- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-21-316/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00016-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Vidmantas Mylė, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- M. Ž., A. A.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Modestas Švažas, Vytautas Geležinis
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Masiulio ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (dėl tariamų prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių ir pirminių apskaitos dokumentų dėl šių operacijų perdavimo apskaitą tvarkančiam asmeniui) bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį - 1000 MGL (50000 Eur) bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir M. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausme ir M. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;
A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamo prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių ir pirminių apskaitos dokumentų dėl šių operacijų perdavimo apskaitą tvarkančiam asmeniui) bei 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz“ pardavimo neįforminimo PVM sąskaita faktūra), ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį - 200 MGL (10000 Eur) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos jas sudedant visiškai ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 300 MGL (15000 Eur) dydžio bauda; baudos sumokėjimui nustatytas vienerių metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Ž. ir A. A. kardomųjų priemonių nuspręsta neskirti; (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš M. Ž. priteista 160965 Eur turtinės žalos; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuspręsta: paketus Nr. 1, 2, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, paketus Nr. 3, 4, 5, 6 , saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, paketą Nr. 7, saugomą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriui grąžinimui asmenims, iš kurių yra paimti šiame pakete laikomi dokumentai, paketus Nr. 8, 9, 10, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini); prie šios baudžiamosios bylos saugomą paketą Nr. 11, palikti saugoti byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. Ž. ir A. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. liepos 11 d. faktiniu vadovu, nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. darbininku, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 11 d. direktoriumi bei kaip faktinis vadovas ir direktorius pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, nes nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. paskyrė bendrininką padėjėją A. A. fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuriam nurodė, jog jis (A. A.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų nepriims, piniginėmis lėšomis nedisponuos bei davė nurodymus bendrininkui padėjėjui A. A. pasirašyti ir pastarasis pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų parengtose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, o A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. fiktyviu direktoriumi, nes pagal bendrininko organizatoriaus M. Ž. nurodymus žinojo, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų nepriims, piniginėmis lėšomis nedisponuos bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes, vykdydamas bendrininko organizatoriaus M. Ž. nurodymus pasirašyti, pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų parengtose ir M. Ž. nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)- transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4MATIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini)“ už 60500 Eur (50000 + 10500 PVM), moteriškos avalynės 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 98010 Eur (81000 + 17010 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 100732,50 Eur (83250 + 17482,50 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 102093,75 Eur (84375 + 17718,75 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 80313,75 Eur (66375 + 13.938,75 PVM), 2018 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 36905 Eur (30500 + 6.405 PVM), 2018 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50820 Eur (42000 + 8820 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 15609 Eur (12900 + 2709 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 33819,50 Eur (27950 + 5869,50 PVM), 2018 m. spalio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7804,50 Eur (6450 + 1354,50 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 26015 Eur (21500 + 4515 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 20812 Eur (17200 + 3612 PVM),
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) avalynės už 98010 Eur (81000 + 17010 PVM),
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) - transporto priemonės „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 72600 Eur (60000 + 12600 PVM), 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) moteriškos ir vyriškos avalynės už 123420 Eur (102000 + 21420 PVM),
iš viso už 927465 Eur (iš jų 160965 Eur PVM),
šias pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pirkimo, organizatorius M. Ž. pats ir per bendrininką padėjėją A. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. D., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ką pastaroji ir padarė, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
2. Be to, M. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiniu vadovu ir, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų didelės vertės turtinės prievolės pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, nes nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. paskyrė bendrininką padėjėją A. A. fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuriam nurodė, jog jis (A. A.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų nepriims, piniginėmis lėšomis nedisponuos bei davė nurodymus bendrininkui padėjėjui A. A. pasirašyti ir pastarasis pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų parengtose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) - transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4MATIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini)“ už 60500 Eur (50000 + 10500 PVM), moteriškos avalynės 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 98010 Eur (81000 + 17010 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 100732,50 Eur (83250 + 17482,50 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 102093,75 Eur (84375 + 17718,75 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 80313,75 Eur (66375 + 13938,75 PVM), 2018 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 36905 Eur (30500 + 6405 PVM), 2018 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50820 Eur (42000 + 8820 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 15609 Eur (12900 + 2709 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 33819,50 Eur (27950 + 5869,50 PVM), 2018 m. spalio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7804,50 Eur (6450 + 1354,50 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 26015 Eur (21500 + 4515 PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) už 20812 Eur (17200 + 3612 PVM),
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) avalynės už 98010 Eur (81000 + 17010 PVM),
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) - transporto priemonės „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 72600 Eur (60000 + 12600 PVM), 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) moteriškos ir vyriškos avalynės už 123420 Eur (102000 + 21420 PVM),
iš viso už 927465 Eur (iš jų 160965 Eur PVM),
bei pats ir per bendrininką padėjėją A. A. šias pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pirkimo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. D., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ką pastaroji ir padarė, po ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti I. D. pagal jai perduotas žinomai suklastotas pirkimo pardavimo PVM sąskaitas faktūras, nežinojusi apie daromą nusikaltimą, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini)) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą:
2018 m. spalio 25 d. už 2018 m. rugsėjo mėn., kurioje įrašė už 76650 Eur įsigytų lengvojo automobilio ir avalynės pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, taip padidinus atskaitymus tuo pačiu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį 76650 Eur,
2018 m. lapkričio 27 d. už 2018 m. spalio mėn., kurioje įrašė už 33285 Eur įsigytos avalynės pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, taip padidinus atskaitymus tuo pačiu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį 33285 Eur,
2019 m. vasario 25 d. už 2019 m. sausio mėn., kurioje įrašė už 34020 Eur įsigytų lengvojo automobilio ir avalynės pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, taip padidinus atskaitymus tuo pačiu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį 34020 Eur,
šias deklaracijas nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. vasario 25 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiais veiksmais sudarė sąlygas, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai būtų išvengta ir nuo 2018 m. spalio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalį nustatytą sumokėjimo terminą buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčių 160965 Eur už 2018 - 2019 metus.
3. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė sąlygas apgaulingam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymui ir buvo apgaulingai tvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, nes nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra neįformino transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniais skundais nuteistasis M. Ž. bei jo gynėjas advokatas Vytautas Geležinis ir nuteistasis A. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, o A. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, ir M. Ž. bei A. A., išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat prašo nagrinėjant apeliacinius skundus, atnaujinti dalinį įrodymų tyrimą, nes teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių ir liudytojų parodymų.
4.1. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje M. Ž. ir A. A. pripažinti kaltais, yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamai pritaikytų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, kadangi M. Ž. ir A. A. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Teismas, nuosprendyje padarydamas išvadas dėl M. Ž. ir A. A. kaltės ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi išankstine teisiamo asmens kaltės prezumpcija, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė tendencingas ir šališkas faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepagrįstai kriminalizuodamas pirkimo - pardavimo sandorius ir jų vykdymo civilinius teisinius santykius. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog jame iš esmės nėra įrodymų vertinimo motyvų, nuosprendyje atpasakoti nuteistųjų ir liudytojų parodymai, po to, nepateikiant argumentų, teigiama, kurių asmenų parodymais teismas remiasi, tačiau nepasisakoma, kokias konkrečias bylai svarbias faktines aplinkybes, parodančias dalyvavimą padarant nusikaltimą, taip pat ir atskleidžiančias atitinkamo nusikaltimo požymius, vieno ar kito asmens parodymai patvirtina. Išanalizavus tų asmenų parodymus, pasirodo, kad jie priešingai nei nurodo teismas, nepatvirtina teismo nurodomų aplinkybių.
4.2. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, o A. A. - fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes byloje esančių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų visuma nesuteikia galimybės to konstatuoti. Pats A. A. paaiškino, kad vykdė šios bendrovės direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už bendrovę savo kompetencijos ribose. Teismas klaidingai įvertino batų ir automobilių pirkimo - pardavimo sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo ir vykdymo faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp bendrovių susiklosčiusius teisinius civilinius santykius ir nesamą neatsiskaitymo faktą, kuris nebuvo patvirtintas, o buvo nustatyta, kad atsiskaitymas vyko trišaliais užskaitos aktais, prilygino sandorių fiktyvumui.
4.3. Apeliantų tvirtinimu, šioje byloje niekas neginčija, jog M. Ž. prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir priėmė sprendimus, kuriuos buvo būtina priimti ir (ar) patvirtinti kaip šios bendrovės akcininkui, tačiau teismas darydamas išvadas dėl M. Ž. kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 6 dalį, 37 straipsnį ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Byloje įrodyta, kad pats A. A. nelaikė savęs fiktyviu vadovu, kadangi jis ir pats nurodė, kad sprendė kasdienius įmonės klausimus tardamasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku M. Ž.. Nepaisydamas to, teismas M. Ž. traktavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinį vadovą. Tačiau akcininkų teisė dalyvauti priimant esminius bendrovės sprendimus yra įtvirtinta ABĮ (14-18, 20 straipsniai) ir šios teisės įgyvendinimas neužtraukia akcininkams atsakomybės ir (ar) nedaro jų faktiniais įmonės vadovais, todėl teismas, pripažindamas M. Ž. faktiniu vadovu, pirmiausia turėjo įvertinti, kokie akcininko veiksmai kvalifikuotini kaip valdymo funkcijos perėmimas. Apeliantų nuomone, siekiant pagrįsti M. Ž., kaip de facto vadovo, statusą, turėjo būti neginčijamai įrodyta, kad M. Ž. sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Pats A. A. nurodė, kad vykdydamas direktoriaus pareigas priiminėjo, atleidinėjo darbuotojus į darbą, pasirašinėjo darbo sutartis, rūpinosi įmonės veikla, kad transportas važiuotų, vykdavo į (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tartis dėl pelningų reisų, atstovavo įmonės interesus darbo ginčų komisijoje, rūpinosi įdarbinamų rusų tautybės žmonių dokumentų tvarkymu, automobilių draudimo polisais ir konkretūs sprendimai, kurie suponuoja, kad turi būti priimamai tik akcininkų, buvo priimami kartu su M. Ž., ir tai patvirtina faktą, kad M. Ž. nepagrįstai pripažintas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
4.4. Apeliantai pažymi, kad byloje nustatyta, jog M. Ž. veikė kaip bendrovės akcininkas ir dirbo bendrovėje, todėl jis aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje, tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiktų pelningai ir būtų išsaugotos darbo vietos. Be to, teismas nenustatė M. Ž., kaip bendrovės faktinio vadovo, veiklos nuolatinumo aplinkybės. Todėl, vien ta aplinkybė, kad M. Ž. buvo darbuotoju ir akcininku bei priėmė sprendimus, kurių priėmimui reikėjo akcininko sprendimo, tokių aplinkybių nepakanka M. Ž. pripažinti faktiniu vadovu. Teismas turėjo įvertinti, ar M. Ž. veikla viršijo darbuotojui ir akcininkui būdingas funkcijas, ar M. Ž. vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus, kuriems nebuvo reikalingas akcininko sprendimas, ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio, todėl tik išsamiai įvertinus šias aplinkybes pagal minėtus kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas sąlygas, M. Ž. galėjo būti pripažintas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
4.5. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš liudytojų A. V., D. M., E. S., A. B., E. A., E. M. parodymų, specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, specialistės išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, iš specialisto rašysenos išvados, galima daryti išvadą, jog šioje byloje tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Vertinant aplinkybę, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo tokias prekes įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) jos buvo reikalingos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias prekes (vyrišką ir moterišką avalynę) pardavė Europos Sąjungoje registruotoms įmonėms, todėl akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias prekes turėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų, kad jas galėtų parduoti Europos Sąjungoje registruotoms įmonėms. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios ūkinės operacijos įvyko, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias prekes įsigijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino M. Ž., A. A., avalynę vežę vairuotojai, Europos Sąjungos bendrovės, kurios avalynę įsigijo, todėl akivaizdu, kad yra paneigta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo vyriškos ir moteriškos avalynės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.6. Apeliantai nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoravo liudytojos I. G. (buvusi pavardė – D.), kuri nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. balandžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, teismo posėdyje duotus parodymus, kad tarp šalių buvo sudaromos trišalės sutartys, užskaitos aktai, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistė. I. G. taip pat parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas automobilis ir jis buvo parduotas kažkokiai užsienio įmonei, ir buvo padaryta trišalė sutartis, užskaitos aktas. Ji pati į apskaitą vedė dokumentus ir buvo visų trijų įmonių direktorių parašai ir antspaudai. Įmonė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingi. Pardavė batus užsienio įmonei ir padarė trišalę sutartį. Apeliantų nuomone, šios liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad realiai pirkimo - pardavimo sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta trišalių užskaitos aktų pagrindu.
4.7. Apeliantų įsitikinimu, teismas, spręsdamas dėl prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvadas padarė selektyviai atrinkdamas bylos duomenis, nutylėdamas arba visiškai nevertindamas byloje esančių faktinių duomenų, kurie nuosprendyje padarytas išvadas paneigia. Todėl teismo nuosprendyje nurodyti vertinimai apie prekių nepardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiderina su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis ir nesudaro vientisos įrodymų grandinės ir logiško įrodymų viseto, kurį teismas išvadose nors ir pamini, tačiau neatskleidžia ir nepasisako, kokie konkretūs byloje esantys faktiniai duomenys šį įrodymų visetą sudaro. Apeliantų tvirtinimu, byloje esantys faktiniai duomenys paneigia paminėtas nuosprendyje padarytas išvadas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko ūkinės operacijos:
4.7.1. (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog pagal 2019 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš šios įmonės transporto priemonę „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei pagal 2019 m. vasario 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) moterišką ir vyrišką avalynę;
4.7.2. liudytojai A. M. ir M. M. patvirtino, kad per krovinių biržą (duomenys neskelbtini) gavo užsakymą. Automobiliu DAF, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė avalynės krovinį iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Krovinį pakrovė 2018 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) ir per platformą (duomenys neskelbtini) gavo iš siuntėjo nurodymą išrašyti kroviniui kitą važtaraštį, išrašė (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju pagal nurodymą įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iškrovimas vyko įmonėje (duomenys neskelbtini);
4.7.3. liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. spalio 25 d. - 2018 m. spalio 26 d. vežė krovinį iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tuščias grįžo atgal, nes buvo penktadienis ir krovinių tokiu laiku nebegalima gauti;
4.7.4. liudytoja I. G. patvirtino, kad su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta sudarant trišales sutartis ir užskaitos aktus ir būtent tokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tiek už avalynę, tiek už automobilį;
4.7.5. kiti byloje apklausti liudytojai ir turto arešto aktas taip pat patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai disponavo moteriška ir vyriška avalyne, ja prekiavo ir ji buvo areštuota.
4.8. Apeliantai pažymi, kad remiantis aptartų aplinkybių visuma, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę į PVM atskaitą pagal minėtų bendrovių išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, nes šiose sąskaitose ir sąskaitose - faktūrose įrašyti duomenys atspindėjo realiai įvykusias ūkines operacijas dėl vyriškos ir moteriškos avalynės įsigijimo. Aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė nenustatyti asmenys, kurie savo veiksmais galimai darė neteisėtus veiksmus, nes neišsaugojo šių bendrovių dokumentų ar kt., negali suponuoti M. Ž. ir (ar) A. A. atsakomybės už tokių asmenų atliktus veiksmus. Apeliantai taip pat nurodo, kad iš minėtų bendrovių nei vienai baudžiamoji byla nebuvo iškelta, o tokios bylos buvo iškeltos tik kitiems subjektams, kurie turėjo komercinių santykių su jomis, ir tokiose bylose M. Ž. niekaip nefigūruoja ir jose M. Ž. nėra pareikšti jokie kaltinimai.
4.9. Apeliantų teigimu, teismas nuosprendyje pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių – „Mercedes Benz GLE 350d 4MATIC“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), neįsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes šios bendrovės jų neregistravo savo vardu VĮ „Regitra“. Tačiau joks teisės aktas nenumatė, kad tuo atveju, jeigu bendrovė įsigyja automobilį ir neketina juo naudotis ir jį eksploatuoti, būtina jį registruoti savo vardu valstybės įmonėje „Regitra“. Automobilio įsigijimą patvirtina PVM sąskaita - faktūra ar pirkimo - pardavimo sutartis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilio nuosavybės teisę patvirtina tik jo registravimas VĮ „Regitra“ faktas. Apeliantai nurodo, kad aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos automobilius įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad realiai pirko šiuos automobilius, o taip pat ir liudytojas E. Š. patvirtino dėl šių automobilių pirkimo - pardavimo sudarymo aplinkybių, todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuojama, kad jie nebuvo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
4.10. Apeliantų nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismas, nuosprendyje padarydamas išvadas, jog M. Ž. sukūrė sąlygas, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidinus atskaitymus tuo pačiu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, nenustatė šio nusikaltimo padarymui būtino priežastinio ryšio tarp M. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog atliktų veiksmų motyvas ir tikslas buvo ne PVM grobstymas, o įsigytas prekes buvo siekiama parduoti brangiau ir iš tokio pardavimo gauti pelną. Tai, kad M. Ž. neturėjo tikslo valstybės sąskaita praturtėti, susimažinant tariamais fiktyviais dokumentais mokėtiną valstybei PVM, parodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes parduodavo brangiau kitiems tretiesiems asmenims. M. Ž. vienintelis tikslas - išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip veikiantį subjektą.
4.11. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neapibrėžė sukčiavimo požymių, atskleidžiančių M. Ž. panaudotos apgaulės (fiktyvių dokumentų) ir tyčios turinį bei kryptingumą, nenustatė priežastinio ryšio tarp jo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, siekiant panaikinti ar išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui, todėl nepagrįstai pripažino M. Ž. kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
4.12. Apeliantų teigimu, M. Ž. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o A. A. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes bylos nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino aplinkybės tiek dėl vyriškos ir moteriškos avalynės pardavimo, tiek ir dėl automobilių pardavimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tokių dokumentų įtraukimas į buhalterinę apskaitą sąlygojo tai, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
4.13. Teismo išvados dėl jų kaltės buvo padarytos remiantis specialisto išvada, kurioje ir yra nurodytos klaidingos aplinkybės. Specialisto išvada, kuria remtasi, yra tik nuomonė, kad nurodytos ūkinės operacijos ir prekių pirkimas ir pardavimas nevyko, nors byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina tokių operacijų buvimą. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog ji yra sąlyginė ir ji keistųsi, jeigu paaiškėtų kitos aplinkybės, kas šiuo atveju ir įvyko bylos nagrinėjimo metu, tiek teismui apklausus liudytojus, tiek kaltinamajam pateikus papildomus įrodymus, tiek ir tokius įrodymus išsireikalavus teismui. Byloje nėra duomenų, jog būtų neišsaugoti kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir (ar) jų trūktų, ko pasėkoje būtų negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir yra nustatyta visiškai priešingai, kad specialistas buvo įpareigotas pateikti išvadą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pačių atrinktų dokumentų. Apeliantai pažymi, kad byloje nebuvo nustatyti konkretūs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, o tik nurodyti menami pažeidimai, kas būtų, jeigu būtų. Akivaizdu, kad menami pažeidimai yra nepakankami baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti.
4.14. Apeliantai pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu apklausta specialistė patvirtino, jog tokią išvadą davė vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktos užduoties duomenimis, kurioje jau buvo nurodyta, jog buvo nustatyta, kad prekės nebuvo įsigytos ir prekės nebuvo parduotos. Būtent tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodyti duomenys apie sandorių fiktyvumą ir nulėmė specialistės išvadą dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo, dėl ko specialistė tyrimo metu prekių pirkimo ir pardavimo realumo netikrino ir netyrė. Specialistės išvados, kurios buvo susijusios su prekių pirkimo ir pardavimo vertinimu, buvo paremtos viena ir ta pačia aplinkybe jog prekių pirkimas ir pardavimas realiai nevyko, dėl ko sąskaitose įrašyti duomenys apie ūkines operacijas buvo įvertinti kaip netikri. Specialistė, apklausta teismo posėdyje, patvirtino, jog jeigu prekės (vyriška ir moteriška avalynė) buvo realiai įsigytos ir parduotos, tai jokie buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nebuvo padaryti. Tačiau šių aplinkybių teismas nuosprendyje nevertino.
4.15. Apeliantai nurodo, kad liudytoja I. G. (buvusi pavardė D.) teismo posėdyje davė paaiškinimus, jog ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir pati juos matė bei turėjo. Specialistė, kuri surašė išvadą patvirtino, kad ji neturėjo galimybės rinkti įrodymų, kurie tvirtintų vienas ar kitas aplinkybes, ir ji turėjo tik tokius dokumentus, kuriuos jai pateikė ikiteisminio tyrimo institucija. Apeliantų nuomone, specialistė neturėjo visų reikiamų įrodymų ir neturėjo galimybės rinkti papildomų įrodymų, todėl nepagrįstai buvo remtasi specialistų išvada, kurios pagrindu M. Ž. buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, kurios įvardintos nuosprendyje. M. Ž., siekiant išsklaidyti visas abejones dėl specialisto išvados, buvo prašęs šioje byloje skirti ekspertizę, kurios metu ekspertui būtų pavesta atsakyti į visus klausimus, kurie buvo keliami šioje baudžiamojoje byloje, įvertinant juos kartu ne tik su specialistui pateiktais įrodymais, bet ir su šioje baudžiamojoje byloje naujai surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius tai padaryti, akivaizdu, kad teismas negalėjo priimti teisingo nuosprendžio ir akivaizdžiai rėmėsi neteisinga specialisto išvada.
4.16. Nuteistojo A. A. teigimu, įmonių buhalterinės apskaitos jis pats netvarkė, mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nepildė ir jų VMI neteikė. Už šių veiksmų atlikimą buvo atsakingos ir tai darė samdomos buhalterės I. D. ir K. R., kurios pačios proceso metu patvirtino, kad visus buhalterinius duomenis ir dokumentus, reikalingus įmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo elektroniniu paštu, o kitus atveždavo krovinį atvežę vairuotojai, o PVM sąskaitos - faktūros būdavo suderinamos su M. Ž. ir jam (A. A.) jas pasirašius būtent pagal įmonės buhalterių pateikiamus dokumentus, jos įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Šios aplinkybės akivaizdžiai suponuoja tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės tikrindavo sandorių sudarymą, jų sudarymo aplinkybes, reikiamus dokumentus tokių sandorių sudarymui, todėl teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad jis (A. A.) joms perdavė tokius dokumentus, kad jos įtrauktų juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Proceso metu nepateikti jokie įrodymai, kad ataskaitas, buhalterinius dokumentus būtų teikęs būtent jis (A. A.) ar būtų nurodęs buhalterėms I. D., K. R. įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės jam paduodavo ir liepdavo pasirašyti dokumentus. Šiuo atveju jo atsakomybė apsiribojo tuo, kad įmonėje buvo buhalterija, kuri ir buvo atsakinga už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai, pagal įstatymų reikalavimus ir kad būtų visi tam reikiami dokumentai.
4.17. Nuteistojo A. A. nuomone, aptartų aplinkybių visuma suponuoja tai, kad net ir tuo atveju, jeigu pasitvirtintų aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai sandorių nevykdė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis niekaip negalėjo prisidėti prie to, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nes jis nežinojo ir nenumanė, kad tokiuose dokumentuose esantys duomenys yra netikri, o ūkinės operacijos yra neteisėtos, juolab, kad už visa tai buvo atsakingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės. Jis niekada nesuvokė, jog bet kokie jo atliekami veiksmai padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, todėl jis negalėjo būti pripažįstamas kaip specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju.
4.18. Nuteistojo A. A. įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz“ pardavimo neįforminimas PVM sąskaita faktūra ir šios sąskaitos faktūros neįtraukimas laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nesutrukdo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sąlyginė specialisto išvada, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, kad dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra kilę padariniai, atitinkantys BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius. Byloje nebuvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugybiniai ūkinių operacijų neįtraukimo į apskaitą atvejai, nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo negalėjo atspindėti bendrovės apskaitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz“ pardavimo neįforminimo PVM sąskaita faktūra.
4.19. Nuteistojo A. A. teigimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bei patikrinti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nepasitvirtinus jam pareikštiems kaltinimams, tai yra nenustačius jo veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios organizuoti apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis privalo būti išteisintinas, neįrodžius, kad jo veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistieji M. Ž. ir A. A. bei jų gynėjai advokatai Vytautas Geležinis ir Modestas Švažas prašė apeliacinius skundus tenkinti ir M. Ž. bei A. A. išteisinti. Prokuroras Viktoras Roščenkovas prašė nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
8. Nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliaciniais skundais iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl M. Ž. ir A. A. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai M. Ž. ir A. A. nuteisė, nes jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų jie nepadarė. Todėl apeliaciniais skundais prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį M. Ž. ir A. A. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. Ž. ir A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš M. ž. ir A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų pašalinęs nepasitvirtinusias faktines aplinkybes pagrįstai nusprendė dėl M. Ž. kaltės padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir A. A. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir A. A. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) M. Ž. ir A. A., liudytojus I. G. (kurios buvusi pavardė – D.), D. M., V. J. (kurios buvusi pavardė – L.), M. Š., G. Ž., K. R., A. G., E. C., E. Š., E. A., A. V., R. K., M. G., A. D., M. P., E. M., E. S., A. B., išklausė civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovę J. N., specialistės N. J. paaiškinimus, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu vykdant Europos tyrimo orderį apklaustų liudytojų K. S., D. B., A. M., M. M., D. K., P. J. M. parodymus, ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. Ž. ir A. A. teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – M. Ž. ir A. A. teisinančius – įrodymus (M. Ž. ir A. A. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų M. Ž. ir A. A. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
Dėl įrodymų vertinimo ir M. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir A. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje,
11. M. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o A. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, paskirdamas bendrininką padėjėją A. A. fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir jam nurodydamas, jog jis (A. A.) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų nepriims, piniginėmis lėšomis nedisponuos bei duodamas nurodymus bendrininkui padėjėjui A. A. pasirašyti ir pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. fiktyviu direktoriumi, pasirašė PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl tariamų prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 927465 Eur (iš jų 160965 Eur PVM), taip nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir šias pasirašytas PVM sąskaitas faktūras M. Ž. pats ir per A. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. D., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ką pastaroji ir padarė, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
12. Nagrinėjamu atveju dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo pirmosios instancijos teismas nuteisė M. Ž. kaip faktinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, o A. A. kaip fiktyvų direktorių, ir jie nuteisti veikę bendrininkų grupe, M. Ž. organizavus, o A. A. veikus kartu su M. Ž. ir jam padėjus. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, o A. A. - fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes A. A. vykdė šios bendrovės direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už bendrovę savo kompetencijos ribose, o M. Ž. prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir priėmė sprendimus, kuriuos buvo būtina priimti ir (ar) patvirtinti kaip šios bendrovės akcininkui.
13. Baudžiamajai teisei yra žinomi atvejai, kuomet darantys nusikaltimą asmenys įkalba arba už žadamą atlygį susitaria, kad bendrovės direktoriumi taps su bendrovės valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įrašyti bendrovės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota viešuose registruose, jis pasirašys bendrovės veiklos dokumentus, jis išgrynins pinigus, tačiau realiai jis nepriiminės su bendrovės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, nevystys ir ja nesirūpins, sutarčių nesudarinės. Toks asmuo gali būti pavadintas formaliu arba fiktyviu vadovu. Visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priiminės nusikalstamą veiką sukūręs asmuo, tačiau jis pats nebus minimas bendrovės veiklos dokumentuose, grynųjų pinigų neišiminės, nes visi šie veiksmai palieka pėdsakus, pagal kuriuos galima nustatyti tikrąjį veiksmus atlikusį asmenį ir jo veiksmų apimtį, bei jį patraukti atsakomybėn. Toks asmuo gali būti pavadintas realiu arba faktiniu vadovu. Tokia schema užtikrina realaus arba faktinio vadovo anonimiškumą, sudaro kliūtis jį nustatytį ir įrodyti jo veiksmus, sudaro geresnes sąlygas jam gintis teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimą. Tačiau teisės aktai nenumato tokių kategorijų kaip formalus ar realus bendrovės vadovas, o numato tokius asmenis kaip akcininkas, direktorius, buhalteris. Tokiais atvejais kyla subjekto – realaus ir formalaus vadovų – atsakomybės, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo ir jų turinio, taip pat benrininkavimo klausimai. Bendrovės vadovu nebūtinai yra tas, kuris save tokiu laiko, kaip ir gali būti tas, kuris savęs tokiu nelaiko. Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.
14. Vadovo paskyrimo tvarką, jo įgaliojimų apimtį ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys nustato formaliuosius vadovo požymius: bendrovės vadovą renka <...> bendrovės valdyba <...>. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo); apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Formalieji vadovo požymiai apibūdina jį per paskyrimo, darbo sutarties sudarymo ir įregistravimo viešame registre veiksmus.
15. Materialieji uždarosios akcinės bendrovės vadovo požymiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius ir 12 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Materialieji vadovo požymiai apibūdina jį per jo veiklos vadovaujant bendrovei, vystant jos veiklą, įgyvendinant tikslus, užsiimant jos kasdiene veikla, veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
16. BK nenurodo uždarosios akcinės bendrovės vadovo (direktoriaus) požymių. Uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus požymiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje ir tai yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra šiai bylai reikšmingų išaiškinimų apie asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).
17. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).
18. Šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaraciją. Tokios pareigos kyla iš teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).
19. Bylos duomenimis (pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis) nustatyta, kad A. A. nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taigi A. A. atitinka formalųjį šios bendrovės vadovo kriterijų. Analizuojant, ar jis atitinka materialųjį bendrovės vadovo kriterijų, svarbūs kiti byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
20. A. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad jis nebuvo fiktyvus direktorius, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, buvo mokami mokesčiai Sodrai, jis priėmė ir atleido darbuotojus, pasirašydavo darbo sutartis, rūpinosi įmonės veikla, rūpinosi, kad transportas važiuotų, vykdavo į (duomenys neskelbtini) tartis dėl pelningų reisų, atstovavo įmonės interesus Darbo ginčų komisijoje, rūpinosi įdarbinamų rusų tautybės žmonių dokumentų tvarkymu, automobilių draudimo polisais, eidavo į darbą kas dieną nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Jis vadovavo įmonės veiklai, o strateginė kryptis buvo vadovo, įmonės akcininko. Strateginė kryptis tai, kad įmonė dirbtų pelningai. Įmonių buhalterinės apskaitos jis netvarkė, mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nepildė ir jų VMI neteikė. Tai darė samdomos buhalterės I. D. ir K. R., kurios visus buhalterinius duomenis ir dokumentus, reikalingus įmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo elektroniniu paštu, derindavo su įmonės savininku M. Ž. ir, pasirašius jam (A. A.), įtraukdavo į apskaitą. Jis kaip vadovas su savininku M. Ž. dėl jokių sandėrių nesitarė, nesiderino ir apie tai nieko nežinojo. Iš ko buhalterės gaudavo dokumentus, jis nežino. Automobilių pirkimuose jis nedalyvavo, o batus matė sandėlyje, jis pats dalyvavo batų pristatyme, kai atvažiavo sunkvežimis. Strateginiais klausimais, tai yra dėl didelių sandorių, sprendimus priimdavo įmonės savininkas M. Ž.. Buhalterė jam atnešdavo sąskaitas, pasakydavo, kad viskas tvarkoje, jis pasirašydavo, pats sutarčių nerengė, kainas ir kitas sąlygas derindavo įmonės savininkai. Mano, kad už apskaitos dokumentų surašymą atsakinga buhalterė. Jis nežino, kokiuose sandoriuose nedalyvavo, kokiuose dalyvavo, matė, kad atvežė batus ir tai patvirtino. Jis įsitikindavo kiekvieną kartą, ar sandoris įvyko, tik tada pasirašydavo. Tačiau, kokius daiktus reikia pirkti, sprendė įmonės savininkas, buhalterės jam pasakydavo, kad viskas yra suderinta su įmonės savininku. Dokumentus pasirašyti jam pateikdavo buhalterės, jis nenešdavo joms dokumentų. Spaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždėdavo buhalterės. Jis tik uždėdavo savo vardinį antspaudą (16 t., b. l. 5-9, 23-24, 17 t., b. l. 62-63).
21. M. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. liepos 17 d. jis nebuvo faktiniu vadovu, tuo laikotarpiu jis buvo faktiniu įmonės valdytoju. Buvo vienintelis akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jo valdomai (duomenys neskelbtini) bendrovei (100 procentų akcijų). Direktoriaus pareigas nuo 2018 m. sausio mėnesio ėjo A. A.. Nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. jis dirbo kasininku, o nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. jis buvo direktorius. Visą tą laiką buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos – buhalterės. Iki 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau gavo laišką iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės transporto inspekcijos su nurodymu, kad jeigu įmonė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, tokios įmonės vadovu negali būti dirbti teistas asmuo, todėl nuo 2018 m. kovo mėnesio A. A. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tačiau pagrindinius sprendimus dėl verslo valdymo priimdavo jis pats (M. Ž.). A. A. buvo tik jo padėjėjas direktoriaus pareigose, kuris vykdė direktoriaus funkcijas, kurios privalomos būti, atstovauti įmonę įvairiose institucijose, tvirtinti sandorius, o visa verslo strategija, visas valdymas buvo jo (M. Ž.) rankose. Jis negamino apskaitos dokumentų, jie ateidavo iš buhalterių, jis nėra nei vieno dokumento į savo paštą gavęs. Visi partneriai, visur buvo nurodyta dokumentus siųsti į buhalterių paštą, jie ten ir ateidavo, buhalterės juos įtraukdavo į buhalteriją. Jo, kaip verslo kūrėjo tas visiškai nedomino, jis samdė žmones, kad vykdytų tvarkingą buhalterinę apskaitą, kad verslas vyktų, kad direktorius, atlikdamas savo pareigą, žinotų ką daro, už ką pasirašo, kur važiuoja. Visą buhalteriją jo buhalterės vedė tvarkingai, garbingai, pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Visuose dokumentuose, kurie reikalingi, buvo vadovo parašai. Jis buvo įmonės kasininkas, pasirašydavo už grynus pinigus, jeigu jie buvo įmonėje. Jis buvo įmonės valdytojas. Visus sandorius dėl prekių įsigijimo sudarė A. A.. Prekių pristatymą savo parašu užfiksavo direktorius ant sąskaitos faktūros, kai ta sąskaita atsidūrė buhalterijoje, kai prekes gavo. Visi apskaitos dokumentai buvo buhalterėms atsiunčiami el. paštu arba ateidavo paštu gyvai, tai priimdavo administratorė ir perduodavo buhalterėms. Buhalterės kartą ar du per mėnesį sutraukdavo visus dokumentus ir pateikdavo direktoriui parašams. Jis parašus dėjo tik kaip kasininkas ant kasos dokumentų. Jis jokių dokumentų buhalterinių niekada nėra perdavęs buhalterei, nei ji jam. Jis neužsiminėjo jokiais pirkimais. Jam buhalterės atnešdavo kartą per mėnesį įmonės veiklos išklotinę, kad matytųsi, kokia yra įmonės būklė, ką ji per mėnesį nuveikė, kiek patyrė išlaidų, kiek gavo pajamų, koks yra pelnas ir nuostolis. Jokia dokumentacija jis neužsiėmė. Jis nei su klientais, nei su paslaugų gavėjais nebendravo. Jo pareiga buvo sudaryti ilgalaikes sutartis, tiek paslaugų pardavime, tiek prekių. Jis domėdavosi, iš kur atsiranda išlaidos, kurios smukdydavo įmonę, remonto darbai, ar atsarginės dalys. Sprendimus dėl įmonės veiklos priimdavo jis. Jis valdė įmonę, buvo įmonės savininkas, jis ir nusprendė parduoti „BMW“, kadangi rūpinosi įmonės finansine būkle, įmonei reikėjo pinigų. Jis turėjo verslą, buvo įmonės šeimininkas, konkretus, aiškus, vienintelis įmonės šeimininkas, ir nebuvo jokių fiktyvių, jokių realių ar nerealių. Jis samdė darbuotojus, visus darbuotojus nuo administratorės iki vairuotojų. Jis į buhalteriją nesikišo. Stengėsi, kad įmonė dirbtų pelningai, jis ją valdė, sekė, kur išleidžiami įmonės pinigai, kas ką parduoda, ir nieko nevertė kažką kažkur pasirašyti (15 t., b. l. 130-137, 16 t., b. l. 1-5, 22-23, 17 t., b. l. 63-64).
22. Labai svarbūs įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus ir vaidmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o tuo pačiu materialiuosius bendrovės vadovo požymius, yra ir kitų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Liudytoja I. G. (buvusi pavardė D.) pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. balandžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Apskaitos dokumentus gaudavo el. paštu, juos pristatydavo vadybininkai, vairuotojai, mechanikai, administratorė. Asmeniškai nei iš direktoriaus, nei iš įmonės akcininko sąskaitų negavo, išskyrus kur buvo pirkti batai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada direktoriaus prašė pasirašyti ant sąskaitų, kad būtų tiek pirkėjo, tiek pardavėjo parašai ant sąskaitos. Nepamena, ar A. A. jai duodavo nurodymus dėl kainų, ar su M. Ž. jas derindavo, bet tas kainas jai pasakydavo. A. A. turbūt aptardavo su M. Ž., nes M. Ž. irgi reikalaudavo visų įmonės ataskaitų. Kaip įmonės direktorius A. A. rūpinosi draudimais, važiavo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai įmonei buvo sunku ir reikėjo pinigų susimokėti Sodrai, ar PVM. Buvo įsiskolinimai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo išnuomoti vilkikai, tai A. A. važiavo. Paskui įmonei buvo sunkus metas prieš naujus metus, nebeturėjo iš ko mokėti atlyginimus darbuotojams, tai jis važiavo ir į Darbo ginčų komisiją kaip įmonės direktorius tartis. Nežino, ar A. A. savarankiškai priiminėdavo kažkokius sprendimus. Jis buvo įmonės akcininkas, tai jie su M. Ž. bendravo, tarėsi, jie ateidavo ir pas ją, sakydavo, kam mokėti. Direktorius A. A. derindavo su M. Ž., jie spręsdavo visus klausimus. Nežino, kokius sprendimus A. A. priimdavo, jie bendraudavo su M. Ž.. M. Ž. irgi teikdavo visą didžiausią ataskaitą, ar įmonė dirba pelningai, ar nuostolingai. Jis paklausdavo ir tiekėjų, ir pirkėjų, kokia yra įmonės padėtis, eidavo su ataskaitomis pas jį. Jai A. A. neatrodė kaip fiktyvus įmonės direktorius. Jis ateidavo ir pas jas, bendraudavo ir vadybininkais, su mechanikais. Jis pilnai dalyvavo įmonės veikloje (16 t., b. l. 87-93). Liudytojas G. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis buvo atsakingas už įmonės transporto priemonių priežiūrą ir remontą, visus svarbesnius klausimus susijusius su jo pareigomis spręsdavo su M. Ž., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. A. (17 t., b. l. 29-31).
23. Vienas iš vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobūdis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Atsižvelgiant į aptartus nuteistųjų A. A. ir M. Ž. ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo ne A. A., o M. Ž., nes pastarojo vadovavimo apimtis buvo didesnė ir vaidmuo bendrovėje buvo svarbesnis. Taigi, palyginus A. A. ir M. Ž. atliktų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mastą, akivaizdu, kad M. Ž. rūpinosi absoliučia dauguma šios bendrovės reikalų, o A. A. jam padėjo, A. A. vienas nepriiminėjo sprendimų, o tarėsi su M. Ž. ir vykdė jo nurodymus. Taigi M. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, o A. A. – fiktyvus bendrovės vadovas. Be to, šie išanalizuoti įrodymai rodo, kad jie veikė bendrai iš anksto aptarę veiklos planą ir savo vaidmenis. Tai, kad, A. A. teigimu, jis pasirašydavo darbo sutartis, rūpinosi, kad transportas važiuotų, vykdavo į (duomenys neskelbtini) tartis dėl pelningų reisų, atstovavo įmonės interesus Darbo ginčų komisijoje, rūpinosi įdarbinamų rusų tautybės žmonių dokumentų tvarkymu, automobilių draudimo polisais, eidavo į darbą kas dieną nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, neįrodo, kad jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes pats sprendimų nepriiminėjo, o vykdė M. Ž. nurodymus.
24. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X-1233 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu, į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2018). Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Valstybine mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, fiktyviais atskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-363-746/2016). Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-258-222/2018).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021, 2K-129-788/2023 ir kt.).
26. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio (prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamos veikos metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020, 2K-122-697/2023).
27. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020). Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016).
28. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).
Žemesnės instancijos teismas
29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje aptariami UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAU „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo realūs ir kad sąskaitose faktūrose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, vadovavosi specialiosiomis žiniomis – 2020 m. balandžio 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. pateikta išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. D. pateikta išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), išvadą parengusios specialistės N. J. paaiškinimais teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos dėl į bylą pateiktų specialiųjų žinių turinio, tinkamai šį įrodymą patikrino ir vertino specialisto išvadas, lygindamas su kitais bylos duomenimis.
30. Pažymėtina, kad atliekant tyrimus specialistų užduotis nėra bet kokiais būdais patvirtinti įtarimo fabulą, o objektyviai įvertinti tiriamą objektą. Tai užtikrina BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatytas įspėjimas specialistui dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Tokios yra ir teisės aktuose nustatytos specialistų pareigos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų 5 punkte yra nustatytos specialistų pareigos, tarp kurių yra pareiga tyrimą atlikti bei specialisto išvadą ar paaiškinimus pateikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šių nuostatų reikalavimais; atlikti išsamų ir nešališką tyrimą užduotyje nurodytais klausimais; teikti specialisto išvadas ir paaiškinimus remiantis specialiomis žiniomis, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir atliktų tyrimų rezultatais; nusišalinti nuo tyrimo esant įstatymuose nustatytiems pagrindams. Preziumuojama, kad atlikdami savo pareigas specialistai laikėsi teisės aktuose nustatytų pareigų, kol objektyviai neįrodyta kitaip.
31. 2020 m. balandžio 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė N. J. pateikė išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas VĮ „Registrų centras“ „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vykdė A. A.. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pagal pateiktų deklaracijų duomenis – PVM deklaracijas už 2018 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesius, 2019 m. sausio – balandžio mėnesius teikė I. D., PLN deklaraciją už 2018 m. pateikė I. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas VĮ „Registrų centras“ „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. vykdė A. V., nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. vykdė E. S.. Pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiuose kasos dokumentuose vyr. buhalterio (buhalterio) ir kasininko pareigose nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. dirbo/atliko direktorius A. V., nuo 2018 m. spalio 5 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas VĮ „Registrų centras“ „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. vykdė J. K., nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. N. P., nuo 2018 m. gruodžio 28 d. E. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas VĮ „Registrų centras“ „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 24 d. vykdė E. M., nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. D. M..
32. Taip pat minėta specialisto išvada nustatyta, kad jeigu pagal ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą (pagal iš Lietuvos Respublikos kelių transporto registro gautą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvojo automobilio „Mercedes Benz GLE 350 d 4matic“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvojo automobilio „BMW X5“ savininkais ir/ar valdytojais nebuvo; liudytojas A. A. nurodė, kad jam nėra žinoma apie lengvųjų automobilių pirkimą; už prekes neatsiskaityta) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio „Mercedes Benz GLE 350 d 4matic“ viso už 60 500 Eur (50 000 Eur ir 10 500 Eur PVM), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio „BMW X5“ viso už 72 600 Eur (60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM) nepirko, tai bendrovė apskaitoje panaudojusi minėtų bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, ir jų duomenis įrašiusi į buhalterinę apskaitą (Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir PVM deklaracijas), nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; jeigu pagal ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą (dėl prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame (duomenys neskelbtini) nėra duomenų pagal kokį pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą prekės buvo gabenamos ir kokios prekės, neįrašyta CMR užpildymo vieta ir data, nenurodyta data apie krovinio gavimą; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. spalio 12, 15, 16 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priėmimo-perdavimo aktai ir gabenimą patvirtinantys dokumentai nepateikti; liudytojas A. A. nurodė, kad negali komentuoti nei vieno sandorio; už prekes neatsiskaityta) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio laikotarpiu 59 800 vnt. įvairios avalynės įsigijo ne iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudojusi priedo Nr. 17 lentelėje suregistruotų minėtų bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos kitos, nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos ir jų duomenis įrašiusi į buhalterinę apskaitą (Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir PVM deklaracijas) apie įvairios avalynės pirkimo ūkines operacijas už 656 500 Eur ir 137 865 Eur PVM, iš viso už 794 365 Eur (2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn. už 554 500 Eur ir 116 445 Eur PVM, viso už 670 945 Eur; 2019 m. sausio mėn. už 102 000 Eur ir 21 420 Eur PVM, viso už 123 420 Eur), nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (11 t., b. l. 162-189).
33. 2020 m. sausio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė I. D. pateikė išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įtraukė 2018 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „Mercedes Benz GLE 350“ (VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) už 59000 Eur (sąskaitoje nurodytas 0 PVM tarifas). Automobilis apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto sąskaitoje. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksavo neįvykusią ūkinę operaciją apie pirktą „Mercedes Benz GLE 350“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) už 59000 Eur. Kadangi (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitoje fiksuotas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, (duomenys neskelbtini) įmonė automobilio parduoti negalėjo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo negalėjo įsigyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukusi neįvykusią ūkinę operaciją nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. įformino PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl „Mercedes Benz“ pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 60500 Eur, šią sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į buhalterinės apskaitos registrus. Realiai ši ūkinė operacija neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Mercedes Benz“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje užfiksavo neteisingus rekvizitus. Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atskaityti 10500 Eur PVM ir į sąnaudas įtraukti 50000 Eur automobilio įsigijimo savikainą. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino PVM sąskaitas faktūras dėl 48500 vnt. batų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 572935 Eur. Šios PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus. Transporto važtaraščių dėl batų gabenimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, taip pat apskaitoje nefiksavo ir nepateikė dokumentų, susijusių su transporto paslaugų įsigijimu. Pagal pateiktus apskaitos registrus ir bankų pateiktą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ už batus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. 2018 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pardavimo PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijose, tačiau į biudžetą nesumokėjo. Bankroto administratorius žodžiu paaiškino, kad pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros jiems nebuvo perduotos. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai 72636,13 Eur sumai dėl atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už batus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nerasti ir nefiksuoti kasos pajamų orderiai, grynieji pinigai neįnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje pateiktą iš VMI duomenų bazės atspausdintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, batų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ batų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje užfiksavo neteisingus rekvizitus (12 t., b. l. 163-165, 168-170, 177-182).
34. 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (dėl „Mercedes Benz GLE350 d., 4 matic“ pardavimo), šalia išspausdinto įrašo „UAB (DUOMENYS NESKELBTINI)“ pasirašė ne E. S.; 2018 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvairios moteriškos avalynės pardavimo) rankraštinį įrašą E. S. parašė ne E. S., ne R. K., ne D. R.; 2018 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvairios moteriškos avalynės pardavimo) po rankraštiniu įrašu E. S. pasirašė ne E. S.; 2018 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties (sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvairios moteriškos ir vyriškos avalynės pardavimo) pirmo ir antro lapo apatinės dalies kairėje pusėje pasirašė ne E. S.; 2018 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties (sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvairios moteriškos ir vyriškos avalynės pardavimo) trečiajame lape rankraštinį įrašą „E. S.“ pasirašė ne E. S., ne R. K., ne D. R.; 2018 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties (sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvairios moteriškos ir vyriškos avalynės pardavimo) trečiajame lape po rankraštiniu įrašu „E. S.“ pasirašė ne E. S. (12 t., b. l. 141-148).
35. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė N. J., 2020 m. balandžio 30 d. pateikusi specialisto išvadą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atlikdama tyrimą dėl minėtų įmonių sandorių, dėl automobilių ir batų įsigijimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavimų, rėmėsi pateiktais dokumentais, kurie smulkiai aprašyti išvadoje, ikiteisminio tyrimo medžiaga, informacija iš registrų dėl transporto priemonių. Atliekant tyrimą pagal pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių „Mercedes Benz“ ir „BMV X5“ savininkais ir valdytojais nebuvo, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą lengvojo automobilio „Mercedes Benz“ už 60500 eurų (50000 eurų ir 10500 eurų PVM) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą automobilio „BMV X5“ už 72600 (iš jų 12 600 PVM) nepirko. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nebuvo duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už iš jų įsigytas prekes. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudojusi minėtų bendrovių vardu PVM sąskaitas faktūras, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos ir jų duomenis įrašiusi į buhalterinę apskaitą, gaunamų PVM sąskaitų registrus, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 3 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Dėl avalynės buvo lyginami bendrovių pateikti dokumentai. Pagal pateiktus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų PVM sąskaitų registrus ir pirkimo PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 31 d. į buhalterinę apskaitą įrašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ avalynės įsigijimo viso už 794365 eurus (656500 eurų ir 137865 eurus PVM) ir deklaravo pateiktose PVM deklaracijose. Dėl 2018 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesio ir 2019 m. sausio mėnesio sandorių, kuriais įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, batų įsigijimo iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti krovinių transportavimo važtaraščiai CMR. Tačiau juose nebuvo pakankamai duomenų, ar prekės buvo pristatytos, taip pat duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pagal kokį pirkimą pardavimą patvirtinantį dokumentą, kokios prekės ir kiek jų buvo gabenama. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ už iš jų įsigytas prekes (16 t., b. l. 24-27, 30-33, 36-39).
36. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. Ž. neigė savo kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir parodė, kad kaltinime nurodyti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realūs, šie sandoriai sudeklaruoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. prekiavo avalyne, prekės buvo nupirktos, atvežtos, sandėliuotos ir išvežtos. Įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mersedes Benz“, paskui pardavė. Automobilį „BMW X5“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (15 t., b. l. 130-137, 16 t., b. l. 1-5, 22-23, 17 t., b. l. 63-64). Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kokius daiktus reikia pirkti sprendė įmonės savininkas M. Ž., buhalterės jam pasakydavo, kad viskas yra suderinta su įmonės savininku. Batus bei automobilius matė, nes su automobiliais važinėjo įmonės vadovas, o batus jis pats asmeniškai pirko. Buhalterės atnešdavo dokumentus ir jis juos pasirašydavo. Jis įsitikindavo kiekvieną kartą, ar sandoris įvyko, tik tada pasirašydavo. Sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl „Mercedes Benz“ buvo įvykdytas, tačiau jis pats konkrečiai pirkime nedalyvavo, tik pasirašė pirkimo - pardavimo dokumentus, kuriuos pateikė buhalterė. Dėl avalynės įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats sandorio nesudarė, tik pasirašė dokumentus, kuriuos pateikė buhalterė. Dėl transporto priemonės „BMW“ ir avalynės įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio sąlygų nederino, pasirašė dokumentus, kuriuos pateikė buhalterė (16 t., b. l. 5-9, 23-24, 17 t., b. l. 62-63). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. G. (buvusi pavardė D.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo automobilius, bet pardavė juos. Kas inicijavo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, tik matė pirkimo − pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas automobilis. Batai buvo parduodami jos darbo laikotarpiu nuo 2018 metų rugsėjo iki 2019 metų balandžio, tai tame tarpe ir buvo parduoti tie batai. Ji gaudavo pirkimo-pardavimo sutartį, ir tada ji pagal ją išrašydavo sąskaitą, sandoris būdavo pasirašytas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo, pagal tuos dokumentus ji išrašydavo PVM sąskaitą. Pardavus automobilius, buvo pateiktos pirkimo− pardavimo sutartys, buvo patvirtintos ir VĮ „Regitra“, tada buvo išrašytos ir PVM sąskaitos. Ji matė batus, jie buvo sandėlyje. Automobilio „Mercedes Benz“ įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių nežino. Įsigijimo dokumentus ji išrašė pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šį automobilį buvo daryta trišalė užskaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir užsienio įmonė, bet negali pasakyti pavadinimo. Trišalė sutartis buvo padaryta, kadangi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skoloje, o pardavė tai užsienio įmonei. Trišale sutartimi buvo padarytas pirkimas-pardavimas. Ji pati į apskaitą vedė dokumentus, ir buvo visų trijų įmonių direktorių parašai ir antspaudai. Automobilis „BMW X5“ įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Buvo pirkimo-pardavimo sutartis ir sąskaita, nepamena, kaip buvo atsiskaityta už šį automobilį. Pirkti batai buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o parduota buvo užsienio įmonei (duomenys neskelbtini) įmonei atrodo, tiksliai negali pasakyti, buvo padaryti užskaitos aktai, pinigų tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pravesta. Tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkti batai, iš kitų įmonių nebuvo pirkti batai. Ji nepervedė pinigų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji tokių sumų pavedimų nedarė, tačiau jeigu buvo pirkimo-pardavimo sutartis, kaip lydintis dokumentas, tai taip ji į apskaitą įtraukė (16 t., b. l. 87-93).
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. M. nurodė, kad M. Ž. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (D. M.) buvo direktorius toje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė su transporto pervežimais. Jam nėra žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio aplinkybės, jis jokių sprendimų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepriiminėdavo, tik pas buhalterę pasirašydavo dokumentus. Jis kelis mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada atleido jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo aplinkybių nepamena (16 t., b. l. 160-164). Liudytojas E. M. parodė, kad buvo įkūręs įmonę „(duomenys neskelbtini)“, vykdė tik krovinių pervežimą ir teikė paslaugas, prekių įsigijimo nevykdė, 2018 metais įmonę pardavė (17 t., b. l. 108-110). Liudytojas A. B. parodė, kad jam už atlygį buvo pasiūlyta jo vardu užregistruoti firmą, tačiau jam nieko nereikės daryti. Ta firma buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Registrų centre buvo sutvarkyti dokumentai. Jis nieko neklausė, kokią veiklą ta įmonė vykdo. Jis, būdamas direktoriumi, nepasirašinėjo jokių dokumentų, jokių sąskaitų (17 t., b. l. 117-119). Liudytojas A. V. parodė, kad kažkada buvo įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo labai trumpą laiką, veiklos nelabai nevykdė (17 t., b. l. 81). Liudytojas E. A. parodė, kad 2017 ar 2018 metai buvo įkūręs statybų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepavykus įgyvendinti savo planų su šia įmone nusprendė ją parduoti. Sutartu laiku pas notarą atvažiavo du vyrai, sutartus grynus pinigus jam padavė vienas asmuo, o įmonę užsirašė kitas asmuo. Pasirašė visus reikalingus dokumentus, ir išsiskirstė. Jo buhalterė pirkėjų buhalterei nusiuntė visus popierius (17 t., b. l. 80). Liudytojas E. S. parodė, kad buvo įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitikus su kažkokiu žmogumi jam buvo pasiūlyta tapti įmonės direktoriumi ir už tai gauti atlyginimą. Nežino, ar buvo kokia veikla vykdoma toje įmonėje, niekas jo neprašė pasirašyti ant kokių nors mokėjimo dokumentų ar sutarčių (17 t., b. l. 112-113).
38. Atsižvelgiant į paminėtas specialistų išvadas, specialistės N. J. paaiškinimus teisme, nuteistųjų M. Ž. ir A. A. ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal byloje aptariamas PVM sąskaitas faktūras iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4MATIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 16 d. moteriškos avalynės neįsigijo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. avalynės neįsigijo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 31 d. transporto priemonės „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), neįsigijo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 31 d. moteriškos ir vyriškos avalynės neįsigijo. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai neįvyko, todėl šiuose apskaitos dokumentuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio. M. Ž. pats ir per bendrininką padėjėją A. A. perdavė nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. G. (buvusi pavardė D.) šias PVM sąskaitas faktūras įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, žinodamas, kad šie apskaitos dokumentai yra netikri, nes juose užfiksuotos ūkinės operacijos (transporto priemonių ir avalynės įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) faktiškai nebuvo atliekamos, realiai neįvyko.
39. Dėl šių M. Ž. ir A. A. veiksmų ir dėl to padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų, bendrovės buhalterei I. G. (buvusi pavardė D.) įtraukus jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, tai yra iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. M. Ž. ir A. A. veiksmai nebuvo vienkartiniai (dėl jų anksčiau nurodytų veiksmų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos 15 PVM sąskaitų faktūrų su žinomai neteisingais duomenimis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas), nuteistieji numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. M. Ž. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o A. A. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 4 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) M. Ž. bei BK 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) A. A. nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, nustačius M. Ž. ir A. A. veiksmuose visus šios nusikalstamos veikos požymius. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra surinkta išsamių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kaip išsamiai nuteistieji tarpusavyje buvo aptarę savo nusikalstamos veikos detales, tačiau jų veiksmų kryptingumas patvirtina, kad tiek M. Ž., tiek A. A. suvokė, jog veikia bendrai ir susitarę.
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos įvyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes (vyrišką ir moterišką avalynę) įsigijo bei pardavė Europos Sąjungoje registruotoms įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias prekes turėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų, kad jas galėtų parduoti Europos Sąjungoje registruotoms įmonėms. Tačiau atsakant į šiuos apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Europos Sąjungoje registruotoms įmonėms yra pardavusi vyriškos ir moteriškos avalynės, nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos (transporto priemonių ir avalynės įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo realiai atliekamos. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra įrodinėjama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepirko ir nepardavė avalynės, todėl tiek M. Ž., tiek A. A., tiek liudytojų parodymai, kad avalyne vis dėl to buvo prekiaujama, nepaneigia to fakto, kad byloje aptariamose A. A. pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose dėl prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys.
41. 2020 m. balandžio 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM deklaracijas: už 2018 m. rugsėjo mėn. įrašė už 177 225 Eur ES PVM mokėtojams patiektų prekių – batų, (0 proc.) (18 laukelis) daugiau; už 76 650 Eur įsigytų prekių - lengvojo automobilio ir avalynės, pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, t. y. padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį; už 2018 m. spalio mėn. įrašė už 204 095 Eur ES PVM mokėtojams patiektų prekių - lengvojo automobilio ir avalynės, (0 proc.) (18 laukelis) daugiau; už 33 285 Eur įsigytų prekių - avalynės, pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, t. y. padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį; už 2018 m. gruodžio mėn. įrašė už 17 010 Eur įsigytų prekių - avalynės, pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, t. y. padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį; už 2019 m. sausio mėn. įrašė už 34 020 Eur įsigytų prekių - lengvojo automobilio ir avalynės, pirkimo PVM (25 laukelis) daugiau, t. y. padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį; už 2019 m. vasario mėn. įrašė už 416 000 Eur ES PVM mokėtojams patiektų prekių - lengvojo automobilio ir avalynės, (0 proc.) (18 laukelis) daugiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2019 m. balandžio 5 d. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 m. įrašė neteisingus duomenis, t. y. į PLN deklaraciją įrašė 381 320 Eur daugiau pardavimo pajamų (18 laukelis) ir 381 320 Eur suma sumažino pelno (nuostolių ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį (19 laukelis). Iš viso tyrimo metu papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota sumokėti 2018-2019 m. valstybės biudžetui 160 965 Eur PVM mokesčio, iš jų 2018 m. – 126 945 Eur, 2019 m. – 34 020 Eur (11 t., b. l. 162-189).
42. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog tiekėjui, įgyjant prekes iš pardavėjo, kuris irgi registruotas PVM mokėtojas turi būti išrašoma pardavėjo PVM sąskaita, atitinkamai tiek pirkėjas, tiek pardavėjas šias sąskaitas traukiasi į savo apskaitą. Tai reiškia, kad pardavėjas sąskaitoje išskyręs PVM sumą ją turi deklaruoti ir sumokėti į biudžetą, o pirkėjas turi teisę tokią sąskaitą įsitraukęs į apskaitą, kurioje išskirtas PVM, šį PVM įsitraukti į PVM atskaitą. Toliau sekant situaciją, šita PVM atskaita laikoma pagrįsta ir pirkėjas turi teisę į susigrąžinimą, tai yra teikti prašymą mokesčių administratoriui, kad šią sumą susigražinti. Jeigu pirkėjas, toliau vykdydamas sandorius, įsigytas prekes pardavinėja, pavyzdžiui, užsienio registruotiems PVM mokėtojams, tai turi teisę parduodamoms prekėms prisitaikyti nulinį PVM pardavimo tarifą. Tokiu atveju situacija būtų aiški, jeigu jis parduodamas prekes užsienio PVM mokėtojui, pagrindžia tokio sandorio realumą. Pasitaiko atvejų, kai galimas pirkėjas, kaip pavyzddžiui, šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes užsienio pirkėjui nepagrindžia nulinio PVM pardavimo, tai tokiu atveju laikoma, kad tos prekės realiai neiškeliavo iš šalies teritorijos, todėl turi būti deklaruojamas ir atstatomas nulinio PVM pardavimo tarifas, turi būti apmokestinamos 21 procento PVM, jis turi būti sumokėtas į biudžetą. Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad pirminis pardavėjas mūsų pirkėjui pardavęs prekes nesumoka PVM, tai laikoma, kad pirkėjas neturėjo teisės ir į PVM atskaitą. Ta PVM atskaita ir pardavimas užsienio juridiniam vienetui tų pačių prekių ta seka nereiškia vieno ir to pačio PVM apmokestinimo. Jeigu viskas sąžininga, kai pardavėjas parduoda prekę pirkėjui, tai tiek vienas, tiek kitas deklaruoja sandorį ir pardavėjas išskirtą PVM sąskaitoje turi jį sumokėti į biudžetą, o pirkėjas savo ruoštu turi teisę tokį PVM įsitraukti į PVM atskaitą. Kurį vėliau eigoje gali arba susigrąžinti iš biudžeto, arba gali panaudoti deklaruojamų mokesčių sumokėjimui (16 t., b. l. 21-22, 28-29).
43. Įvertinus bylai aktualiose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau aptartus liudytojų parodymus, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės J. N. paaiškinimus, specialistės N. J. paaiškinimus bei specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, konstatuotina, kad M. Ž., žinodamas, kad bylai aktualiose PVM sąskaitose faktūrose yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, šias PVM sąskaitas faktūras panaudojo, pats arba per A. A. perduodamas bendrovės buhalterei I. G. (buvusi pavardė D.), nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir šių žinomai neteisingų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini)) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą bei šias deklaracijas nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. vasario 25 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule buvo išvengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčių 160965 Eur už 2018 - 2019 metus. Šie nuteistojo M. Ž. veiksmai atlikti tiesiogine tyčia, nes jis suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. bus apgaule panaikinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė sumokėti mokėtiną PVM, ir norėjo taip veikti. Nuteistojo veiksmai atitinka sukčiavimo PVM srityje objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl M. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas vertino visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, tinkamai atskleidė M. Ž. inkriminuotos sukčiavimo nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X-1233 redakcija)) byloje pritaikė tinkamai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti ne kaip nusikalstamus, o kylančius iš civilinių teisinių santykių, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose.
44. Byloje neginčytinai nustatytas M. Ž. suinteresuotumas atliekamais fiktyviais sandoriais, kadangi tokia nusikalstamos veikos schema (pasirašytus fiktyvius pirkimo-pardavimo finansinius dokumentus, pasinaudodamas savo nusikalstamu sumanymu, jis pats ar per bendrininką padėjėją A. A. pateikė nieko nežinančiai buhalterei juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kuri šiuos žinomai melagingus duomenis įraukė į bendrovės buhalteriją ir pateikė deklaracijas VMI) siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčius. Taigi, M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, siekdamas pelningos šios įmonės veiklos, turėdamas bendrovių valdymo bei veiklos organizavimo patirtį, sąmoningai ėmėsi neteisėtų veiksmų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai būtų buvo išvengta didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių - pridėtinės vertės mokesčių 160965 Eur už 2018 - 2019 metus.
45. Nuteistojo A. A. teigimu, įmonių buhalterinės apskaitos jis pats netvarkė, mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nepildė ir jų VMI neteikė. Už šių veiksmų atlikimą buvo atsakingos ir tai darė samdomos buhalterės, todėl jis negalėjo būti pripažįstamas kaip specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju.
46. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita bylai aktualiu laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus. Už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą yra atsakingas bendrovės direktorius. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo patikėtas bendrovės buhalterei I. G. (buvusi pavardė D.), tačiau buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei turėjo būti pateikti teisingi dokumentai, atspindintys tikrus ūkinius įvykius. Pirmosios instancijos teismo posėdyje bendrovės buhalterė I. G. (buvusi pavardė D.) parodė, jog sutvarkydavo ir į apskaitą įtraukdavo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo. Apskaitos dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, taip pat juos pristatydavo vadybininkai, vairuotojai, mechanikai, administratorė.
48. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. A. savo veiksmais prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. A. A. veiksmai, darant šią nusikalstamą veiką, objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, formaliai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, žinodamas, jog realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų nepriims, piniginėmis lėšomis nedisponuos, vykdydamas bendrininko organizatoriaus M. Ž. nurodymus, pasirašė M. Ž. nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų prekių įsigijimo iš Lietuvos Respublikoje registruotų, bet ūkinės veiklos nevykdžiusių bendrovių, šias pasirašytas PVM sąskaitas faktūras perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, jos buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Tokiu būdu A. A., pasirašydamas ir pateikdamas buhalterei paminėtus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys, padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniam vadovui M. Ž. apgaulingai tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. A. A., padėdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo M. Ž. organizuojamo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant į bendrovės apskaitą fiktyvius dokumentus. Taigi paminėti A. A. veiksmai sąlygojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu tiek M. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, tiek A. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nuteisti pagrįstai, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos šioje dalyje nepadarė.
Dėl įrodymų vertinimo ir A. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz“ pardavimo neįforminimo PVM sąskaita faktūra)
50. A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė sąlygas apgaulingam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymui ir buvo apgaulingai tvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, nes nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra neįformino transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. vasario 11 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (16 t., b. l. 73-80). Nuteistojo A. A. įsitikinimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz“ pardavimo neįforminimas PVM sąskaita faktūra ir šios sąskaitos faktūros neįtraukimas laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nesutrukdo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sąlyginė specialisto išvada, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, kad yra kilę BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.
52. Nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingi padariniai nustatyti ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. J. 2021 m. birželio 4 d. – 2021 m. birželio 7 d. atlikus dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais dėl automobilio „Mercedes Benz GLE 350d 4 Matic“ įsigijimo, tyrimą. Specialistė N. J., atlikusi duomenų ir dokumentų, gautų iš VĮ „Regitra“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, antstolės padėjėjo N. G. (Antstolių R. V. ir G. Ž. kontora), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus V. V., tyrimą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VĮ „Regitra“ 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išregistravimo; 2018 m. gruodžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aprašyto turto apraše, kuriame turto rūšis nurodyta: „Kelių transporto priemonė“, nėra įrašytas automobilis „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. gruodžio 28 d. skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pirkimų/pardavimų dokumentų ir registrų nėra. Specialistė, atlikusi dokumentų tyrimą, pateikė išvadą, kad jeigu pagal ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu transporto priemonę „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už nenustatytą kainą, tai minėtos transporto priemonės pardavimo neįforminusi PVM sąskaita faktūra arba PVM sąskaitos faktūros, kurią įformintas minėtos transporto priemonės pardavimas, neišsaugojusi bei neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (13 t., b. l. 17-21). Specialistė N. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino savo išvadą (16 t., b. l. 37-39).
53. Specialistė N. J., atlikusi dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais dėl automobilio „Mercedes Benz GLE 350d 4 Matic“ įsigijimo, tyrimą, taip pat nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“ savininku-valdytoju įregistruota nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. Buvęs transporto priemonės valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą (prašymą teikiantis asmuo G. Ž.) pakeisti įregistruotos transporto priemonės valdytoją/savininką. M. P. (pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. įgaliojimą) 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą pakeisti įregistruotos transporto priemonės valdytoją/savininką ir nurodė, kad transporto priemonės valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. įgaliojimą prašymą teikiantis asmuo G. Ž.) 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą dėl pastoviai įregistruotos transporto priemonės išregistravimo. 2018 m. spalio 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavėjo SIA V.V.M atstovas A. O., pirkėjo UAB „Nebasas“ atstovas E. C., transporto priemonės kaina 18000 Eur. 2018 m. spalio 17 d. transporto priemonės „Mersedes Benz GLE 350d 4 MATIC“ valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal 2018 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. C. įgaliojimą prašymą teikiantis asmuo A. Z.) 2018 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl Lietuvoje išregistruotos transporto priemonės pastovaus įregistravimo (5 t., b. l. 139-180). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. išregistravo minėtą transporto priemonę, ši transporto priemonė buvo kažkam parduota, nes 2018 m. spalio 5 d. šią transporto priemonę iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
54. Kaip matyti iš specialistės N. J. atlikto dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais dėl automobilio „Mercedes Benz GLE 350d 4 Matic“ įsigijimo, tyrimo, galėjimą nustatyti, ar PVM sąskaita faktūra buvo įformintas transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimas, apsunkino buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pirkimų/pardavimų dokumentų ir registrų nėra), nors pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai M. P. (17 t., b. l. 95-96) ir G. Ž. (17 t., b. l. 29-31) patvirtino, kad parvarė šį automobilį iš automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atliko transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“ registracijos operacijas VĮ „Regitra“, tačiau negalėjo nurodyti visų minėto automobilio priregistravimo ir išregistravimo aplinkybių ir kam šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė.
Žemesnės instancijos teismas
55. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip automobilis „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iškeliavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kam buvo parduotas, kaip jis atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad turėjo būti dokumentai – sąskaita, pirkimo-pardavimo sutartis, žino, kad kažkurio sandorio buhalterė K. R. neįregistravo į apskaitą, bet kas jai davė dokumentus negali pasakyti (16 t., b. l. 39). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja K. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, tačiau automobilio „Mercedes Benz“ pirkimas, pardavimas ir apskaitymas buhalterinėje apskaitoje jai nėra žinomas (17 t., b. l. 34-36). Taigi nei nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvęs A. A., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė K. R. negalėjo paaiškinti automobilio „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybių.
56. Nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pirkimų/pardavimų dokumentų ir registrų ir atsižvelgiant į nuteistojo A. A., liudytojų K. R., M. P. ir G. Ž. nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimas nebuvo įformintas PVM sąskaita faktūra ir nebuvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2021 m. birželio 4 d. – 2021 m. birželio 7 d. atliktu dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais dėl automobilio „Mercedes Benz GLE 350d 4 Matic“ įsigijimo, tyrimu, atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ išregistravus transporto priemonę „Mercedes Benz GLE 350d 4 Matic“, minėta transporto priemonė buvo kažkam parduota, tačiau ši ūkinė operacija tyčia nebuvo įforminta buhalterinės apskaitos dokumentu (PVM sąskaita faktūra), nors pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus A. A., kaip įmonės direktorius, žinojo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir registruoti apskaitos registruose, taigi veikė tiesiogine tyčia.
57. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad A. A., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, neįforminęs transporto priemonės „Mercedes Benz GLE 350d 4 MATIC“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo ūkinės operacijos ir nepateikdamas šio dokumento įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kad įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų įtraukti į įmonės apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir dėl to atsirado baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė apgaulingai ir jo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.
58. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji M. Ž. ir A. A. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuotų nusikaltimų požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. Ž. ir A. A. išteisinti, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistiesiems M. Ž. ir A. A. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji ar jų gynėjai, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Dėl nuteistiesiems M. Ž. ir A. A. paskirtų bausmių
59. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniais skundais prašoma nuteistuosius M. Ž. ir A. A. išteisinti, pasisakytina ir dėl jiems paskirtų bausmių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X-1233 redakcija), baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta švelniausia bausme – 1000 MGL (50000 Eur) bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 2 metams. A. A. teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta švelniausia bausme – 200 MGL (10000 Eur) bauda ir 100 MGL (5000 Eur) bauda.
60. Skirdamas bausmes nuteistiesiems M. Ž. ir A. A. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. Ž. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, buvo apysunkio nusikaltimo organizatorius, teistas 13 kartų, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. A. A. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių viename buvo padėjėjas, neteistas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistųjų M. Ž. ir A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistųjų M. Ž. ir A. A. atžvilgiu bus pasiekti jiems už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudos bausmes, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, M. Ž. paskirus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam M. Ž. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teisingai buvo subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu M. Ž. už nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta M. Ž. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Nuteistajam A. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, teisingai buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15000 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems M. Ž. ir A. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
62. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
63. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistajam A. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 14 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4, 6 punktais, prašoma iš A. A. valstybės naudai priteisti 160 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šiuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam A. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. A. dirba, yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių A. A. sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo A. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Ž. bei jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš A. A. valstybės naudai 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.