Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 6 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam D. S..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006 m. liepos 4 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė 11 metų 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 33. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –D. S. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.

7.3. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu D. S. 13 kartų pažeidė vidaus tvarką, už ką 10 kartų baustas. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę. D. S. padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2007 iki 2016 metų. Pirmieji paskatinimai jam taip pat buvo skirti pirmaisiais bausmės atlikimo metais, tačiau po jų sekę visa eilė pažeidimų, taigi, gaudavęs paskatinimų už gerą elgesį, nuteistasis ir vėl tarpas po tarpo pažeidinėjo vidaus tvarką. Paskutinė už vidaus tvarkos pažeidimą 2015 m. spalio 2 d. skirta nuobauda panaikinta tik 2016 m. vasario 15 d. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2016 m. kovo 17 d, už jį nuobauda neskirta, apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

7.4. Dėl skundo argumentų apie padarytų nusikalstamų veikų vertinimą, sprendžiant lygtinio apleidimo klausimą, kolegija nurodo, kad, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant D. S. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, šią aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

7.5. Kolegija laiko, kad teismas D. S. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, nes nurodęs, jog Komisija nutarime nepilnai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, ko būtent Komisija neįvertino. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo D. S. skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją D. S. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.