Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 93-546 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2021 m. vasario 8 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai ir 21 diena.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavęs, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, mokėsi, yra įgijęs specialybę, toliau mokosi, buvo paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 39 balai, rizika sumažėjo nuo 49 balų, t. y. iš tiesų nuteistojo elgesys vertintinas kaip gerėjantis. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tik 20 balų yra statiniai, o kiti balai dinaminiai, priklauso tik nuo nuteistojo, todėl darytina išvada, kad nuteistasis dar turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, jis ankščiau jau buvo teistas užsienyje, ir nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos ir nebuvo sumenkintos.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nedirba, mokosi), gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni nusikaltimai).

12. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog abejonių kelia taip pat ir vieno iš būtinųjų formalių lygtinio paleidimo klausimo svarstymo pagrindų nustatymo pagrįstumas. Pažymėtina, jog būtina sąlyga svarstyti asmens galimybę taikyti lygtinį paleidimą – asmuo turi būti įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau nagrinėjamu atveju tokiai išvadai duomenų nepakanka. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu 2018 m. balandžio 19 d. komisijai nutarus netaikyti A. S. lygtinio paleidimo, Komisija nuteistajam pateikė šias rekomendacijas: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; ieškotis galimybių įsidarbinti arba mokytis pataisos namuose; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 2018 m. lapkričio 23 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje ir nors jokia nuobauda jam nebuvo skirta, o skunde nurodoma, kad taisyklės buvo pažeistos dėl ligos neišėjus į rytinį patikrinimą, tačiau jokių duomenų apie tai nėra pateikta, duomenų, kad nuteistajam gydytojų buvo nustatytas gulimas režimas, taip pat nėra, todėl toks nuteistojo elgesys iš tiesų leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu taip pat kelia abejonių. Nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą atsisakė dirbti ir pataisos namuose nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, t. y. išlaikomas artimųjų, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis išėjęs į laisvę ketina dirbti ir taip dar labiau prisidėti prie šeimos išlaikymo, vertintinas kaip deklaratyvus. Nors nuteistasis vietoje darbinės veiklos pataisos namuose mokosi, tačiau ne siekiant įgyti ar tobulinti įgytą profesiją, o 12 klasėje, nors jis jau iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei specialybę, todėl pakartotinis mokymasis 12 klasėje leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog iš tiesų tinkamai buvo vykdoma Komisijos rekomendacija ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose ar mokytis.

13. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Pažymėtina ir tai, kad ir Komisija, spręsdama, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nebuvo vieninga: keturi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, tačiau du nariai sprendė priešingai.

14. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nesilaikė aukštesnių teismų suformuotais precedentais. Teisėjų kolegija taip pat atmeta šį nuteistojo argumentą, kaip nepagrįstą, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su kriminaline praeitimi, „OASys“ rezultatais, bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas keičiasi vienodai teigiama linkme, nevienodas ir jų ankstesnis (iki nuosprendžio priėmimo) elgesys ir pan.), todėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

16. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu teigti, jog A. S. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, pagrindo nėra, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo A. S. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.