val. liudytojui Nr. 023 siųstame SMS pranešime. Galiausiai, po dar kelių A. J. ir liudytojo Nr. 023 SMS pranešimų apie tariamai surastų asmenų išgabenimo į Vokietiją aplinkybes, liudytojas Nr. 023 2013-03-22 19.03 val. siųstu SMS pranešimu atsisakė A. J. bei kartu su juo veikusiam A. S. perleisti tariamai surastus pilnamečius asmenis, kurie Vokietijoje turėjo būti išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais.

Taigi, išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje atliekant tiek kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek procesinius veiksmus pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o ne išimtinai liudytojų Nr. 023, 071, kuriem taikomas amonimiškumas, parodymai, patvirtina, jog nuteistųjų A. S., A. J. neteisėtuose veiksmuose yra nustatyti visi jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Atsižvelgus į nusikalstamo prekybos žmonėmis verslo funksionalumą, A. S., A. J., veikiant bendrininkų grupe, atliktų ir byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų pilnai pakako, kad juos, kaip bendravykdytojus, pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį.

Priešingai nei teigia A. S. gynėja, byloje nustatytos bei pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog buvo siekiama iš pareigūnų įgyti ir į Vokietiją išgabenti būtent tokius asmenis, kurie neprieštarautų nurodymams, būtų paklusnūs, kurie būtų lengvai kontroliuojami, t.y. asmenis, prieš kuriuos būtų galima nevaržomai naudoti jų apsisprendimo, veikimo laisvę varžančią kontrolę. Gynėjos nurodomos aplinkybės apie A. S. pažadus apmokėti siekiamų įgyti asmenų kelionės išlaidas, apgyvendinimą bei maitinimą Vokietijoje, taip pat tik patvirtina pastarojo bei kartu su juo veikusių asmenų siekį įgyti nuo jų priklausomus asmenis. Tokiu būdu gynėjos teiginiai apie tai, kad A. S. neturėjo net siekio pažeisti iš pareigūnų įgyjamų asmenų valios laisvę, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Gynėja skunde, be kita ko, nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikalstamą veiką imitavę asmenys būtų kontroliavę „studentus“, jų valios laisvė butų buvusi pažeista. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju A. S. bei A. J., taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo siūlomi tariamai užverbuoti asmenys („studentai“), todėl nustatyti pareigūnų kontrolės tariamai perleidžiamų asmenų atžvilgiu fakto ir nereikėjo. Pažymėtina ir tai, jog pagal teismų praktiką asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi. Be kita ko, tokie atvejai, kai taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tikriems pirkėjams siūlomi tariamai išnaudojimui nusikalstamų veikų darymo tikslais užverbuoti asmenys, o kaltininkas tik įsivaizduoja, jog išnaudojimo tikslais perka žmones, nors iš tikrųjų tokios galimybės neturi, kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti BK 147 straipsnyje numatytą veiką.

Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma paneigti ir nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog jis neva su liudytoju Nr. 023 A. S. prašymu kontaktavo bei susitiko dėl asmenų apgyvendinimo, tuo tarpu kokiu tikslu tie asmenys vyksta į Vokietiją, kuo ten užsiims jam nebuvo žinoma ir jis tuo nesidomėjo. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos (liudytojo Nr. 023 parodymų, apelianto naudoto telefono numerio išklotinių analizės, elektronimių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, jo priedo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų) akivaizdu, jog pasikėsinant įgyti bei išgabenti į Vokietiją asmenis, kurie bus išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais, A. J. veikė bendrai kartu su A. S.. Iš 2013-03-19 (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įvykusio A. J. ir liudytojo Nr. 023 susitikimo metu užfiksuoto pokalbio, liudytojo Nr. 023 parodymų, veikos padarymo metu užfiksuotų A. S. ir A. J. telefoninių kontaktų matyti, kad A. J. buvo žinomos visos prieš tai buvusių A. S. ir liudytojų Nr. 023, 071 susitikimų metu dėl asmenų, surastųišnaudojimo tikslais,įgijimo bei išgabenimo derintos aplinkybės. A. J. susitikimo metu patvirtino liudytojui Nr. 023, kad galioja visos susitarimo su A. S. dėl asmenų perleidimo, apmokėjimo už juos sąlygos. Be to, pastarasis liudytojui Nr. 023 nurodė, dėl ko užtruko asmenų įgijimas bei išgabenimas, paaiškino, kad viskas išsisprendė ir asmenys artimiausiu metu turi vykti į Vokietiją. Taip pat A. J. liudytojo Nr. 023 naudojamame telefone užrašė konkretų adresą, kur vyks įgyjami asmenys, bei asmens vardą, kontaktinį telefoną, kuris nuvykusius asmenis pasitiks, apmokys daryti nusikalstamas veikas. Iš šio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio įrašo matyti, jog būtent A. J. ragino, kad asmenys būtų perleisti ir išgabenti kuo greičiau, nes Vokietijoje esantis asmuo nori grįžti į Lietuvą ir nebus kam apmokyti „dirbti“. Po paminėto susitikimo užfiksuoti A. J. telefoniniai kontaktai su liudytoju Nr. 023 taip pat paneigia apelianto versiją, kad jis tik A. S. prašymu norėjo asmenims padėti surasti gyvenamąją vietą Vokietijoje. Iš užfiksuotų kontaktų matyti, jog būtent A. J. rodė iniciatyvą, kad įgijami asmenys kuo greičiau išvyktų į Vokietiją, pasakė, kad suras transportą, kuriuo šie bus išgabenti. Tuo tarpu liudytojui Nr. 023 leidus suprasti, kad pageidaujami įgyti asmenys nebus perleisti, A. J., reaguodamas į gautą informaciją, nurodė „...tada, vel viskas atsides ilgam laikui“. Tai, kad A. J. pateikta versija nėra pagrindo tikėti, patvirtina ir vėliau tyrimo eigoje gauti duomenys apie pastarojo prekybos žmonėmis faktą, veikiant bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Vien tai, kad po liudytojo Nr. 023 atsiųsto SMS pranešimo, kuriame buvo nurodyta, kad asmenys nevyks, A. J. nerodė iniciatyvos tęsti su liudytoju Nr. 023 bendravimą, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, o tuo pačiu ir pastarojo dalyvavimo padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. J. puikiai suvokė, kokius asmenis ir kokiu tikslu buvo siekiama įgyti iš liudytojų Nr. 023, 071, juos išgabenti į Vokietiją, ir norėjo taip veikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas A. J. pateiktą versiją pagrįstai vertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantai nuteistasis D. B. ir jo gynėjas, o taip pat nuteistojo A. S. gynėja nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. B., A. S. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Apeliantai nurodo, jog įrodymai, kuriais grindžiamas šis kaltinimas yra gauti neteisėtu būdu, A. S. buvo išprovokuotas padaryti šią nusikalstamą veiką, be to, byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent D. B. įgijo suklastotus asmens dokumentus, juos gabeno bei perdavė A. S., kuris savo ruožtu suklastotus dokumentus realizavo liudytojui Nr. 023. Sutikti su šiais apeliantų skundų argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas, turint duomenų apie tai, kad asmys, tame tarpe ir A. S.,galimai užsiima prekyba žmonėmis, ieško, verbuoja, į užsienį gabena ne tik pilnamečius, bet ir nepilnamečius asmenis, tikslu išnaudoti juos nusikalstamų veikų darymui. Sprendžiant iš pareigūnų turėtos informacijos, galimai į užsienį gabenant nusikaltimų darymo tikslais nepilnamečius asmenis, buvo rūpinamasi ir jų vykimo dokumentais, kurių iš asocialių šeimų kilę nepilnamečiai neturėjo. Tokiu būdu, siekiant patikrinti bendrai visą turėtą kriminalinės žvalgybos informaciją, o ne tik nurodytą Panevėžio apskrities VPK ONTB (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo T. M. 2013-02-05 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos imitavimo (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis T. M. nebuvo atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo iniciatorius ir koordinatorius; (duomenys neskelbtini) viršininko R. S. 2013-02-05 teikime dėl nusikalstamos veikos imitavimo nurodyta, jog teikimas taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus teikiamas išnagrinėjus visą kriminalinės žvalgybos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautą kriminalinės žvalgybos informaciją apie A. S. galimai vykdomą nusikalstamą veiką), gauti daugiau duomenųapie A. S. galimai vykdomą nusikalstamą veiklą bei kartu su juo veikiančius asmenis, pagrįstai Panevėžio apygardos ONKTS vyriausiasis prokuroras 2013-02-05 sankcionavo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus ir dėl asmens dokumentų klastojimo bei disponavimo jais. Beje, apie tai, kad sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, be kita ko, kriminalinės žvalgybos byloje buvo duomenų ir apie dokumentų klastojimą, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą koordinavęs J. K..

Sprendžiant iš bylos duomenų, pareigūnų turėta informacija pasitvirtino. Iš 2013-02-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo bei jo priede esančios susitikimo metu įrašyto pokalbio stenogramos, liudytojų Nr. 023, 071 parodymų matyti, jog 2013-02-06 (duomenys neskelbtini) įvykusio A. S. ir pareigūnų Nr. 023, 071 susitikimo metu, pareigūnams tikrinant bei renkant kriminalinės žvalgybos informaciją apie A. S. vykdomos nusikalstamos veiklos mastą, buvo užsiminta apie tai, kad pareigūnų turimi asmenys nenori į užsienį vykti savo turimais asmens dokumentais, todėl liudytojas Nr. 023 jais ketina pasirūpinti. Iš pokalbio matyti, jog nei vienas iš nusikalstamą veiką imitavusių pareigūnų neprašė A. S., kad šis ar kokie nors jo asmenys pasirūpintų suklastotais dokumentais. Pokalbio eigoje būtent A. S. nurodė, jog jeigu ką, jie suras korteles, „Va paimsim, tų kortelių dvidešimt, <...>, i panašiausias išsirinks“, taip pat pasakė, jog pas juos dokumento pagaminimas kainuoja šimtą eurų, o dokumentus geriau daryti giminaičio, pažįstamo asmens vardu, kad geriau būtų įsiminti. Pokalbio pabaigoje A. S. pažadėjo pareigūnui Nr. 023 susisiekti su juo ir pranešti dėl suklastotų dokumentų pagaminimo, pasiėmė iš jo dokumentų pagaminimui nuotraukas. Šios aplinkybės patvirtina, kad iš pareigūnų Nr. 023, 071 pusės nebuvo aktyvių veiksmų, sukursčiusių nuteistąjį padaryti BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, iniciatyva elgtis nusikalstamai, ir kaip vėliau iš paties A. S. paaiškėjo, iš to dar ir pasipelnyti, kilo jam pačiam. A. S. galėjo nevaržomai pasirinkti teisėtą elgesio variantą, tačiau pasielgė priešingai. Paminėtą išvadą, paneigiančią gynėjos argumentus apie jos ginamojo atžvilgiu vykdytą provokaciją, patvirtina ir byloje nustatyti vėlesni A. S. veiksmai, susiję su suklastotų dokumentų pasirūpinimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nepraėjus nei pusvalandžiui po paminėto susitikimo su pareigūnais, A. S. paskambino pareigūnui Nr. 023 ir paprašė sugrįžti, kad pasikalbėti būtent apie suklastotų dokumentų jų surastiems asmenims įgijimo aplinkybes. Iš tą pačią dieną (2013-02-06) antrą kartą įvykusio A. S. ir pareigūnų Nr. 023, 071 susitikimo metu užfiksuoto pokalbio garso įrašo matyti, jog vos susitikus, A. S. informavo pareigūnus apie tai, kad iš karto po jų susitikimo buvo nuvykęs pas asmenį dėl suklastotų dokumentų įgijimo. Nurodė, jog gaminti dokumentų už 100 eurų neapsimoka, nes jie prastos kokybės, todėl su jais nusikaltimų darymo tikslais išnaudojami asmenys Vokietijoje gali įkliūti, ko jiems tikrai nereikia, bei įkalbinėjo (pasakodamas pavyzdžius apie sulaikymus dėl nekokybiškai padirbtų dokumentų) pagaminti geros kokybės dokumentus, kurių vieno kaina 250 eurų, kas paneigia gynėjos argumentus, kad būtent pareigūnas Nr. 023 už suklastotų dokumentų gavimą (realizavimą) pasiūlė neadekvačią 500 eurų sumą. Šio susitikimo metu A. S., dar pareigūnams Nr. 023, 071 net nesutikus gaminti suklastotus dokumentus už tokią didelę kainą, nurodė ir tai, kad dokumentų pagaminimui jam reikalingi asmenų anketiniai duomenys. Vėlesnių kontaktų telefonu metu A. S., siekdamas, kad liudytojas Nr. 023 sutiktų dėl dokumentų pagaminimo, pažada pasiderėti su asmeniu, kuris pasirūpins suklastotais dokumentais, dėl kainos, be to, nurodo, jog dokumentai bus pagaminti skubiai, per kelias dienas. Liudytojui Nr. 023 sutikus dėl suklastotų dokumentų pagaminimo, persiuntus SMS pranešimais anketinius duomenis, A. S. intensyviai kontaktuoja su D. B., su juo susitikinėja, kad kuo greičiau gauti suklastotus asmens dokumentus ir išgabenti liudytojų Nr. 023, 071 surastus asmenis į Vokietiją daryti nusikalstamų veikų. Sutaręs dėl suklastotų dokumentų perdavimo laiko bei aplinkybių, pastarasis informavo apie tai pareigūną Nr. 023 bei iniciavo dar vieną jų susitikimą 2013-02-14, kurio metu, sumokėjus, A. S. gautus suklastotus asmens dokumentus perdavė liudytojui Nr. 023 (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tarp jų ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, surinkti bylos duomenys gauti provokuojant A. S. ir neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyto teisėtumo reikalavimo, jais skundžiamame nuosprendyje negalėjo būti grindžiama A. S. kaltė, nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti taip pat ir nuteistojo D. B. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo surinka jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. dėl suklastotų asmens dokumentų pagaminimo kontaktavo būtent su A. B. ir būtent iš jo juos gavo, byloje užfiksuoti D. B. kontaktai su A. S. visiškai nesusiję su byla bei BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Liudytojų Nr. 023, 071 parodymai, 2013-02-06, 2013-02-14, 2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateiktose išklotinėse užfiksuoti duomenys (užfiksuotų tarpusavio telefoninių kontaktų beje neneigia ir D. B. bei A. S.) patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. S. vardu, kuriose buvo atspausdinti liudytojo Nr. 023 A. S. pateikti imituojamų parduoti asmenų anketiniai duomenys ir nuotraukos, 2013-02-06 – 2013-02-14 laikotarpiu iš nenustatytų asmenųįgijo bei jas A. S. 2013-02-14 13.40 val. perdavė ne kas kitas, o būtent D. B.. Pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog po A. S. byloje užfiksuotų susitikimų bei telefoninių kontaktų su pareigūnais Nr. 023, 071 sekė A. S. telefoniniai kontaktai būtent su D. B.. Sulyginus šių A. S. ir D. B. telefoninių kontaktų laiką, kontaktų metu suderintą pastarųjų susitikimų laiką, su A. S. ir pareigūnų Nr. 023, 071 pokalbių turiniu (2013-02-09 A. S. dėl suklastotų dokumentų kontaktavo su pareigūnu Nr. 023, pareigūnas Nr. 023 persiuntė A. S. SMS pranešimu dokumentų kastojimui reikalingus asmenų anketinius duomenis; 2013-02-10 15.40, 17.45, 17.58 val. užfiksuoti A. S. ir D. B. kontaktai, kurių metu susitariama, kad apie 18 val. susitiks, 2013-02-10 18.11 val. užfiksuoto A. S. ir pareigūno Nr. 023 telefoninio pokalbio metu A. S. pareigūną informavo, jog ką tik buvo susitikęs su asmeniu dėl suklastotų dokumentų, nurodė, kad nepavyko „nuderinti“ kainos, o dokumentai bus pagaminti per dvi, tris dienas; 2013-02-12 13.20 val. užfiksuoto pokalbio metu D. B. ir A. S. susitaria už pusvalandžio susitikti, po ko tą pačią dieną 15.45, 16.25 val. pokalbių metu A. S. informuoja pareigūną Nr. 023, jog be pinigų jo asmuo negali paimti dokumentų, nedaro, susitaria dėl pinigų ir dokumentų perdavimo tą pačią dieną, o 17.35 val. vykusio pokalbio metu A. S. su D. B. susitaria dėl susitikimo tą patį vakarą, 20.00 val. užfiksuoto A. S. ir D. B. pokalbio metu, A. S. teiraujasi ar viskas normaliai dėl dokumentų, į ką D. B. atsako, kad dar laukia, turi pro jį prasukti ir pasakyti; 2013-02-13 11.15 val. pokalbio metu A. S. praneša pareigūnui Nr. 023, kad pas jį ką tik buvo atvažiavęs draugas ir rytoj apie pirmą valandą pareigūnas turi atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų; 2013-02-14 10.39 val. A. S. SMS žinute primena pareigūnui Nr. 023, kad „Sv, laukiu ant pirmos..“, o pareigūnui Nr. 023 10:40:08 val. atrašius „Ok busiu“, A. S. 10:40:56 val. siųsta SMS žinute D. B. informuoja, jog šiandien ant pirmos, o kiek vėliau 11.47 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu pas D. B. pasitikslina „... Ė, ti, karoč, pirmą ane?“, be to, D. B. nurodo „Karoče, jeigu ką, aš tau kapeik biški daugiau paduos, žinai. Paskui paims.“, 12.33 val. vykusio pokalbio metu pareigūnas Nr. 023 informavo A. S., kad už maždaug 15 minučių bus (duomenys neskelbtini), iš karto po ko 12.34 val. užfiksuotas A. S. skambutis D. B., kurio metu A. S. D. B. nurodo, jog bus už 15 minučių, po ko D. B. nurodo „Nu ti tvarkoj, aš tuoj prilėks, pasižės, tad persuks tau nu“), akivaizdu, kad A. S. ir D. B. susitikimų metu buvo derinamos suklastotų dokumentų įgijimo bei perdavimo aplinkybės, o ne kaip bando įteigti apeliantai, A. S. pinigų pasiskolinimo bei jų grąžinimo D. B. aplinkybės. Tai patvirtina ir suklastotų dokumentų pareigūnui Nr. 023 perdavimo dieną (2013-02-14) byloje užfiksuotos kitos aplinkybės. Iš liudytojo Nr. 023 parodymų, 2013-02-14, 2013-03-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų, telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateiktų duomenų matyti, jog 2013-02-14 apie 13.00 val. įvykusio A. S. ir pareigūno Nr. 023 susitikimo metu 13.15 val. D. B. paskambinęs A. S. teiraujasi, kur šis yra, į ką A. S. atsako – „Karoče, karoče, pri centrinės (duomenys neskelbtini)“, „Nu aikštutė mes sėdim, karoč, plepam. Ti davai, pri paradin dur aš ateis i visks, nu.“, tariasi kur susitikti – D. B. „Alio, alio. Galvoj, palauk kaip či iš kur man daba či privažiuot, <...>.“, A. S. „Nu ką aš žino, kaip tu nor, sako aš či. Galim kur paskutinį kartą susitika, bet <...> man ten <...> taip tol.“, D. B. „Ne ne, nu pala, į vudų įveik, į vidų įveik, aš iš kitos pusės privažiuos.“ 13.22 val. D. B. telefoninio pokalbio metu informuoja, jog jis jau atvyko, po ko A. S. iš pareigūno Nr. 023 paėmęs 500 eurų išeina su pastaruoju susitikti. A. S., sugrįžęs iš susitikimo su D. B., pareigūną Nr. 023 informuoja, jog už puse valandos, gal greičiau atveš dokumentus. 13.36 val. D. B. paskambinęs A. S., pastarąjį informuoja, jog atvažiuoja jau, bei susitaria dėl saugesnės susitikimo vietos, nes prie prekybos centro labai daug mašinų, daug judesio (D. B. „Ne, nieka, nu aš važiuoj, bet, <...>, ten karoče, <...>, labė daug mašinų, <...> judesys labė, nu eisms didels, nu“, „Žinė kur? Prie to, <...>, kur yra čika, byla, myka, tas, tas, nu tigi kompiuterine kur buva, žinė?“, „Prie „(duomenys neskelbtini)“ nu.“, A. S. „Prie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ aikštutė nu?“, D. B. „Jo, jo jo, jo.“). Būtent po paminėto pokalbio A. S. nurodo pareigūnuiNr. 023 savo automobiliais važiuoti iki netoliese esančios aikštutės, A. S. pareigūnui ir atnešė iš ten Volkswagen automobiliu, v/n (duomenys neskelbtini) atvykusio D. B. (D. B. teisme neneigė vairavęs būtent šios markės automobilį) gautus suklastotus asmens dokumentus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tiek A. S. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek D. B. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-02-14 13.15 val., 13.22 val., kuomet šie kontaktavo dėl susitikimo prekybos centre (duomenys neskelbtini) ir pinigų už suklastotus dokumentus perdavimo, jungėsi prie tos pačios bazinės stoties (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai nustatyta, kad D. B., A. S. prašant bei pateikus dokumentų suklastojimui reikalingas nuotraukas ir anketinius duomenis, kuriuos gavo iš pareigūno Nr. 023, 2013 m. laikotarpyje nuo vasario 6 d. iki vasario 14 d. iš nenustatytų asmenų įgijo ir 2013 m. vasario 14 d. iš nenustatytos vietos iki (duomenys neskelbtini) aikštės (duomenys neskelbtini) mieste atgabeno žinomai suklastotas Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. S. vardu, kurias 13.40 val. perdavė A. S., o A. S., nurodytu laiku jas įgijęs iš D. B., tuoj pat perdavė liudytojui Nr. 023, siekdamas, kad jos būtų panaudotos gabenant į Vokietiją asmenis, dėl kurių įgijimo bei išgabenimo į užsienį nusikaltimų darymo tikslais buvo susitaręs su liudytojais Nr. 023 ir 071. Paminėtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, patvirtina, kad D. B. bei A. S. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jiems inkriminuotos, BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymiai.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatė ir tai, kad aptariamą nusikalstamą veiką A. S. ir D. B. padarė veikdami bendrininkų grupe. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. S. ir D. B. veiksmais realizavo dalį BK 300 straiposnio 2 dalies dispozicijoje aprašytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (įgijo, gabeno bei realizavo žinomai suklastotus asmens dokumentus). Byloje užfiksuoti pastarųjų kontaktai telefonu, telefoniniai pokalbiai, susitikimai bei jų atlikti veiksmai - D. B. sutikimas A. S. prašymu pasirūpinti žinomai suklastotais dokumentais, nuotraukų, anketinių duomenų dokumentų suklastojimui perdavimas, žinomai suklastotų dokumentų iš nenustatytų asmenų įgijimas, pinigų už šiuos dokumentus perdavimas/paėmimas, suklastotų dokumentų sutartoje vietoje ir laiku atvežimas bei perdavimas A. S., kuris savo ruožtu juos perdavė liudytojui Nr. 023, neabejotinai patvirtina jų susitarimą veikti bendrai, o taip pat tai, kad jie suvokė, jog veikdami bendrai atitinkamai D. B. įgyja, gabena bei realizuoja, o A. S. žinomai suklastotus dokumentus ir norėjo taip veikti. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog A. S. pripažinimas kaltu dėl pasikėsinimo, veikiant kitos sudėties bendrininkų grupe, įgyti bei išgabenti asmenis nusikaltimų darymo tikslais į Vokietiją, tai, kad pasirūpinant žinomai suklastotais dokumentais, buvo siekiama realizuoti būtent šios nusikalstamos veikos tolimesnius veiksmus, nepaneigia A. S. ir D. B. bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Be kita ko, pažymėtina tai, jog nustatytos bei pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai paneigia A. S. parodymus, kad jis suklastotus asmens dokumentus gavo ne iš D. B., o taip pat A. S. ir D. B. pateiktą versiją apie tai, kad jų susitikimai bei kontaktai telefonu buvo dėl A. S. D. B. paskolintų pinigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji, pateikdami pirmiau paminėtą gynybos versiją, nebuvo nuoseklūs. 2013-10-09 teismo posėdžio metu, sprendžiant A. S. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą, pastarasis neginčijo, kad prisidėjo prie suklastotų dokumentų gavimo, tai darė, nes norėjo pasipelnyti, be to, nepaneigė to, kad įgyjant suklastotus dokumentus veikė bendrai su pranešime apie įtarimą nurodytu D. B.. 2014-01-21 teismo posėdyje, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, A. S. be paminėtų aplinkybių nurodė tik tai, kad dokumentus padarė žmogus, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, tačiau gali jį atpažinti. Apie jokią skolą D. B. A. S. neužsiminė. Apklausiamas 2013-10-09 A. S. atsisakė duoti parodymus, tuo tarpu 2014-05-19 vykusios apklausos metu tik prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau parodymus duoti atsisakė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių apie D. B. neva jam paskolintus pinigus ir jų grąžinimą būtent byloje užfiksuotų judviejų susitikimų metu. Šią versiją A. S. iškėlė tik teisme ir tik po to, kai apie tai nurodė D. B.. Tuo tarpu D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą iš viso nurodė, jog A. S. nepažįsta, apie šio asmens skolą jam neužsiminė ir vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, šią aplinkybę taip pat nurodė tik teisme, ją derindamas prie byloje užfiksuotų jo ir A. S. telefoninių kontaktų, pokalbių turinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, D. B. ir A. S. iškelta versija apie pinigų skolinimą ir jų grąžinimą būtent byloje užfiksuotų jų susitikimų metu, vertinama kritiškai, kaip siekis padėti D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.

Apeliantai skunde nurodo, jog nors liudytojas Nr. 023 kartu su A. S. buvo nuvykęs į vietą, kur buvo perduoti suklastoti dokumentai, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus asmens, iš kurio šie dokumentai buvo įgyti. Bylos medžiaga patvirtina, jog iš tikrųjų liudytojas Nr. 023 negalėjo nurodyti konkretaus asmens, iš kurio A. S. pasiėmė suklastotus dokumentus, kurie netrukus buvo perduoti jam, tačiau ši aplinkybė, kaip ir tai, kad tyrimo metu nebuvo atlikti vieni ar kiti apeliantų skunde minimi papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos bei to, kad kaltinime nurodytu laiku į (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) mieste atgabenęs A. S. suklastotus dokumentus asmuo buvo būtent D. B.. Iš liudytojo Nr. 023 parodymų matyti, jog jis neturėjo galimybės pamatyti A. S. suklastotus dokumentus perdavusio asmens. Dokumentus atvežęs asmuo iš savo automobilio nebuvo išlipęs, tuo tarpu A. S. prie jo automobilio pasiimti dokumentų priėjo vienas, liudytojas Nr. 023 tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Tuo pačiu šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, o D. B. – pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Apeliantų D. S., A. J., D. S., E. V. teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jie nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra surinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, skundžiamame nuosprendyje pateiktos teismo išvados dėl jų kaltėsyra grindžiamos prielaidomis, kas patvirtina nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą.Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ydingai vertino bylos duomenis, kai kuriuos jų nepagrįstai pripažino įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nevertino jų visumos,kas, savo ruožtu, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti ir su šiais apeliantų skundų argumentais, nėra pagrindo.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą (nukentėjusiųjų T. A., V. K., A. E. parodymus, liudytojų A. V., G. A. parodymus, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų telefonų apžiūros protokoluose,elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slaptų ikiteisminio tryimo veiksmų atlikimo protokole, degalinės vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, iš telekomunikacijų bendrovių gautus duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. S., A. J., D. S., E. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidų nepadarė, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo ir pagrįstai juos skundžiamu nuosprendžiu pripažino kaltais bei nuteisė pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje surinktų įrodymų pilnai pakako jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nukentėjusiojo V. K. parodymais, telekomunikacijų bendrovių byloje pateiktais duomenimis apie telekomunikacinius įvykius nustatyta, jog 2013-03-19 14.09 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino D. S. (telefoninio pokalbio trukmė 444 sekundės), kuris kartu su E. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo paskirtas bausmes. Iš V. K. parodymų matyti, jog D. S. jį pažinojo nuo mažens, gyveno jie tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). D. S., paskambinęs V. K., nurodė, jog turi draugą, kuris gali surasti darbą užsienyje. D. S. užsiminė, kad reikėtų dirbti fabrike, kokį konkrečiai darbą nenurodė, bet, pasak jo, jis būtų legalus. Taip pat pasakė, kad Vokietijoje pasitiks žmonės, kurie apgyvendins išnuomotame bute. Už kelionę į Vokietiją, apgyvendinimą ten, jis atsiskaitytų tuomet, kai užsidirbs. Nors konkrečios sumos, kurią jis užsidirbtų fabrike nenurodė, tačiau davė suprasti, kad ji būtų nemaža. Kadangi tuo metu neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, susigundė siūlomais nemažais pinigais. Apie siūlomą darbą Vokietijoje jis užsiminė T. A., kuris niekur nedirbo ir nesimokė. Jie kažkada abu buvo kalbėję apie išvykimą į užsienį. T. A. sutiko kartu su juo vykti dirbti į Vokietiją. Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų matyti, jog ne tą pačią, o kitą dieną iš to paties numerio, iš kurio skambino D. S. ir kurį jis buvo telefone įvardijęs „(duomenys neskelbtini)“, jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė nuo D.. Analizuojant telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių pateiktas išklotines, matyti jog 2013-03-20 21.28val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (juo naudojosi tiek D. S., tiek E. V., tai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. K. parodymai, byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai), buvo skambinta V. K. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 383 sekundės. Po ko tarp šių abonentinių numerių vykos dar ir susirašinėjimas SMS pranešimais. Pokalbio metu sužinojo, jog asmenį, kuris jam skambino vadina E.. Jis suprato, kad vaikinas, vardu E., taip pat yra nuteistas ir atlieka kartu su D. S. bausmę. Nukentėjusysis V. K. patvirtino, jog vaikinas, vardu E., nurodė tokias pat aplinkybes apie darbą Vokietijoje, kaip ir D. S.. Be to, šis vaikinas užsiminė apie tai, ar jis neturi draugų, pažįstamų, kurie kartu su juo norėtų išvykti į Vokietiją dirbti. Kitą dieną pasiskaminus E., jis pasakė, kad jis kartu su dar vienu draugu sutinka vykti į Vokietiją. Analizuojant išklotines vėl gi nustatyta, jog 2013-03-21 14.04 val. V. K. skambino į E. V. ir D. S. bendrai naudojamą telefono numerį, pokalbio trukmė 278 sekundės. Be to, vykti į Vokietiją dirbti taip pat sutiko, pokalbio su E. metu kartu buvęs A. E., kuris irgi niekur nedirbo ir nesimokė. E. pokalbio metu V. K. nurodė, jog su juo susisieks vairuotojas ir pasakys, kada reikia išvykti. Šio telefoninio pokalbio metu jis E. V. padiktavo T. A. ir A. E. telefono numerius, kad šie galėtų asmeniškai pasikalbėti dėl darbo ir išvykimo į Vokietiją. Analizuojant išklotines nustatyta, jogkaltinime nurodytu laikotarpiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tiek D. S., tiek E. V., su V. K. buvo kontaktuota 92 kartus. Apžiūrint nukentėjusiojo V. K. iš karto po veikos padarymo paimtą telefoną, 2013-03-24-25 dienomis taip pat nustatyti kontaktai iš D. S. bei E. V. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nukentėjusiojo telefone įvardintas „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, išsiųstų pranešimų skiltyje rasti SMS pranešimai 2013-03-24 ryte siųsti T. A., kuriais V. K. pastarąjį informuoja, kad šįvakar jų atvažiuos paimti, kad niekur nedingtų.

Pažymėtina tai, jog neįtikinami, vertinant pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, D. S. bei E. V. parodymai, o taip pat ir apeliacinių skundų argumentai, jog jie neverbavo nukentėjusiųjų V. K., T. A., A. E. išvežimui į Vokietiją, kur šie būtų išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais. Nors D. S. nurodo, jog jis 2013-03-19 V. K. skambino, kad šis nuneštų kaimynui telefoną pasikalbėti dėl dukters, o vėliau tą pačią dieną pats V. K., perskambinęs jam, paprašė padėti įsidarbinti, po ko jis tik davė E. V. V. K. telefono numerį, kaip asmeniui galėjusiam padėti įsidarbinti Vokietijoje, tačiau iš byloje užfiksuotų telefono kontaktų matyti, jog 2013-03-19 nukentėjusysis su D. S. telefonu nekontaktavo. Šią dieną, kaip ir nurodo nukentėjusysis, užfiksuotas tik D. S. skambutis V. K.. Kitą dieną su nukentėjusiuoju V. K., kuris 2013-03-19 vykusio pokalbio metu pažadėjo pagalvoti dėl darbo Vokietijoje fabrike, taip pat užfiksuotas telefono skambutis iš D. S. bendrai su E. V. naudoto telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Neįtikinama ir D. S. versija, kad pats nukentėjusysis V. K. savo iniciatyva būtų kreipęsis dėl darbo suradimo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog V. K. buvo žinoma apie tai, kad D. S. jau pakankamai ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Todėl akivaizdu, kad jis suprato, jog įkalinimo įstaigoje esantis asmuo neturi galimybės padėti surasti darbą. Be kita ko, pirmiau išdėstyti nukentėjusiojo V. K. parodymai, o taip pat kitų įrodymų pagrindu nustatyti vėlesni D. S. veiksmai, paneigia pastarojo nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo žinoma apie kokį darbą E. V. kalbėjosi su nukentėjusiais, taip pat tai, kad siūlomas darbas Vokietijoje fabrike, tėra apgaulė, siekiant užverbuoti pažeidžiamus asmenis, kad šie Vokietijoje būtų išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais. Pirmiau išdėstyti nukentėjusiųjų parodymai, E. V. telefoniniai kontaktai bei pokalbiai su D. S., D. S. atlikti su E. V. suderinti veiksmai, surandant būstą nukentėjusiųjų apgyvendinimui, nugabenant nukentėjusiuosius į surastą būstą, tariantis dėl nukentėjusiųjų išgabenimo į Vokietiją su A. J. arba asmeniu vardu T., D. S. bei E. V. pokalbiai apie atsiskaitymą už perleidžiamus asmenis, kitos byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai paneigia ir E. V. teiginius, kad jis, kaip asmuo turinti gerų pažįstamų Vokietijoje bei galintis padėti įsidarbinti sendaikčių surinkėjais, D. S. draugams tik norėjo padėti įsidarbinti.

Bylos duomenys patvirtina, jog D. S. bei E. V. bendrais veiksmais verbuojant nukentėjusiuosius išgabenimui į Vokietiją nusikaltimų darymo tikslais, yra užfiksuoti E. V. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) kontaktai su D. S. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) (pagal E. V. ir D. S. parodymus būtent jie buvo tarpusavyje pažįstami, visi byloje užfiksuoti D. S. pokalbiai taip pat yra tik su E. V.). Iš E. V. naudoto telefono numerio kontaktų su V. K. bei D. S. eiliškumo, vertinant tai E. V. ir D. S. vėlesnių telefoninių pokalbių, D. S. atliktų veiksmų, apgyvendinant nukentėjusiuosius bei rūpinantis jų išgabenimu į Vokietiją, kontekste,neabejotinai galima teigti, kad E. V. su D. S. bendravo būtent dėl užverbuotų asmenų perleidimo, kad būtų pasirūpinta šių asmenų išgabenimu į Vokietiją, kur jie bus išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais. Būtent po to, kai 2013-03-21 nukentėjusieji V. K., T. A., A. E. buvo užverbuoti vykti į Vokietiją, užfiksuoti D. S. tolimesni telefoniniai kontaktai bei veiksmai dėl šių nukentėjusiųjų laikino apgyvendinimo Lietuvoje iki bus sutarta dėl jų išgabenimo į Vokietiją. 2013-03-22 19.47 val. užfiksuotas D. S. ir A. V. pokalbis, kurio metu D. S. A. V. prašo jo namuose apgyvendinti tris- keturis žmones, kuriuos jis nori išsiųsti į Vokietiją. Nurodo, jog jam juos reikia apgyvendinti trumpam, nes dar neišnuomota „chata“ Vokietijoje. Jeigu jis nesuras, kur juos apgyvendinti, šie gali susirasti darbus ir nebevažiuoti. Jeigu juos apgyvendintų, jiems nebūtų kur dėtis, nes tai „žiauriai rimta tema“, „keturi žmonės ne vienas žmogus, nu, šaibos visai kitokios, mostis visai kita, nenoriu aš jų <...>, nu ragas, jeigu neatsivežu, ta prasme, jeigu neturiu kur jų apgyvendint, tada neatsivežu nu ir ką, <...> aš juos, jie išeina dirbt“ , „nu man reikia tiesiog va susukt, kad kelias dienas užtempt, nu kad jie niekur nepabėgtų. O kai jie čia bus, nu vsio, ką jie atgal grįš, nebegrįš atgal, ką išvažiavai vsio jau išvažiava na. Galėsiu užstumt opa busas neatvažiavo, dar kažką karoče, busas sugedo, opas reikia kelias dienas palaukt“ (2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei jo priedas). Tiek iš paminėto pokalbio turinio, tiek iš liudytojo A. V. parodymų matyti, jog D. S. prašymu šis leido savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) apgyvendinti asmenis. Iš paminėto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei jo priedo matyti ir tai, jog tą pačią dieną 21.06 val. vykusio telefoninio pokalbio metu E. V. pasiteiravus, ar jis gali užverbuotiems asmenims sakyti, kad jie bus paimti sekmadienį, D. S. pasakė, jog gerai bei nurodė E. V. „Skambinau dėl chatos, skambinau dėl chatos, nu va prieš valandą, sutariau, vsio.“, „(duomenys neskelbtini), čia.“. Šio pokalbio metu E. V. taip pat nurodė, kad D. S. reikia susitikti su asmeniu vardu T., kuris perims iš jų asmenis, išnuomos Vokietijoje butą bei išgabens ten jau užverbuotus asmenis, po ko reiks laukti „kol prisipildys pintine, <...>“. Iš 2013-03-23 užfiksuotų D. S. bei E. V. SMS pranešimų bei telefoninio pokalbio matyti, jog pastarieji susitarė, jog jau kitą dieną vakare išnaudojimo tikslais užverbuoti nukentėjusieji V. K., T. A., A. E. bus išvežti į surastą būstą (duomenys neskelbtini), kur D. S. pasirūpins jų maitinimu. E. V. pasakė D. S., jog apie išvežimą informuos užverbuotus asmenis. Iš nukentėjusiojo A. E. telefono apžiūros protokolo matyti, jog iš D. S. bei E. V. bendrai naudojamo telefono numerio nukentėjusiajam 2013-03-24 7.05 val. buvo atsiųstas SMS pranešimas „Nu bernai, šiandien leksit is tu kedainiu jau pavakary“.

Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, jog be asmens vardu T., užverbuotų asmenų išgabenimas į Vokietiją nusikalstamų veikų darymo tikslais buvo derinamas ir per A. J., kuris kaip nustatyta šioje byloje, dėl asmenų išnaudojamų nusikaltimų darymo tikslais užsienyje bendravo su liudytoju Nr. 023. Iš telekomunikacijų bendrovių pateiktų duomenų matyti, jog dar 2013-03-14 užfiksuotas pirmas D. S. kontaktas su A. J., kurie tęsėsi ir vėliau. Analizuojant telefonų išklotines matyti, jog D. S., kontaktuodamas su A. J., tarp pat tuo metu kontaktuoja ir su E. V.. Vėlesnių byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys leidžia teigti, jog taip pat ir paminėtų telefoninių kontaktų metu, su A. J. buvo tariamasi dėl D. S. bei E. V. bendrais veiksmais užverbuotų nukentėjusiųjų išgabenimo išnaudojimo tikslais į Vokietiją. Iš 2013-03-19 10.15 val. užfiksuoto A. J. ir D. S. telefoninio pokalbio matyti, jog pastarasis teiraujasi A. J. „Žėk, girdi, jeigu pora žmogeliukų būtų, išeitų čia prieš visas šventes dar išlėkt?“, į ką A. J. nurodo, jog pagalvos, bet geriau būtų po švenčių. Paminėto pokalbio metu A. J. D. S. pasako, kad susitiks ir pakalbės, taip pat leidžia suprasti, kad telefonu jo apie tokius dalykus neklausinėtų. 2013-03-20 10.48 val. D. S. A. J. pasiteiravus, ką šis sugalvojo dėl asmenų išgabenimo į Vokietiją, pastarasis leidžia suprasti, jog galėtų asmenis paimti tik po švenčių. Po ko D. S. su A. J.. Būtent A. J. po to, kai liudytojas Nr. 023 2013-03-22 19.03 val. SMS pranešimu informavo, jog tariamai užverbuoti asmenys nevyks į Vokietiją, kur būtų išnaudojami nusikalstamų veikų darymo tikslais, per tyrimo nenustatytą asmenį gavęs D. S. naują telefono numerį, su šiuo susisiekė 2013-03-24 13.06 val. Iš užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, jog A. J. teiraujasi D. S. „Ė, karočim, pagerėja pas man situacij ten vis, žinai, visks. Tai va, kažkaip. <...>“, „<...> A ten pas tav nieks nepasikeitė ar pasikeitė? Jei nepasikeitė, tai užlekiu, jei pasikeitė tai“, t.y. ar šis dar gali pasiūlyti asmenis, kuriuos išvežus į užsienį galima būtų išnaudoti nusikaltimų darymo tikslais. D. S. paklausus „O tai viskas jau ten normaliai ne pas tave?“, A. J. nurodo „Nu jo, va dabar va iš karta galėtų, žinai.“. Netrukus po šio pokalbio 13.22 val. D. S. susisiekia su E. V., kurį informuoja, jog su juo susisiekė A. J., kuris nori paimti iš jų užverbuotus asmenis „Ten viskas normaliai pas jį sako va“, „Ti, kad ten jeigu ką, tai, tipo antradienį išteitų ten pas jį“. Šio pokalbio metu pastarieji tariasi tarpusavyje, kuriam asmeniui – T. ar A. J., perleisti užverbuotus asmenis. E. V. nurodo „Ne, ne, ti reik rytoj, nes jeigu per T., tai per T. bus daug geriau. Jisai tikrai tiek daug nenuplėš kaip nuo manęs, <...>, žinai.“, „Vis tiek sėdėjom kartu, <...>, bendrų labai didelių priešų turim, tai žinai“, „Tai taip, vis tiek jisai vakare man duos žinot, nu tai tu vakare paskambinsi, kad tada rytoj per jį veši, bet tada pats žinai viską, labai daug ten pro šalį reikės daryt, nes jisai tenai tikrai nieko gero mums neduos“. Šio pokalbio metu E. V. su D. S., be kita ko, aptarinėja pastarojo vykimo į (duomenys neskelbtini) paimti užverbuotų asmenų laiką. Iš karto po šio pokalbio 13.24 val. D. S. informavo A. J., kad jis vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini), iš kur paims užverbuotus asmenis. Tuo tarpu A. J. nurodė, jog ir pats norėtų pamatyti tuos asmenis, į ką D. S. atsakė „Ti aš juos vešiuos či“. 13.26 val. A. J. siųstame SMS pranešime D. S., atsižvelgęs į tai, kad su E. V. dar tiksliai nesutarta, kuriam asmeniui perleisti jų turimus asmenis, nurodė „Čia dar neaišku, nulėksiu iki ju ir tada bus galima ziuret“. Tą pačią dieną 15.11 val. įvykusio pokalbio metu E. V. informavo D. S., kad asmenis nusikalstamų veikų darymui į Vokietiją veš per A. J., nes per T. neišeina. Prašė šio informuoti, kada A. J. galėtų išgabenti. Iš vėlesnių D. S. ir E. V. kontaktų matyti, jog pastarieji bendravo apie A. J. atsiskaitymą už perleistus asmenis. E. V. nurodė D. S., kad iš karto reikia sutarti kainas, kai tik atvažiuoja į Lietuvą daiktai, tai: iš karto jiems būtų...„ten kalbėsi karoče ir iš karto tu aptark dėl kainų, ...iš kartą, va tik atvažiuoja į Lietuvą, iš karto bym bašlių“. D. S. siųstame SMS pranešime nurodė „smikis tas J. tik neatsimenu as jo gal nebuvom susitike, susitiksi susitark kad kai tv atkeliaus is kart saibas kad paduotu netemptu nieko ir kainas uz“. Šios aplinkybės paneigia apelianto D. S. argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog už perleistus asmenis bus sumokėta, realizavus nukentėjusiųjų pavogtus daiktus.

Iš D. S. slapto sekimo protokolo, D. S. telefoninių pokalbių, duomenų apie telefono prisijungimo prie bazinių stočių nustatyta tai, kad D. S., prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) paimti D. S. ir E. V. užverbuotų asmenų, apie 20.30 val. buvo susitikęs su A. J. nukentėjusiųjų išgabenimo į Vokietiją aplinkybių, atsiskaitymo už perleistus asmenis. Po šio susitikimo 20:52 val. D. S. pokalbio metu E. V. tai, kad buvo susitikęs su A. J. ir šis sakė, kad jam reikia tik dviejų žmonių, o trečią asmenį sutiko paimti tik tuo atveju, jei vienas iš jų jau turi patirties („gali būti ir trys, tačiau vienas iš jų turi būti „judėjęs“). Pasakė E. V., kad reikės pasakyti vienam vežamų asmenų, kad jis sakytų A. J., kad kažką tai moka, jog yra „judėjęs“, nors ir labai senai. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia D. S. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nesuvokė, kad atlieka kažkokią funkciją, susijusią su sandoriu, kurio metu nukentėjusieji bus išnaudojami nusikaltimų darymo tikslais. Tuo tarpu E. V. nurodė D. S., jog tie asmenys pasakys ir darys taip, kaip jiems bus pasakyta. Be kita ko, netrukus po susitikimo su A. J., D. S. išvyko į (duomenys neskelbtini) paimti V. K., T. A. bei A. E.. Informaciją apie tai, kur reikia nuvykti ir paimti užverbuotus asmenis 2013-03-24 18.55 val. vykusio pokalbio metu D. S. pateikė E. V. bei D. S.. Iš užfiksuoto telefoninio pokalbio ir fonoskopinės ekspertizės išvadų matyti, kad D. S. važiuojant į (duomenys neskelbtini), būtent D. S., E. V. perdavus telefono ragelį, nurodė kaip nuvažiuoti iki degalinės, kurioje lauks užverbuoti asmenys. To paties pokalbio metu D. S. nurodė D. S. „<...> Ir ten paskambinsi, supranti, tiems, pasakys <...>žino kur, ten nesupras iš kokios pusės tas (duomenys neskelbtini), varijotai.“, „<...> į tą degalinę įsuk ir viskas, ten už dviejų trijų šimtų metrų jų ten tas barakas, jie ateis“.Iš E. V. D. S. 18.57 val. siųsto SMS pranešimo, o taip pat 19.59 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, jog D. S. jau turėjo vieno iš nukentėjusiųjų (V. K.) kontaktinį telefono numerį bei buvo su juo susisiekęs, nurodė, kad maždaug po valandos atvažiuos jų paimti. 21.40 val. nuvykus į D. S. nurodytą degalinę, (duomenys neskelbtini) mieste, D. S. paėmė V. K., T. A. bei A. E. ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), esantį A. V. priklausantį namą (pakeliui (duomenys neskelbtini) buvo užsukę į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini)). Beje, paėmęs iš degalinė nukentėjusiuosius, 21.52 val. SMS žinute D. S. informavo A. J. „3“, į ką A. J. atrašė „Ok“.

Visi nukentėjusieji apklausų metu nuosekliai patvirtino, jog vykstant į namą (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame jie buvo apgyvendinti, D. S. kalbėjo apie tai, kad šiems Vokietijoje reikės vogti. Nukentėjusieji T. A., A. E. parodė, jog D. S. sakė, kad reikės vogti iš mašinų navigacijas, klausė ar jie tai darę. D. S. pasakojo jiems apie tai, kad bus prižiūrimi, užsiminė, kad vaikinas, kuris bandė pabėgti, buvo pagautas ir sumuštas. Nukentėjusieji apklausiami taip pat nuosekliai parodė, jog nuvykus į namą, D. S. paliko jiems šiek tiek maisto, davė kelias cigaretes, po ko išvažiavo. Šios aplinkybės paneigia D. S., E. V., jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusieji į Vokietiją turėjo būti išgabenti,būtent, siekiant juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui. Beje, tai, kad nukentėjusieji į Vokietiją turėjo būti išgabenti nusikalstamoms veikoms daryti patvirtina, be kita ko, ir byloje užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai kontaktai apie pavogtų daiktų pargabenimą, jų realizavimą, pinigų dalijimąsi. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų užsiėmęs asmenų legaliu įdarbinimu užsienyje.

Iš nukentėjusiųjų parodymų, E. V., nukentėjusiojo V. K. 2013-03-25 pokalbių su D. S., V. K. telefone rastų SMS pranešimų matyti, jog kitą dieną po to, kai jie buvo nuvežti ir A. V. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), nukentėjusieji neturėjo maisto, rūkalų, pinigų, prašė, kad D. S. atvežtų, kas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog nukentėjusieji buvo priklausomi nuo D. S. ir jo kontroliuojami.

Iš D. S. ir A. J. 2013-03-25 užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog pastarieji bendravo apie nukentėjusiųjų išgabenimo į Vokietiją laiką. A. J. 14.06 val. vykusio pokalbio metu D. S. nurodė, jog „Neišeis devintą. Aš norėjau tau va ką tik paskambint, taip i žinojau, kad rytą ten bus visks. Karočim, sakyk, jie palauks, nes jiem nebus kur dėti, žinė. Toks kiekis, karočim, an pietų kokių, pirmos, dviejų, nes, <...>, nu pat ryta tur išmint. Šindė susiskambinau, va daba sužinojau, būč tau paskambinęs, žinai.“, „Ten sakyk neišein nei kaip, sakyk dvyliktą valandą, pirmą valandą galėčiau būt jau grįžęs žinai.“, „Tai va. Turėtų, man atroda, žinok, palaukt, nes nu ką jiem daryt, žinė.“, „Jo, sakyk palaukit, būkit žmonės, sakyk, nėr kur dėtis kitaip, žinai.“. D. S. sutiko palaukti. Tuo tarpu 14.09 val. užfiksuoto pokalbio metu A. J. D. S. informavo, jog „Karočė, vienuoliktą valandą... bet sakau vakare dar susiskambinsim, sakau pažiūrėsiu ar išeis ar ne.“, į ką D. S. nurodo, jog „Nu pasistengsiu, pasistengsiu, jeigu ką, palauks ten valandėlę kokią, žinai, bet pasistengsiu, žinai.“. Šios bei pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai paneigia D. S. argumentus, kad jis su A. J. nesitarė dėl nukentėjusiųjų perleidimo, įgijimo bei išgabenimo į Vokietiją, o taip pat nuteistojo A. J. skundo argumentus apie tai, kad jo veiksmai apsiribojo būsto Vokietijoje D. S. prašymu suradimu. Sprendžiant iš byloje užfiksuotų A. J. ir D. S. telefoninių pokalbių, D. S. neprašė pas A. J. surasti Vokietijoje buto nuomai. Be to, jeigu pastarieji būtų kalbėję būtent tik apie nuomojamo būsto suradimą Vokietijoje, kas nėra nelegalu, A. J. nebūtų poreikio D. S. drausminti pokalbio metu ir nurodyti, jog ta tema su juo telefonu nekalbėtų, pokalbių metu bendrautų užmaskuotai.

Bylos duomenimis D. S. 14.45 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, A. J. 15.15 val. – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nukentėjusieji 2013-03-25 apie 15 val. buvo rasti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (2013-03-25 kratos protokolas). Tą pačią dieną į V. K., o taip pat ir į A. E. telefonus buvo gautos SMS žinutės, siųstos iš telefono, kuriuo bendrai naudojosi S. V. ir D. S., buvo teiraujamasi, kur jie visi prapuolė (V. K. telefone – 2013-03-25 16.36 val. „Kas jum visiem ten atsitiko, ko niekas nekeliat?“, 17.46 val. „Ci s. pasuk“, 20.26 val. „Kur jus prapuolet“; A. E. telefone – 2013-03-25 20.26 val. „Kur jus prapuolet“). D. S. neneigė, jog siuntė nukentėjusiajam V. K. SMS žinutę „ci s. pasuk“, kas vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių, susijusių su D. S. atliktais veiksmais, kontekste, taip pat tik patvirtina, jog jis dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, puikiai žinojo ir suvokė, kad jo kartu su E. V. užverbuoti bei perleidžiami asmenys bus išnaudojami nusikalstamų veikų darymui, todėl ir sunerimo, kai nei vienas iš nukentėjusiųjų neatsakė į jų siųstas žinutes.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantai, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta ir tai, jog nuteistieji, realizuodami savo nusikalstamus tikslus, pasinaudojo nukentėjusiųjų V. K., T. A., A. E. priklausomumu ir pažeidžiamumu - jų negebėjimu priešintis, pasidavimu kontrolei, sunkia jų materialine padėtimi, V. K. ir T. A. psichikos ir elgesio sutrikimais. Byloje nustatyta, jog D. S. nuo vaikystės pažinojo V. K., pastarieji gyveno viename kaime. Taigi jis puikiai žinojo V. K. materialinę padėtį, kaip ir tai, kad jis turi tam tikrų psichikos sutrikimų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą, galimybę juos kontroliuoti būtent iš D. S., o taip pat ir iš pokalbių su pačiais nukentėjusiaisiais, tarpusavio pokalbių buvo žinoma ir kitiems nuteistiesiems (E. V., A. J. nukentėjusiųjų nepažinojo ir nebuvo matę, tuo tarpu D. S. nukentėjusiuosius pamatė tik 2013-03-24). Iš byloje 2013-03-23 16.43 val. užfiksuoto E. V. ir D. S. pokalbio matyti, jog pastarieji nors nematę, nepažįsta, tačiau aptarinėja nukentėjusiuosius. E. V. D. S. nurodo „<...> aš ten įtariu kaip jie atroda.“, „Man kaip papasakoje, <...>. Nu vagys tai žiaurūs, bet, karoče, ten kaip, kaip iš kokio rusų filma sakė atrodo jie, <...>. Sake ausys atlėpusios, kits – raišas, <..>, karoče, žiauriai“. 2013-03-24 D. S. nuvykus paimti nukentėjusiųjų į (duomenys neskelbtini), E. V. D. S. teiravosi, ar šie labai baisūs, ar šis neišsigando. Aplinkybę, jog nuteistiesiems buvo žinoma, apie nukentėjusiųjų materialinę padėtį leidžia teigti ir tai, kad nukentėjusiesiems buvo nurodyta, kad šie išvykstant tvarkingai apsirengtų, nedėvėtų sportinių drabužių, kad už kelionę, jų apgyvendinimą Vokietijoje bus sumokėta. Be kita ko, nukentėjusiuosius paėmus ir laikinai apgyvendinus A. V. priklausančiame name, buvo pasirūpinta jų maitinimu, rūkalais, buvo žinoma apie tai, kad pastarieji neturi pinigų net būtiniausiems savo poreikiams patenkinti, kas patvirtina, jog nuteistieji puikiai suvokė, jog kontroliuoja užverbuotus nuo jų priklausomus asmenis. Nuteistųjų kontrolę nukentėjusiųjų atžvilgiu, be kita ko, patvirtina ir E. V. D. S. 2013-03-24 20.52 val. vykusio telefoninio pokalbio metu išsakytos frazės apie tai, jog nukentėjusieji sakys ir darys tai, ką jie jiems pasakys. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys nukentėjusieji apklausiami patvirtino, jog tuo metu, kai jiems buvo pasiūlyta važiuoti į Vokietiją dirbti fabrike, jie neturėjo pragyvenimo šaltinio, jų materialinė padėtis buvo sunki. Būtent dėl to, jog buvo pasiūlyta nemažai užsidirbti, sumokėti už kelionę bei pragyvenimą, jie ir sutiko vykti į Vokietiją. Ekspertizės aktais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tiek V. K., tiek T. A. kaltinime nurodytu laiku buvo diagnozuoti tam tikri psichikos ir elgesio sutrikimai, kurie neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiųjų pažeidžiamumui, jų apsisprendimo laisvės suvaržymui. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusieji vykdami ir būdami (duomenys neskelbtini) turėjo telefonus, asmens dokumentus, galėjo iš namo, kuriame buvo apgyvendinti, išeiti, tai ir buvo padarę, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, jog jie galėjo priešintis, reikšti nesutikimą bei šauktis pagalbos, nepaneigia nukentėjusiųjų byloje nustatyto pažeidžiamumo, priklausomumo nuo nuteistųjų, nuteistųjų jų atžvilgiu turėtos kontrolės. Visų pirma nukentėjusieji vykti į užsienį buvo užverbuoti panaudojant apgaulę, be to, kaip jau minėta, pastarieji iki išgabenimo į Vokietiją, būtent siekiant juos kontroliuoti, buvo išvežti iš (duomenys neskelbtini) bei apgyvendinti (duomenys neskelbtini), kur neturėjo nei savo maisto, nei pinigų. Iš nukentėjusiųjų T. A., A. E. parodymų matyti ir tai, jog po D. S. vykstant į (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių apie vagystes, asmens, kuris bandė pabėgti, suradimą bei sumušimą, pasakymo, jog jeigu jie bandys bėgti ir su jais bus susidorota, pastarieji bijojo iš namo, kuriame buvo apgyvendinti, bėgti bei nepaklusti juos užverbavusiems asmenims. Taigi išdėtytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti ne tik prekybos žmonėmis bylose būtini veiksmai (verbavimas, gabenimas, perleidimas, įgijimas, pasikėsinimas perleisti bei įgyti), bet ir ne vienas nukentėjusiųjų valios palenkimo būdas (apgaulė, pasinaudojimas nukentėjusiųjų priklausomumu bei pažeidžiamumu).

Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teisėtais būdais surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog visi apeliantai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, bendrais savo veiksmais realizavo dalį paminėto baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Veikdami bendrai jie, be kita ko, puikiai suvokė, kad kiekvieno iš jų nusikalstami veiksmai atliekami būtent dėl to, kad V. K., T. A., A. E. išnaudojimo tikslais būtų išgabenti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, bei norėjo taip veikti. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus kvalifikavo kaip baigtą nusikalstamą veiką, kadangi dalis BK 147 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų buvo pilnai realizuotos. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog bendrininkavimo atveju dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, padarant tik BK 147 straipsnyje numatytą veiką ar taikant tik veikos padarymo būdą, yra pakankamas inkriminuoti prekybą žmonėmis.

E. V. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, jog byloje atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai padarė daugybę pažeidimų, buvo daromas poveikis tiek nukentėjusiesiems, tiek nuteistiesiems. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą tokių faktų nenustatė. Taip pat nepagrįstai apeliantas teigia, jog jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti į bylą papildomus įrodymus. Bylos duomenimis E. V. ne kartą iš pataisos namų buvo etapuotas į (duomenys neskelbtini) areštinę, eilę dienų, dalyvaujant gynėjai, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat jam buvo įteiktos dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos. Be kita ko, apeliantas susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga eigoje prokurorui pateikė ne vieną prašymą, dėl kurių prokuroras priėmė procesinį sprendimą (Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-06-27 nutarimas). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliantui nebuvo užkirstas kelias teikti byloje įrodymus ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Nuteistajam E. V. taip pat neaišku, kokiais įrodymais remiantis buvo padaryta išvada, jog byloje užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose yra jo balsas. Nurodo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė teikti savo balso lyginamuosius pavyzdžius. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kas konkrečiai naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), byloje buvo nustatyta paskyrus fonoskopinį tyrimą bei gavus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors šio tyrimo atlikimui apeliantas ir nedavė savo balso lyginamųjų pavyzdžių, tyrimui atlikti buvo pateikti pastarojo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų garso įrašai, iš kurių ir buvo pateiktos išvados dėl įrašuose užfiksuoto balso priklausomybės konkrečiam asmeniui.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu už šią jo padarytą veiką paskirta bausme. Nurodo, jog teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Šie apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog D. S. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus laisvei. Baigta nusikalsama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. S. vaidmuo padarant BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, buvo itin aktyvus. Darant paminėtą nusikalstamą veiką buvo siekiama pasipelnyti. Be kita ko, byloje pagrįstai nenustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių aplinkybių. D. S. atsakomybę sunkina tai, jog jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe.

Vertinant D. S. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė, būdamas teistas, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat buvo baustas ir administracine tvarka. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartimi dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo buvo įspėtas dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos (taip pat Darbo biržos duomenų) matyti, jog veikos padarymo metu D. S. niekur nedirbo, buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negavo. Šiuo metu jis taip pat niekur nedirba, bylos duomenimis mokėsi bei įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. Nors seniūnijos apibūdinamas kaip ramaus charakterio, mažai bendraujantis, nekonfliktiškas, tačiau seniūnijoje buvo gauta žodinių nusiskundimų dėl apelianto elgesio, dėl greičio viršijimo ir nesaugaus vairavimo (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje D. S. taikant kardomąją priemonę – suėmimą, pastarasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, tardymoje izoliatoriuje turėjo ten laikyti draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną, už ką pastarajam buvo paskirta nuobauda. Sprendžiant iš bylos medžiagos, D. S. šiuo metu yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, mažametė dukra turi sveikatos problemų, taip pat sveikatos sutrikimų turi ir jo tėvai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu D. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai apeliantui paskyrė straipsnio sankcijoje už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ją švelninti išskirtinai sureikšminus apelianto skunde minimas šeimines aplinkybes, tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nepadarė naujų veikų, nėra jokio pagrindo.

Dėl teismo šališkumo, kitų BPK pažeidimų.

Apeliantai D. S., A. J. apeliaciniuose skunduose, be kita ko, teigia, jog jų bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Sutikti su šiais apeliantų skundų argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.). Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismo šališkumo konstatavimas neturi būti grindžiamas nesutikimu su teismo išvadomis ar tuo, jog atmetami kai kurių proceso dalyvių prašymai, o kitų proceso dalyvių prašymai yra tenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-895/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas nešališkumo principas. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde teismo nešališkumo reikalavimų pažeidimą sieja su byloje atliktu įrodymų vertinimu, jam nepalankaus sprendimo priėmimu. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, priimtas procesinis sprendimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismo šališkumo nepatvirtina ir kitos apeliantų skunduose nurodomos aplinkybės, susijusios su kardomosios priemonės D. S. pakeitimu, neva padarytu A. J. teisės į gynybą pažeidimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog D. S. neatvyko į 2016-04-04 9.00 val. iš anksto su proceso dalyviais suderintą ir paskirtą teisiamąjį posėdį. Apie neatvykimo priežastis iki teisiamojo posėdžio pradžios teismo neinformavo, nepateikė jokių neatvykimo priežastį pateisinančių dokumentų. Apie tai, kad D. S. karščiuoja, blogai jaučiasi jo gynėjas pranešė tik posėdžio metu, nepateikiant jokių kaltinamojo ligą patvirtinančių dokumentų. Sprendžiant iš bylos duomenų, teismas gynėjo pateiktą teismui informaciją tikrino Sodros duomenų bazėje, tačiau duomenų apie tai, kad D. S. būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nebuvo gauta. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išvengti baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo, 2016-04-04 nutartimi pagrįstai pakeitė D. S. taikytas švelnesnias kardomąsias priemones į kardomąją priemonę – suėmimą. 2016-04-06 vykusio teismo posėdžio metu buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo D. S. pagrįstumo klausimas. Teismui, išklausius proceso dalyvių, tame tarpe ir kaltinamojo, pareiškimų, gavus dokumentus, patvirtinančius D. S. neatvykimo į 2016-04-04 teismo posėdį priežastį, anksčiau teismo priimta nutartis pakeisti D. S. švelnesnias kardomąsias priemones į suėmimą buvo panaikinta ir jis nedelsiant paleistas į laisvę. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas savo veiksmais neišreiškė jokio asmeninio nusistatymo apelianto atžvilgiu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas ir nusiteikęs D. S. atžvilgiu, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės, apie kurias apeliantas nutyli. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pirmosios instancijos teismas prieš tai D. S. pakankamai ilgą laiką taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į švelnesnias kardomąsias priemones. Pastarajam 2015-10-16 neatvykus į iš anksto suderintą teisiamąjį posėdį bei iki posėdžio nepranešus apie neatvykimo priežastį, nepateikus jokių neatvykimo priežastį patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių BPK numatytų priemonių, leido neatvykimo priežastį patvirtinančius dokumentus pateikti po posėdžio.

Apeliantas A. J. pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su neva bylos nagrinėjimo metu pažeista jo teise į gynybą. Nurodo, jog jam pateiktas kaltinimas, taip pat ir patikslintas, buvo neaiškus bei nepagrįstas bylos duomenimis, neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl to bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliami reikalavimai, išsakyti argumentai bylą grąžinti prokurorui, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, jog teisiamojo posėdžio metu gynybos buvo išsakyti argumentai dėl kaltinamojo akto, o taip pat ir prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo teisme neatitikimo įstatymo reikalavimams, pateiktas prašymas bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Priešingai nei teigia apeliantas, į paminėtus gynybos prašymus ir argumentus pirmosios instancijos teismas reagavo, atmesdamas juos pateikė tokio sprendimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Teismas pažymėjo, jog proceso dalyviai nenurodė tokių kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių būtų įstatyminis pagrindas grąžinti bylą prokurorui. BPK 219 straipsnyje kaltinamajam aktui keliami reikalavimai nėra pažeisti, pateiktas veikų aprašymas, kuriame nurodytos esminės aplinkybės vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimo pakeitimas atitinka BPK 256 straipsnyje nurodytas taisykles, pagal kurias prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas visus privalomus procedūrų, susijusių su kaltinimo keitimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalavimus pagal BPK 256 straipsnio 1, 3 dalis atliko. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad gauto prokuroro prašymo nuorašai įteikti nagrinėjimo teisme dalyviams, suteikta laiko su juo susipažinti bei pasiruošti gynybai (nuo 2016-01-20 iki 2016-03-07), taip pat proceso dalyviams suteikta galimybė pasisakyti. Beje, vertinant A. J. gynėjo pasisakymus, o taip pat ir paties nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo teigti, kad A. J. pateiktas kaltinimas būtų neaiškus, nesuprantamas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad A. J. teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, nebuvo pažeista.

Taigi, jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad apeliantų teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Dėl nukentėjusiojo T. A. civilinio ieškinio.

Skundžiamu nuosprendžiu solidariai iš D. S., E. V., D. S. ir A. J. nukentėjusiajam T. A. priteista 1448 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantai D. S., E. V. nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, jog tenkinti nukentėjusiojo T. A. civilinį ieškinį ir iš jų priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą nebuvo pagrindo. Nukentėjusysis nepateikė jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių įrodymų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilnai patenkino nukentėjusiojo T. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei pateikė tokio sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. D. S. ir E. V. nusikalstamais veiksmais, apgaule, pasinaudojant jo pažeidžiamumu ir priklausomumu, buvo užverbuotas vykti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, tuo tikslu D. S. nugabentas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas, kol sutartu laiku A. J. organizuos jo gabenimą į Vokietiją. D. S. veždamas nukentėjusiuosius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atskleidė, kokiu tikslu šie bus gabenami į Vokietiją, nurodė, jog jeigu bandys bėgti, baigsis kaip vaikinui, kuris po pabėgimo buvo sugautas ir sumuštas, dėl ko nukentėjusysis patyrė baimę. Bijojo nepaklusti nuteistiesiems bei pabėgti iš namo, kuriame buvo apgyvendinti, net ir tuo metu, kai buvo palikti be priežiūros. Be kita ko, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog po aptariamo įvykio jis turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nes bijojo, kad dėl jo duodamų parodymų bus su juo susidorota. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis, jis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apygardos teismas civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Dėl D. B. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pagrindo, daiktinių įrodymų.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytu D. B. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pagrindu. Nurodo, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes D. B. dėl paminėtos nusikalstamos veikos galėjo būti išteisintas tik BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų manyti, kad be D. B. galima įtarti kokius nors dar kitus asmenis nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su paminėtais apelianto skundo argumentais.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. balandžio 23 d. D. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), krepšyje buvo aptikti septyni multifunkciniai įrenginiai (pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai) bei šeši šių sistemų monitoriai - imtuvas „COMAND APS“ Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvai „COMAND ONLINE“, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), monitoriai „SIEMENS VDO“, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir du monitoriai be numerių. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tai yra automobilių Mercedes Benz pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitoriai. Paminėta specialisto išvada nustatyti automobilių kėbulų numeriai, į kuriuos paminėti imtuvai bei monitoriai buvo sumontuoti. Sprendžiant iš bylos duomenų, iš D. B. paimti imtuvai bei monitoriai paieškomi kaip 2013 m. balandžio 14-15 dienomis pavogti iš automobilių salono „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Vagystę padaręs asmuo (-ys) nenustatytas (- i). D. B. apklausiamas nuosekliai patvirtino, jog kaltinime nurodytus pasaulinės navigacinės sistemos imtuvus bei monitorius 2013 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, įsigijo (duomenys neskelbtini) automobilių turguje iš nepažįstamo vyriškio. Kadangi vyriškis įrenginius pardavinėjo pigesne nei rinkos kaina, jis nusprendė juos visus įsigyti, o vėliau perparduoti ir iš to užsidirbti. Jis nesidomėjo apie navigacinių įrenginių kilmę, iš kur jie atvežti. Įtarimų, kad įrenginiai gali būti vogti, jam nekilo. Apie tai jis sužinojo, tik įteikus jam pranešimą apie įtarimą. Nors apeliantas paminėtus D. B. parodymus vertina kaip pastarojo pasirinktą gynybos versiją, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokių D. B. parodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys. Byloje negauta duomenų, patvirtinančių, kad D. B., įsigydamas paminėtus įrenginius iš nenustatyto asmens, suvokė, kad įgyja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to norėjo, t.y. D. B. veiksmuose nenustatyta jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Vien tai, kad navigacinės sistemos buvo be įsigijimo dokumentų, be pakuočių, įsigytos už mažesnę nei rinkos kainą, įvertinus jų įsigijimo vietą - turguje, nepaneigia šios išvados bei nesuteikia pagrindo neabejotinai teigti, kad D. B., įsigyjant navigacines sistemas iš nenustatyto asmens, buvo žinoma ir jis suvokė, kad jos buvo gautos neteisėtu būdu.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei nesant byloje duomenų, kad kartu su D. B. kaltinime nurodytus pasaulinės navigacinės sistemos imtuvus bei monitorius įgijo kitas (-i) asmuo (-ys) arba, kad šį nusikalstamu būdu gautą turtą, kuris buvo laikomas D. B. namuose, įgijo ne pastarasis, o kitas (-i) asmuo (-ys), nenustačius kaltinamojo veiksmuose kitos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių, D. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kaip pagrįstai teigia apeliantas, turėjo būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t.y. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas, pakeičiant D. B. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pagrindą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Taip pat skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dalyje dėl paminėtų daiktinių įrodymų išsprendimo – pasaulinės navigacinės sistemos imtuvų „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitorių perdavimo prokurorui, ryšium su tolimesnio tyrimo atlikimu. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 72 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas ir pas D. B. gyvenamojoje vietoje rastus bei paimtus pasaulinės navigacinės sistemos imtuvus „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitorius konfiskuoti. Tenkinti šį prokuroro prašymą nėra teisinio pagrindo.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Nagrinėjamoje byloje D. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, nenustačius, kad D. B. žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, jog įgyjamas turtas, yra gautas iš nusikalstamos veikos, šio turto konfiskavimas, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, negali būti taikomas.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitoriai 2013 m. balandžio 14-15 dienomis pavogti iš automobilių salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Šioje byloje tyrimas dėl paminėtų daiktų vagystės nebuvo atliekamas, dėl to kaltinimai niekam nebuvo pateikti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tikruosius iš D. B. gyvenamosios vietos paimtų pasaulinės navigacinės sistemos imtuvų bei šių sistemų monitorių savininkus, nėra ir prašymo grąžinti juos tikriesiems savininkams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnis). Tokiu būdu, D. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinus, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tuo pačiu ir pripažinus, jog pastarasis yra sąžiningas paminėtų daiktų įgijėjas, pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitoriai turi būti grąžinti jam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių kardomosiosmis priemonėmis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai, susiję su kardomųjų priemonių taikymu nuteistiesiems, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-08, 2017-02-08 nutartimis (t. 27, b.l. 165-173, t. 28, b.l. 69-75), todėl pasisakyti apie tai dar kartą nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-12 nutartimi taip pat buvo išspręstas kardomųjų priemonių taikymo klausimas nuteistajam D. S. (t. 28, b.l. 169-172).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

D. B. išteisinti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvas Nr. (duomenys neskelbtini), du monitoriai be numerių pagal 2013-11-27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) išimti iš D. B., perduoti prokurorui tolimesnio tyrimo atlikimui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorių Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorių Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorių Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorių Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini), du monitorius be numerių, pagal 2013-11-27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Panevėžio apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti D. B..

A. S. iki Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, su šioje nutartyje padarytais pakeitimais, vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones – 6000 Eur užstatą; rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti tiesiogiai ir per kitus asmenis neieškoti ryšių su E. V., D. S., A. J., T. J., D. S., D. B., R. K., nukentėjusiais R. S., L. S., A. E., V. K., T. A.; įpareigojimą registruotis du kartus per savaitę – (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ((duomenys neskelbtini)) nuo 9 iki 16 val.

Pradėjus vykdyti A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 6000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai J. D..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2016 metų lapkričio 23 dienos iki 2016 metų gruodžio 8 dienos.

A. J. iki Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, su šioje nutartyje padarytais pakeitimais, vykdymo pradžiospalikti galioti kardomąsias priemones – 5792,40 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimąregistruotis (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ((duomenys neskelbtini)) trečiadieniais nuo 9 iki 19 val.

Pradėjus vykdyti A. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 5792,40 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai D. J..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. J. į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2016 metų spalio 24 dienos iki 2016 metų gruodžio 8 dienos.

D. S. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, su šioje nutartyje padarytais pakeitimais, vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones – 6000 Eur užstatą; įpareigojimą registruotis vieną kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį) nuo 9 iki 16 val. policijos įstaigoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ((duomenys neskelbtini)).

Pradėjus vykdyti D. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 6000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai G. J. S..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų D. S., A. J., D. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, A. S. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės, D. S., E. V. apeliacinius skundus atmesti.