- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-145-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00016-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūra
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2021 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui. Pažeidimams pašalinti nustatytas vieno mėnesio terminas nuo nutarties įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinime nėra nurodyta, kurią iš BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų įstatymo uždraustų veikų padarė M. Ž.: ar apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę, ar išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ar atliko visas šias veikas, nenurodyta, kaip tuo pačiu veiksmu pasiekti du vienas kitam prieštaraujantys rezultatai: padidinama ir PVM atskaita ir mokėtinas PVM. Taip pat nutartyje teismas nurodė, kad kaltinime A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį faktinės aplinkybės nurodytos nekonkrečiai ir prieštaringai, nenurodyta ir nėra aišku, kokių veiksmų atlikimu jis kaltinamas. Apylinkės teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad kaltinamajame akte yra visi BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – kaltinamųjų M. Ž. ir A. A. anketiniai duomenys, pateiktas nusikalstamų veikų aprašymas (padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas, padariniai, nusikalstamų veikų kvalifikuojantys požymiai), kurie sutampa su kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais, nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už kaltinime nurodytą veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys.
3.2. Prokurorės teigimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad kaltinime nėra nurodyta, kurią iš BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų įstatymo uždraustų veikų padarė M. Ž.: ar apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę, ar išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ar atliko visas šias veikas, jog tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymi, jog kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad M. Ž. „...siekdamas tyčia apgaulės būdu išvengti didelės vertės mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą“. Prokurorės teigimu, jau vien iš šių žodžių aišku, kad M. Ž. išvengė didelės vertės turtinės prievolės, kas atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją. O tai, kad kaltinimo pabaigoje nurodyta tokiais veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, pakartotinai nenurodžius, kad išvengė didelės vertės turtinės prievolės, pasak prokurorės, negali būti vertinama kaip trūkumas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, ar šis trūkumas negali būti ištaisytas teisme.
3.3. Nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje cituodamas kaltinimo dalį „M. Ž. sudarė sąlygas padidinti PVM atskaitą ir mokėtiną į valstybės biudžetą 160 965,00 Eur PVM mokesčio“ padarė klaidinga išvadą, kad M. Ž. sudarė sąlygas padidinti ir PVM atskaitą, ir mokėtiną PVM ir kaltinime nėra nurodyta, kaip tuo pačiu veiksmu pasiekti du vienas kitam prieštaraujantys rezultatai: padidinama ir PVM atskaita ir mokėtinas PVM. Prokurorės teigimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 2 straipsnio 21 dalies nuostatas pirkimo PVM yra PVM suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas. Teigia, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatas PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, atskaitoma pagal šio įstatymo nuostatas. Įstatymo 64 straipsnio „Dokumentai, kuriuose nurodytas PVM sumas galima įtraukti į PVM atskaitą“ 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. Pirkimo PVM, šio Įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą už iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, į PVM atskaitą galima įtraukti remiantis tame straipsnyje nurodytu dokumentu. Pasak prokurorės, teiginys „padidinti PVM atskaitą ir mokėtiną į valstybės biudžetą PVM“ nėra du vienas kitam prieštaraujantys rezultatai, tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidinusi PVM atskaitą, tuo pačiu ta pačia suma išvengė mokėtiną PVM sumą į valstybės biudžetą.
3.4. Prokurorė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais dėl kaltinamojo akto trūkumų kvalifikuojant A. A. veiką pagal BK 222 straipsnį. Teigia, kad teismas visiškai neargumentavo, kodėl šioje dalyje kaltinimas yra nekonkretus ir prieštaringas. Pažymi, jog kaltinime nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai: nurodyta koks dokumentas neįtrauktas į apskaitą, kokie Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo padaryti dėl šios PVM sąskaitos faktūros neįtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir kokias pasekmės tai sukėlė.
3.5. Taip pat prokurorė nesutinka su teismo teiginiais, kad neaiškus A. A. kaltinimas dalyje dėl 2018-10-04 (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos. Teigia, kad kaltinime yra aiškiai nurodyta, jog „... A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi…., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų nepirko, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei K. R., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką ir dokumentų turinio netikrumą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukti 2018-10-04 (duomenys neskelbtini) – sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6000 įvairių mot. ir vyr. batų 152-174 dėžių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užfiksuota kita nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija apie įvairių mot. ir vyr. batų pirkimo ūkinę operaciją viso už 168 000,00 Eur sumą be PVM (168000,00 Eur ir 0,00 PVM), nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė nieko nepirko ir pirkti negalėjo“.
3.6. Teigia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja spręsdama dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, priėmė nepagrįstą ir skubotą sprendimą dėl kaltinamojo akto trukumų A. A. atžvilgiu, nes, tik išnagrinėjus bylą teisme, susipažinus su specialistų išvadomis ir paaiškinimais, liudytojų parodymais, atsakymais į ETO, būtų galimą spręsti, ar kaltinimas A. A. šioje dalyje yra pagrįstas ar ne. Pažymi, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios realios veiklos nevykdė (fiktyvi įmonė ir fiktyvus direktorius, kuris nieko apie įmonės veiklą nežino), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios avalynės. Nurodo, kad 2021-06-04 – 06-07 kitų objektų apžiūros protokole FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos UFVTS specialistė N. J. padarė sąlyginę išvadą, jog pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nebuvo galima nustatyti iš ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo minėtas prekes. Pažymi, jog šiam tikslui UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2018-10-04 išrašytą sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini) – sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje, kaip nurodė specialistė, užfiksuota kita nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija. Dėl to pažeisti nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai ir dėl neatitikimų (pažeidimų) kyla pasekmės, kad dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018-10-04 iki 2018-12-31.
3.7. Prokurorės teigimu, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra nurodyti kaltinamųjų anketiniai duomenys, pateikti nusikalstamų veikų aprašymai, nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, nurodyti duomenys, kuriais kaltinamiesiems grindžiami kaltinimai, nurodyti kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Pažymi, kad patys kaltinamieji abejonių dėl kaltinimo ir kaltinamojo akto turinio ar formos neišreiškė, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus pagal įteiktus pranešimus apie įtarimą, kliūčių trukdančių realizuoti teisę į gynybą nenurodė, vykdant BPK 218 straipsnyje numatytus reikalavimus, kaltinamieji susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir jokių pastabų dėl tyrimo eigos, įtarimų nepateikė, todėl mano, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo perduoti bylą prokurorui.
4. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo išvados
Prokurorės skundas tenkinamas
5. Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).
6. Visgi esminiai kaltinamojo akto trūkumai ir jų įtaka bylos nagrinėjimui teisme yra vertinamojo pobūdžio, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018). Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto esminės neatitikties BPK reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2014, 2K-319/2014, 2K-8-699/2019, 2K-260-222/2019).
7. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti, tik priimant nuosprendį.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties motyvus ir prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama nutartis perduoti baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, A. A. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, prokurorui pašalinti nutartyje išvardintus kaltinamojo akto trūkumus yra neteisėta ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo išvardyti kaltinamojo akto trūkumui neleidžia teigti, jog kaltinimo turinys neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, turi kitų trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Nutartyje keliamus klausimus, tiek, kiek įmanoma, daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau galima išsiaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją
9. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos M. Ž. ir A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, kilusius padarinius, atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, turinį. Aukštesniojo teismo nuomone kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, ir tos, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius ir yra svarbios sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai dėl M. Ž. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad kaltinime nėra nurodyta, kurią BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įstatymo uždraustą veiką jis padarė, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius, yra nepagrįsti. M. Ž. pareikštame kaltinime nurodyta, kad „...siekdamas tyčia apgaulės būdu išvengti didelės vertės mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą“, ir tai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir atskleidžia kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, M. Ž. pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis sudarė sąlygas padidinti PVM atskaitą ir mokėtiną į valstybės biudžetą 160 965,00 Eur PVM, yra aiškios ir suprantamos ir konstatuoti tai, kad tai yra du vienas kitam prieštaraujantys rezultatai, išsamiai neišnagrinėjus byloje esančių faktinių duomenų visumos, negalima.
10. Taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų kvalifikuojant A. A. veiką pagal BK 222 straipsnį. Kaip pagrįstai skunde nurodė prokurorė, A. A. pareikštame kaltinime nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai: nurodyta koks dokumentas neįtrauktas į apskaitą, kokie Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo padaryti dėl PVM sąskaitos faktūros neįtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir kokias pasekmės tai sukėlė. A. A. pareikštame kaltinime nurodyta ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2018-10-04 išrašytos (duomenys neskelbtini) – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota kita nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija, įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kokias pasekmes tai sukėlė, kokie Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo padaryti. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajam A. A. kaltinime nurodyti esminiai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai, kurie yra pakankamai aiškūs ir nesudaro kliūčių bylą nagrinėti teisme bei spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.
11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju, nustatant kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, (t. y. tas esmines aplinkybes, kurios parodo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą), teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą ir, atitinkamas aplinkybes nustačius arba paneigus, padaryti išvadą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.
12. Įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-584-715/2021, kurioje M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.