Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ugnės Gailiūnienės, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės, nuteistojo E. G. ir jo gynėjos advokatės Irinos Beleškienės, nuteistojo V. J., nuteistosios UAB „S.“ atstovo advokato Dariaus Noviko ir nuteistojo D. T. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda.

E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda.

E. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatytas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas.

V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

V. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „S.“ pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

UAB „S.“ pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir UAB „S.“ paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

UAB „S.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

D. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatytas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas.

V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. G. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. būdamas UAB „C.“ fiktyviu direktoriumi, o nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. akcininku, veikdamas tyčia pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su V. J., kuris nuo 2007 m. gegužės 8 d. iki dabar yra UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei V. J. realiai valdant UAB „C.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklą, su D. T., kuris nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. buvo UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 15 d. akcininku, veikdamas savo bei UAB „S.“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), V. J. organizavus ir nurodžius, jis (E. G.) suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, padarydamas didelę žalą, apgaulingai tvarkė UAB „C.“ buhalterinę apskaitą, bei UAB „S.“ naudai apgaule padėjo įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. į 260 400 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį, o būtent:

V. J. suorganizavus ir parengus nusikalstamų veikų planą, pagal kurį 2017 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, su tuometiniu UAB „C.“ direktoriumi A. A., kuris apie nusikalstamos veikos darymą nežinojo, susitarus dalyvauti elektroninėje sistemoje www.evarzytynes.lt bankroto administratoriaus UAB „V.“ direktoriaus G. A. paskelbtose varžytinėse Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BAB „Ū.“ parduodamų keturių nekilnojamojo turto senos statybos objektų už 948 000 Eur be PVM pirkimo, kurį realiai įsigis UAB „S.“, o UAB „C.“ dalyvaus varžytinėse kaip tarpininkas, siekiant sukurti pridėtinės vertės mokestį, kurį vėliau UAB „S.“ sieks susigrąžinti iš valstybės biudžeto, o su UAB „C.“ ir su UAB „A.“ organizuos tariamų sandorių sudarymą, žinant, kad UAB „C.“ ir UAB „A.“ į valstybės biudžetą pagal šiuos tariamus sandorius PVM mokesčio nesumokės, o UAB „S.“ įgis teisę į 260 400 Eur PVM, E. G. atliko V. J. nurodytus ir jam pavestus veiksmus.

Vykdant V. J. planą, A. A., nežinodamas apie nusikalstamą sumanymą, 2017 m. birželio 1 d. prisijungė prie elektroninės sistemos www.evarzytynes.lt ir UAB „C.“ vardu atliko registraciją dalyvauti į bankroto administratoriaus UAB „V.“ direktoriaus G. A. paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BAB „Ū.“ parduodamų keturių nekilnojamojo turto senos statybos objektų už 948 000 Eur be PVM įsigijimo.

V. J. žinant, kad UAB „C.“ piniginių lėšų dalyvauti varžytinėse neturi, registracijos į varžytines metu iš UAB „S.“ „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 1 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. atliko pavedimą į Valstybės įmonės Registrų centro „S. sąskaitą“ Nr. (duomenys neskelbtini) – 71 875 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvio mokestis ((duomenys neskelbtini)). V. J. pagal 2017 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į AB „Ū.“ AB „S. BANKAS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 600 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (už varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą. Pagal sutartį už UAB „C.“); pagal 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į AB „Ū.“ AB „S. BANKAS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 276 125 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (pagal sutartį už UAB „C.“ už varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą).

Tęsiant nusikalstamą veiką, E. G. su V. J., vykdydami pastarojo planą, 2017 m. spalio 18 d. pasirašė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią UAB „C.“ pardavė UAB „S.“ 4 NT senos statybos objektus – už bendrą 1 500 400 Eur (1 240 000 Eur + 260 400 Eur PVM) bei 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „C.“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė bendrą nekilnojamojo turto sumą – 1 500 400 Eur.

V. J. už pirktą nekilnojamąjį turtą likusią nesumokėtą sumą – 552 400 Eur (1 500 400 Eur – 948 000 Eur), V. J. iš UAB „S.“ „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „C.“ „S.“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir į UAB „C.“ „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 588 940 Eur (laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d. į UAB „C.“ „S.“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – mokėjimo nurodymais: 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. spalio 20 d. pervedė viso 588 940 Eur, o mokėjimo nurodymais 2017 m. liepos 13 d. ir 2017 m. liepos 17 d. į UAB „C.“ „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 1 400 Eur (1 100 Eur + 300 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodant „C. sutartį“).

Tęsiant nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, E. G., V. J. perdavė UAB „C.“ prisijungimus prie įmonės „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Š.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu realiai įmonės valdymą perleido V. J., kuris būdamas ir UAB „T.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso: (duomenys neskelbtini)) iš UAB „S.“ pervedęs aukščiau nurodytais pavedimais 588 940 Eur į UAB „C.“ nurodytas bankų sąskaitas, iš jų pinigines lėšas savo nuožiūra be jokių įvykusius sandorius pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pervedė į su jo (V. J.) vadovaujamomis įmonėmis susijusias užsienio bendroves:

1) 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 20 d. bankiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) įmonei O. iš „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta viso – 217 484 Eur, paskirtyje nurodant, pagal (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini);

2) 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 21 d. bankiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) įmonei P. iš „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta viso – 614 596,88 Eur;

2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) įmonei P. iš „Š.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta – 118 208,28 Eur;

4) 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) įmonei O. iš „Š.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta – 36 900 Eur, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“.

E. G. ir V. J. pasirašius minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „S.“ buhalterė J. C., nežinanti apie nusikalstamą sumanymą, V. J. nurodymu įtraukė į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir pateikė VMI prie LR FM PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėnesį. PVM deklaracijoje, kurios forma FR0600, versija 0225, 25 laukelyje deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 261 077 Eur, 35 laukelyje deklaravo atskaitomą PVM – 261 077 Eur, 11 laukelyje deklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių – 5 928 Eur, 29 laukelyje deklaravo pardavimo PVM – 1 245 Eur, 36 laukelyje deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM – 259 832 Eur ir 2018 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą VMI prie FM grąžinti (įskaityti) 259 000 Eur PVM permoką;

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, siekiant apgaule išvengti UAB „C.“ PVM mokesčio mokėjimo dėl parduoto nekilnojamojo turto UAB „S.“ ir UAB „S.“ įgyti teisę į PVM mokesčio grąžinimą dėl įsigyto turto iš UAB „C.“, V. J. žinodamas, kad UAB „A.“ jokio turto neturi, suorganizavo, o jis (E. G.) ir UAB „A.“ direktorius D. T. pasirašė 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje UAB „A.“ įsipareigojo UAB „C.“ parduoti turto už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, bei šios sutarties pagrindu UAB „A.“ vardu D. T. 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. įrašant žinomai melagingus duomenis apie patalpų pardavimą už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, bei šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus, dėl kurių padaryta didelė turtinė žala, E. G. įtraukė į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą ir įformino šią neįvykusią ūkinę – komercinę operaciją tarp UAB „A.“ ir UAB „C.“ bei žinomai suklastotos 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kompiuterinės technikos pagalba paruošė UAB „C.“ PVM deklaraciją, žinodamas, kad 2017 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pirkimo ir mokėtiną PVM 260 330,58 Eur sumai, bei kad šios sumos UAB „C.“ nesumokės, 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją (FR0600) elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Aukščiau išvardintais veiksmais E. G., veikdamas kartu bendrininkų grupėje su D. T. ir V. J., pastarajam suorganizavus, suklastojo bei panaudojo suklastotus dokumentus, dėl kurių buvo padaryta didelė žala, bei padėjo UAB „S.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į 260 400 Eur PVM.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., veikdamas bendrininkų grupėje su D. T. ir V. J., pastarajam suorganizavus, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies – „privalomi <...> apskaitos dokumentų rekvizitai“, nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX 751 64 straipsnio reikalavimų, suklastojo bei panaudojo suklastotus dokumentus, dėl kurių buvo padaryta didelė žala, ir tokiu būdu vykdė apgaulingą UAB „C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

E. G. taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., negalima nustatyti UAB „C.“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais E. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. V. J. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki dabar būdamas UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas tyčia pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su E. G., kuris nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. buvo UAB „C.“ fiktyvus direktorius, o nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. akcininku, su D. T., kuris nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. buvo UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 15 d. akcininku, veikdamas savo bei UAB „S.“ naudai ir interesais, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei realiai valdydamas UAB „C.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), organizavo dokumentų klastojimą bei suklastojo dokumentus, padarydamas didelę žalą, bei UAB „S.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. į 260 400 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį, o būtent:

V. J. 2017 metais organizavo nusikalstamų veikų padarymo planą, pagal kurį 2017 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje su tuometiniu UAB „C.“ direktoriumi A. A., kuris apie nusikalstamos veikos darymą nežinojo, susitarė dalyvauti elektroninėje sistemoje www.evarzytynes.lt Bankroto administratoriaus UAB „V.“ direktoriaus G. A. paskelbtose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BAB „Ū.“ parduodamų keturių nekilnojamojo turto senos statybos objektų už 948 000 Eur be PVM pirkimo, kurį realiai įsigis UAB „S.“, o UAB „C.“ dalyvaus varžytinėse kaip tarpininkas, siekiant sukurti pridėtinės vertės mokestį, kurį vėliau UAB „S.“ sieks susigrąžinti iš valstybės biudžeto, o su UAB „C.“ ir su UAB „A.“ organizuos tariamų sandorių sudarymą, žinant, kad UAB „C.“ ir UAB „A.“ į valstybės biudžetą pagal šiuos tariamus sandorius PVM mokesčio nesumokės, o UAB „S.“ įgis teisę į 260 400 Eur PVM.

Vykdant V. J. planą, A. A., nežinodamas apie nusikalstamą sumanymą, 2017 m. birželio 1 d. prisijungė prie elektroninės sistemos www.evarzytynes.lt ir UAB „C.“ vardu atliko registraciją dalyvauti į Bankroto administratoriaus UAB „V.“ direktoriaus G. A. paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BAB „Ū.“ parduodamų keturių nekilnojamojo turto senos statybos objektų už 948 000 Eur be PVM įsigijimo.

V. J. žinodamas, kad UAB „C.“ piniginių lėšų dalyvauti varžytinėse neturi, registracijos į varžytines metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš UAB „S.“ „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 1 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į Valstybės įmonės Registrų centro „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 71 875 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvio mokestis ((duomenys neskelbtini))). V. J. pagal 2017 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į AB „Ū.“ AB „S.“ BANKAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 600 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (už varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą. Pagal sutartį už UAB „C.); pagal 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į AB „Ū.“ AB „S.“ BANKAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 276 125 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė (pagal sutartį už UAB „C.“ už varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą).

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. J. su E. G. 2017 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „C.“ pardavė UAB „S.“ 4 NT senos statybos objektus – už bendrą 1 500 400 Eur (1 240 000 Eur + 260 400 PVM) bei 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „C.“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė bendrą nekilnojamojo turto sumą – 1 500 400 Eur.

Už pirktą nekilnojamąjį turtą likusią nesumokėtą sumą – 552 400 Eur (1 500 400 Eur – 948 000 Eur), V. J. iš UAB „S.“ „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į UAB „C.“ „S.“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir į UAB „C.“ „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 588 940 Eur (laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d. į UAB „C.“ „S.“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – mokėjimo nurodymais: 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. spalio 20 d. pervedė viso 588 940 Eur, o mokėjimo nurodymais 2017 m. liepos 13 ir 2017 m. liepos 17 d. į UAB „C.“ „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 1 400 Eur (1 100 Eur + 300 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodant „C. sutartį“), t. y. 36 540 Eur daugiau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., turėdamas savo žinioje E. G. perduotus UAB „C.“ prisijungimus prie įmonės „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Š.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „T.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso: (duomenys neskelbtini) jis (V. J.) iš UAB „S.“ pervedęs aukščiau nurodytais pavedimais 588 940 Eur į UAB „C.“ nurodytas bankų sąskaitas, iš jų pinigines lėšas savo nuožiūra be jokių įvykusius sandorius pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pervedė į su jo (V. J.) vadovaujamomis įmonėmis susijusias užsienio bendroves:

1) 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 20 d. bankiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) įmonei O. iš „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta viso – 217 484 Eur, paskirtyje nurodant, pagal (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini);

2) 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 21 d. bankiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) įmonei P. iš „S.“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta viso – 614 596,88 Eur;

3) 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) įmonei P. iš „Š.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta – 118 208,28 Eur;

4) 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) įmonei O. iš „Š.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta – 36 900 Eur, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“.

V. J. ir E. G. pasirašius aukščiau minėtą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „S.“ buhalterė J. C., nežinanti apie nusikalstamą sumanymą, V. J. nurodymu įtraukė į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė VMI prie LR FM PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėnesį. PVM deklaracijoje, kurios forma FR0600 versija 0225, 25 laukelyje deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 261 077 Eur, 35 laukelyje deklaravo atskaitomą PVM – 261 077 Eur 11 laukelyje deklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių – 5 928 Eur, 29 laukelyje deklaravo pardavimo PVM –1 245 Eur, 36 laukelyje deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM – 259 832 Eur ir 2018 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą VMI prie FM grąžinti (įskaityti) 259 000 Eur PVM permoką.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas išvengti UAB „C.“ PVM mokesčio mokėjimo dėl parduoto nekilnojamojo turto UAB „S.“ ir UAB „S.“ įgyti teisę į PVM mokesčio grąžinimą dėl įsigyto turto iš UAB „C.“, V. J. žinodamas, kad UAB „A.“ jokio turto neturi, suorganizavo, o E. G. ir UAB „A.“ direktorius D. T. pasirašė 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje UAB „A.“ įsipareigojo UAB „C.“ parduoti turto už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, bei šios sutarties pagrindu UAB „A.“ vardu D. T. 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. įrašant žinomai melagingus duomenis apie patalpų pardavimą už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, bei šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus, dėl kurių padaryta didelė turtinė žala, V. J. kartu su E. G. įtraukė į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą ir įformino šią neįvykusią ūkinę – komercinę operaciją tarp UAB „A.“ ir UAB „C.“ bei žinomai suklastotos 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kompiuterinės technikos pagalba paruošė UAB „C.“ PVM deklaraciją, žinodamas, kad 2017 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pirkimo ir mokėtiną PVM 260 330,58 Eur sumai, bei kad šios sumos UAB „C.“ nesumokės, 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją (FR0600) elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, turėdamas tikslą nuslėpti nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisę į PVM mokesčio grąžinimą UAB „S.“, jis (V. J.) organizavo UAB „C.“ ir UAB „A.“ bankroto procesą ne teismo tvarka, o būtent:

V. J. tyčia pagal su E. G. 2017 m. spalio 18 d. pasirašytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „C.“ pardavė UAB „S.“ 4 NT senos statybos objektus – už bendrą 1 500 400 Eur (1 240 000 Eur + 260 400 PVM) bei 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „C.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bendra nekilnojamojo turto suma – 1 500 400 Eur, iš UAB „S.“ banko sąskaitos į UAB „C.“ banko sąskaitas pervedė 36 540 Eur daugiau (vėliau UAB „C.“ UAB „S.“ 940 Eur sumą grąžino), negu buvo susitarta pagal minėtą sutartį ir taip dirbtinai suformavo pagrindą UAB „C.“ bankroto procedūrai inicijuoti. Siekdamas įtraukti dar vieną kreditorių, V. J. organizavo 2017 m. gruodžio 6 d. M. L. UAB „P.“ direktoriaus, nežinančio apie nusikalstamus sumanymus, ir UAB „C.“ direktoriaus E. G. sutarties Dėl nekilnojamojo turto paieškos paslaugų pasirašymą, pagal kurią 2017 m. gruodžio 7 d. M. L. iš UAB „P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „C.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 31 000 Eur, ir tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 7 d., V. J. suorganizavus E. G. kaip vienintelis UAB „C.“ akcininkas priėmė sprendimą siūlyti bendrovės kreditoriams vykdyti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir apie tai 2017 m. gruodžio 7 d. informavo bendrovės kreditorius – UAB „S.“ ir UAB „P.“. 2017 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku UAB „S.“ vadovas V. J. su UAB „A.“ įgaliotu asmeniu – bankroto administratoriumi V. K. pasirašė pavedimo sutartį dėl bankrutuojančios UAB „C.“ administravimo ir likvidavimo kreditoriams pripažinus ją bankrutavusia ir priėmus sprendimą likviduoti. V. J. davė UAB „A.“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui V. K. nurodymus, kuriuos vykdant UAB „C.“ ne teismo tvarka bankrutavo ir pagal 2017 m. gruodžio 21 d. dokumentų – perdavimo toliau saugoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. perdavė BUAB „C.“ dokumentus sudarytus už 2003-2013 ir 2010-2015 m. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo administracijos archyvui.

V. J. veikdamas kartu su D. T., po realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „C.“ ir UAB „A.“, t. y. atitinkamai E. G. ir D. T. pasirašius 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje UAB „A.“ įsipareigojo UAB „C.“ parduoti turto už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, bei šios sutarties pagrindu UAB „A.“ vardu D. T. 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. įrašant žinomai melagingus duomenis apie patalpų pardavimą už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, siekdami nuslėpti mokėtiną valstybei PVM susitarė dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka. D. T. dirbtinai inicijavo įmonės bankrotą dėl 2011 metais susidariusios 12 000 Eur skolos jam kaip UAB „A.“ vadovui, kuri buvo išmokėta pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nors 2012 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje NR. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkas (D. T.) išmokėjo grynais pinigais D. T. 16 000 Eur (išmokėjimo pagrindas nenurodytas). 2017 m. gruodžio 14 d. D. T. pasirašė UAB „A.“ kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarė siūlyti įmonės kreditoriams (vieninteliam kreditoriui – D. T.) vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, o 2017 m. gruodžio 21 d. su UAB „A.“ įgaliotu asmeniu – bankroto administratoriumi V. K. pasirašė pavedimo sutartį dėl bankrutuojančios UAB „A.“ administravimo ir likvidavimo kreditoriams pripažinus ją bankrutavusia ir priėmus sprendimą likviduoti. V. J. davė UAB „A.“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui V. K. nurodymus, kuriuos vykdant UAB „A.“ ne teismo tvarka bankrutavo ir pagal 2017 m. gruodžio 30 d. dokumentų – perdavimo toliau saugoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. perdavė BUAB „A.“ dokumentus sudarytus už 2009-2015 m. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo administracijos archyvui.

Tokiu būdu V. J. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., veikdamas bendrininkų grupėje su E. G. ir D. T. organizavo ir vykdė dokumentų klastojimą bei panaudojimą, padarant didelės žalos, bei UAB „S.“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į 260 400 Eur pridėtinės vertės mokestį.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, V. J. buvo kaltinamas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitos faktūros, susijusios su įmonėmis „P. ((duomenys neskelbtini)), O. ((duomenys neskelbtini)) ir O. ((duomenys neskelbtini)), i.SAF (VMI) neužregistruotos ir tyrimui negautos, todėl nėra galimybės nustatyti kokias prekes ir/arba paslaugas tiriamuoju laikotarpiu įmonės tiekė ir/arba teikė bendrovei UAB „C.“, kokias prekes ir/arba paslaugas UAB „C.“ tiekė ir/arba teikė įmonėms. Kadangi tyrimui negauti UAB „C.“ apskaitos registrai, negalima įvertinti ar tiriamuoju laikotarpiu buvo gautos prekės ir/arba paslaugos, jei buvo gautos ar jos buvo panaudotos ir kaip panaudotos (savo reikmėms ar parduotos), negalima įvertinti UAB „C.“ skolinius įsipareigojimus su tiekėjais ir pirkėjais. Tokiais veiksmais V. J. veikdamas su E. G. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „C.“, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; UAB „C.“ 2017 m. lapkričio mėn. VMI i.MAS PVM sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF užregistravus ir VMI pateiktoje PVM deklaracijoje įrašius turto įsigijimo (2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pardavimo (2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitų faktūrų duomenis, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies – „privalomi <...> apskaitos dokumentų rekvizitai“, nes deklaruojant pirkimus ir pardavimus buvo įtrauktos turto pirkimui ir pardavimui pagrįsti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti duomenys apie pirkimo – pardavimo operacijas neatitinka tikrovės. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „C.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8.14. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo V. J. kaltę, jo veiksmuose nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų visų požymių, o skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas visuma įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ko pasėkoje buvo nesilaikyta BPK 301 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu, netinkamai ištyrus ir įvertinus visus įrodymus, turinčius reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, buvo grubiai pažeistos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos ir visi šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje laikytini esminiais, kurie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį.

10.7. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas aplinkybes, apeliantui akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė D. T. pritaikyta visiškai nepagrįstai, nenustačius jo veiksmuose visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, priskiriant jo atsakomybei kitų asmenų veiksmais galimai padarytą žalą, tačiau nenustačius ir neįrodžius, jog D. T. bendrininkavo su kitais asmenimis ir tokiu būdu atsako, tiesiogiai nerealizavęs visų nusikaltimo sudėties požymių. D. T. veiksmai tik formaliai galėtų būti vertinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jais nebuvo padaryta žala, jie nelaikytini tokiais pavojingais, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Galiausiai įvertinus tai, kad D. T. savanoriškai, niekieno neverčiamas ir nedelsiant, dar tą pačią dieną, ištaisė VMI pateiktus duomenis, patikslindamas PVM deklaraciją, baudžiamosios atsakomybės taikymas jam tapo visiškai netikslingu ir neatitinkančiu teisingumo bei ultima ratio principų. Todėl D. T. turi būti išteisintas, nenustačius jo veiksmuose visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino įrodymus, teisingai kvalifikavo V. J., E. G., D. T., UAB „S.“ padarytas veikas, pagrįstai išteisino V. J., E. G., D. T., UAB „S.“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip pat pagrįstai išteisino V. K. dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus bylos duomenis, byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei papildomai atlikus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne visas bylos aplinkybes, padarė klaidą, spręsdamas klausimą dėl nuteistiesiems skiriamų baudų dydžio, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei V. J., UAB „S.“, E. G. veikų kvalifikavimo

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimo atveju svetimo turto įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas yra pagrįstas apgaule ir paprastai yra susijęs su neteisėtu fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys įgyja turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą. Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams. Tačiau pagrindinė dokumento funkcija – liudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotu ar netikru dokumentu atitinkamai turėtų būti laikomas dokumentas, kuris yra tinkamas paliudyti melagingą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, tai yra, žinių, neatitinkančių tikrovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. UAB „S.“ vardu ir E. G. UAB „C.“ vardu pasirašydami 2017 m. spalio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „C.“ tariamai pardavė UAB „S.“ keturis nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 1500 400 Eur sumą, suklastojo šį dokumentą, nes realiai šį turtą UAB „S.“ jau buvo įgijusi iš BAB „Ū.“, o šios 2017 m. spalio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties tikslas buvo ne realus joje nurodyto nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, o UAB „S.“ teisės į PVM atskaitą įgijimas. V. J., UAB „S.“ apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama, kad 2017 m. spalio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į CK 6.393 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią privalomą notarinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties formą, šios formos laikymasis, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, pats savaime nepatvirtina 2017 m. spalio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties realumo. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl šios sutarties suklastojimo iš dalies patvirtina ir tai, kad E. G. nei prieš sudarant šią sutartį, nei vėliau įdarbintas UAB „C.“ nebuvo, nepaisant didelių pagal šį sandorį gautinų lėšų, kaip pats nurodė teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose – jokių pajamų iš įmonės negavo, pats buhalterinės apskaitos vesti nemokėjo, sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudaręs nebuvo, buhalterio į UAB „C.“ neįdarbino, buhalteriją padėjo tvarkyti jo pažįstama R. (b. t. 13, b. l. 84 – 88), tačiau jis ėmėsi veiksmų, kad UAB „C.“ liktų PVM mokėtoja – 2017 m. spalio 3 d. VMI išsiuntus pranešimą UAB „C.“ dėl jos išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų (b. 2 t., b. l. 17), E. G., žinodamas apie 2017 m. birželio 12 d. UAB „S.“ ir UAB “C.“ sudarytą nekilnojamojo turto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, jau kitą dieną VMI raštu nurodė, kad nesutinka su VMI pateikta informacija dėl išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes bendrovė įsigijo sandėlius, kuriuos nuomos PVM ūkio subjektams, prognozuojamos pajamos ir turto nuomos didesnės nei 45 000 Eur per metus, todėl įmonę išregistruoti iš PVM mokėtojų būtų netikslinga (b. t. 2, b. l. 18). Aplinkybę, kad minėtas sandoris nebuvo realus, patvirtina ir tai, kad nepaisant didelių šiuo sandoriu tariamai gautinų piniginių lėšų bei akivaizdaus tariamo pelno, praėjus vos porai mėnesių, tai yra 2017 m. gruodžio 29 d., UAB „C.“ buvo likviduota dėl bankroto.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su V. J., UAB „S.“ skundų argumentu, kad 2017 m. spalio 18 d. UAB „C.ir UAB „S.“ sudaryto Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sandorio realumą patvirtina 2021 m. vasario 25 d. ekspertinio tyrimo aktas. Pažymėtina, kad specialisto tyrimas baudžiamojoje byloje skiriamas ir atliekamas tais atvejais, kai reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje, pavyzdžiui, gamtos, techninių, ekonominių bei kitų mokslų srityse. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinės žinios nėra laikomos specialiosiomis žiniomis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo prasme. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas 2021 m. vasario 25 d. ekspertinio tyrimo aktą surašęs privatus teismo ekspertas R. B. taip pat pažymėjo, kad jis yra audito rūšies ekspertas (tai yra, buhalterinių finansinių ataskaitų ekonominė finansinė analizė arba tyrimas), o atsakyti į klausimus, kurie buvo užduoti (ar įvyko sandoriai ir kokie dokumentai tuos sandorius patvirtina), nėra buhalterio ir ekonominio finansinio eksperto pareiga, nes tas aplinkybes nagrinės ir savo išvadas padarys teismas.

15. Suklastotos 2017 m. spalio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu E. G. 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „C.“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat buvo užfiksuota melaginga informacija apie sandorį. Ši PVM sąskaita faktūra V. J. nurodymu buvo apskaityta UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje, vėliau jos pagrindu padaryti atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tapo suklastota. Taigi apgaulė, be kitų veiksnių, šiuo atveju pasireiškė suklastotų dokumentų įtraukimu į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-29-942/2016).

16. V. J., UAB „S.“, E. G. apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai nusprendė, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), negalėjo būti PVM objektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, 2021 m. vasario 25 d. Ekspertinio tyrimo akte (konsultacinėje išvadoje) Nr. (duomenys neskelbtini) privataus teismo eksperto R. B. pateiktą išvadą, atsakant į antrąjį jam užduotą klausimą (b. t. 13, 9 – 10), jo parodymus apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje iš tiesų buvo numatyta apmokestinamo asmens teisė, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, pasirinkti, ar už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, skaičiuoti PVM šio įstatymo nustatyta tvarka ar ne. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra svarbu tai, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog senos statybos nekilnojamojo turto pardavimo sandoris buvo įformintas apskaičiuojant PVM, nors šio turto pardavimas galėjo būti PVM neapmokestintas, turint aiškų tikslą – įsigijus nekilnojamąjį turtą, atskaityti 260 400 Eur pirkimo PVM.

27.2. Byloje nustatyta, kad dažniausiai prie UAB „C.“ S. AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi iš IP adreso: (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas AB T. interneto paslaugai, kuri nuo 2016 m. spalio 1 d. yra teikiama UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 169 – 171, 183 – 184, 198 – 200). Iš šio IP adreso prie S. AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi ir 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 20 d. (tai yra, tomis dienomis, kai buvo atlikti pavedimai (duomenys neskelbtini) įmonei O. iš S. AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta viso – 217 484 Eur, paskirtyje nurodant, pagal (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), taip pat 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 21 d. (tai yra, tomis dienomis, kai atlikti pavedimai (duomenys neskelbtini) įmonei P., pervesta viso – 614 596,88 Eur). Iš šio IP adreso jungtasi prie Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 30 d. (tai yra, dieną, kai pavedimai atlikti (duomenys neskelbtini) įmonei P. bei (duomenys neskelbtini) įmonei O.), 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 7 d. (tai yra, dienomis, kai buvo atlikti pavedimai (duomenys neskelbtini) įmonei P.). Be to, didžioji dalis mokėjimų šioms įmonėms buvo atlikti tomis pačiomis dienomis, kai UAB „S.“ pervesdavo lėšas į UAB „C.“ banko sąskaitas. Pažymėtina, kad E. G. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu laikotarpiu jis dirbo AB „L.“ (duomenys neskelbtini) ir pagal darbdavio pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2017 m. liepos 26 d., 27 d., rugpjūčio 17 d., 18 d., rugsėjo 7 d., 8 d., 19 d., lapkričio 21 d., 30 d., gruodžio 6 d., 7 d. (tai yra, tomis dienomis, kai iš UAB „T.“ teikiamo IP adreso buvo prisijungta prie UAB „C.“ bankuose esančių sąskaitų ir buvo atlikti kaltinime nurodyti pavedimai) atliko darbines funkcijas. Nors apeliaciniuose skunduose yra akcentuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių formalumas, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato darbdavio pareigą tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl spręsti, kad šie žiniaraščiai yra klaidingi ir, kad E. G. iš tiesų nebuvo darbo vietoje ir neatliko darbo sutartyje nurodytų darbuotojų funkcijų, nėra jokio pagrindo. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu prie UAB „C.“ banko sąskaitų iš IP adreso: (duomenys neskelbtini) buvo jungiamasi pakankamai dažnai, labai įvairiu paros laiku, neretai net kelis kartus per dieną. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „T.“ ofise buvo V. J. darbo vieta, kitų šiame biure, kaip darbo vietoje, dirbančių žmonių liudytoja nematė. Nors V. J., UAB „S.“ apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama, kad prie IP adreso: (duomenys neskelbtini) galėjo prisijungti ir kiti asmenys, vieną kartą įvedę ir įrenginyje išsaugoję slaptažodį (tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytoja J. K.), tačiau skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai buvo pastebėta, kad E. G. nebuvo jokio tikslo ir reikalo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir prie UAB „C.“ banko sąskaitų jungtis būtent iš IP adreso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai yra, vietos, kurioje veiklą vykdė V. J. vadovaujama UAB „T.“ ir kurioje dirbo V. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestina E. G. bei V. J. keliama versija, kad prie UAB „C.“ banko sąskaitų iš IP adreso: (duomenys neskelbtini) jungėsi ir kaltinime nurodytus pavedimus užsienio įmonėms darė asmuo, vardu S. Nepaisant to, kad E. G. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbo AB „L.“ (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra gyvenimiška, logiška ir įtikinama, jog jis būtų patikėjęs prisijungimus prie UAB „C.“ banko sąskaitų, kuriose, įvertinant paties E. G. darbo užmokesčio dydį, buvo itin didelės piniginės lėšos, asmeniui, kuris ne tik, kad nedirbo UAB „C.“, bet kurio net pavardės E. G. negalėjo įvardinti. Tuo labiau logiškai nepaaiškinama ir neįtikinama, kad E. G. sutiko, kad toks asmuo būtų turėjęs teisę disponuoti UAB „C.“ banko sąskaitose esančiomis lėšomis ir atlikti pakankamai didelių piniginių lėšų pervedimus. Asmens, vardu S., egzistavimo ir disponavimo UAB „C.“ lėšomis nepatvirtina ir pagal teisinės pagalbos prašymus užsienio valstybėse surinkti duomenys, nes iš šių duomenų matyti, kad su asmeniu, prisistačiusiu vardu S., užsienio valstybių įmonių atstovai bendravo tik elektroniniu paštu, jo tapatybė nebuvo nei nustatyta, nei patvirtinta. Šiuo atveju teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui svarbu ir tai, kad asmeniui, siunčiančiam elektroninius laiškus S. vardu, (duomenys neskelbtini) įmonė P. atstovai siuntė Užsakymų patvirtinimus, išrašytus tiek UAB „C.“, tiek ir UAB „T.“ (b. t. 7, b. l. 43 – 46, 48, 64, 135, 138, 187, 199), be to, iš (duomenys neskelbtini) įmonės P. pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad asmens, prisistačiusio S. vardu, prašymu, gautu elektroniniu paštu, Užsakymo patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „T.“, buvo perrašytas UAB „C.“ vardu (b. t. 7, b. l. 45 – 48). Taigi, šios aplinkybės bei byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad realiai UAB „C.“ valdė ir prisijungimais prie jos banko sąskaitų disponavo būtent V. J..

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti pakankamai išsamūs argumentai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžiantys, kad siekiant išvengti pardavimo už nekilnojamąjį turtą PVM sumokėjimo ir užtikrinti teisę į PVM mokesčio grąžinimą UAB „S.“, V. J. organizavo UAB „C.“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartodama, pažymi, kad pakankamai didelės, net 36 540 Eur, dydžio sumos pervedimas iš UAB „S.“ į UAB „C.“ banko sąskaitą, nesant tam jokio pagrindo, aplinkybė, kad pats V. J. turėjo prisijungimus prie UAB „C.“ banko sąskaitų, atliko kaltinime nurodytus pavedimus ir žinojo UAB „C.“ banko sąskaitose turimų lėšų dydį, leidžia spręsti, kad UAB „C.“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo pasirinkta sąmoningai, turint tikslą užtikrinti UAB „S.“ teisę į PVM mokesčio grąžinimą, PVM nesumokant ir UAB „C.“. Be to, liudytojo M. L. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo (liudytojas M. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. sutartį tarp UAB „P.“ ir UAB „C.“ dėl nekilnojamojo turto paieškos paslaugų pasirašė V. J. ofise, visas sąlygas dėl turto paieškos aptarinėjo su V. J., šis dalyvavo ir pasirašant sutartį, po kelių dienų būtent V. J. informavo liudytoją apie UAB „C.“ bankrotą, ramino, kad patalpos bus surastos, pinigai niekur nedings, net siūlė patalpas (duomenys neskelbtini)), UAB „P.“ tapimo UAB „C.“ kreditore aplinkybės taip pat patvirtina, kad faktiškai UAB „C.“ vadovavo sprendimus dėl jos veiklos priėmė ne E. G., o V. J..

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog asmens veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybe, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Pažymėtina, kad tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013, 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-156-788/2016, 2K-363-746/2016, 2K-258-222/2018). Todėl V. J., UAB „S.“ padaryta veika negali būti traktuojama kaip teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimas, ir atitinkamai E. G. veika netraktuotina kaip padėjimas apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, jų veiksmuose nustatytinas kitas alternatyvus sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas, todėl kaltinimas šioje dalyje koreguojamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistųjų teisinės padėties, nei nusikalstamos veikos esminės faktinės aplinkybės, nei veikos kvalifikavimas nesikeičia, pagrindo manyti, kad nuteistųjų teisė į gynybą būtų suvaržyta ar dėl kaltinimo patikslinimo būtų kitokia, nėra.

29. Teisėjų kolegija, spręsdama UAB „S.“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo klausimą, pažymi, kad pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK Specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė iškyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė V. J., kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „S.“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvenimą, turėjusiu galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu. Nors UAB „S.“ apeliaciniame skunde yra ginčijama UAB „S.“ gauta nauda, keliamas klausimas dėl V. J. veikimo UAB „S.“ naudai ar interesais, teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. veiksmų grandinė rodo, jog jis, veikdamas kaip UAB „S.“ vadovas, siekė, kad UAB „S.“ įgytų teisę į PVM atskaitą, tuo sumokėdama mažiau mokesčių, tai yra, siekė UAB „S.“ mokestinės naudos. Taigi, UAB „S.“ nauda ir interesas šiuo atveju pasireiškė mokestinės naudos siekimu. Jei UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą būtų įgijusi tiesiogiai iš BAB „Ū.“ be PVM, ji nebūtų įgijusi teisės į PVM atskaitą. Tuo tarpu 2017 m. spalio 18 d. sudarydama fiktyvų sandorį su UAB „C.“ ir įgijusi tą patį turtą, UAB „S.“ įgijo teisę į PVM atskaitą. Aplinkybė, kad šiuo atveju UAB „S.“ turtinės naudos negavo, nešalina jos, kaip juridinio asmens, atsakomybės, nes teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, 2K-19-1073/2021). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. veikė UAB „S.“ naudai ir interesais bei padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „S.“ padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl D. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia spręsti, kad D. T. kaltė padarius 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

31. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, tai yra, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016).

32. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pažymėjo, jog, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, siekiant užsitikrinti, jog UAB „C.“ nekiltų pareiga sumokėti pardavimo PVM dėl UAB „S.“ tariamai parduoto nekilnojamojo turto, E. G., UAB „C.“ vardu, ir D. T., UAB „A.“ vardu, pasirašė fiktyvią 2017 m. lapkričio 14 d. Preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį (kuria UAB „T.“ įsipareigojo pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti UAB „C.“, o UAB „C.“ įsipareigojo nupirkti už 1 500 000 Eur, tame tarpe 260 330,58 Eur PVM, nekilnojamąjį turtą, nurodytą priede prie šios sutarties Nr. 1 (priedas tyrimui negautas)) ir šios sutarties pagrindu UAB „A.“ vardu D. T. išrašė UAB „C.“ 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nekartodamas savo argumentų dėl 2017 m. lapkričio 14 d. Preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo, pažymi, kad šios sutarties pagrindu D. T. UAB „A.“ vardu išrašė UAB „C.“ 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie patalpų pardavimą už 1 500 000 Eur, tarp jų ir 260 330,58 Eur PVM, šį dokumentą pateikė E. G., kad šis įtrauktų į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą, taip pat šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo 2017 m. gruodžio 29 d. elektroniniu būdu pateikdamas žinomai suklastotą pirminę PVM deklaraciją (FR) 0600 už 2017 m. 11 mėn. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir deklaruodamas 260 331 Eur pardavimo PVM pagal 2017 m. lapkričio 17 d. įformintą UAB „C.“ sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią D. T. pateikė E. G., užfiksuoti duomenys neatitiko tikrovės, tai yra, UAB „A.“ jokio turto UAB „C.“ nepardavė, o ši įmonė jokio turto nepirko (ši aplinkybė iš esmės nėra ginčijama ir D. T. apeliaciniame skunde). Byloje nustatyta, kad pagal šią suklastotą D. T. UAB „A..“ vardu išrašytą ir E. G. pateiktą sąskaitą faktūrą UAB „C.“ į 2017 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis dėl 260 331 Eur pirkimo PVM bei pateikė šią deklaraciją Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal pateiktą deklaraciją UAB „C.“ sumažino deklaruotą 260 400 Eur pardavimo PVM dėl į PVM atskaitą įtraukto pirkimo PVM pagal UAB „A.“ 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 21 – 22). Teisme apklaustas privatus teismo ekspertas R. B. patvirtino, kad teisės į atskaitą įgijimo momentas yra PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. Todėl akivaizdu, kad D. T. neišrašius 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „C.“ nebūtų galėjusi įtraukti joje nurodyto pirkimo PVM į 2017 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su D. T. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad tarp D. T. veiksmų ir padarytos didelės žalos nėra priežastinio ryšio. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad byloje yra nustatytas ir subjektyvusis BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis – D. T. tyčia, tai yra tai, jog jis suprato, kad neturėdamas teisės minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, suvokė, jog E. G. pateikta suklastota PVM sąskaita faktūra sudarys sąlygas UAB „C.“ nepagrįstai atskaityti joje nurodyto dydžio pirkimo PVM, suprato, kad dėl tokio D. T. veikimo bus padaryta didelė žala ir sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su D. T. apeliacinio skundo argumentu, kad D. T. bendrininkavimo faktas nebuvo inkriminuotas ar įrodinėjamas. Iš D. T. kaltinimo turinio matyti, kad jis buvo kaltinamas (o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas) dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, įvykdytos bendrininkaujant su V. J. ir E. G.. D. T. ir V. J. bendrininkavimą patvirtinantys duomenys jau buvo aptarti šiame nuosprendyje, todėl nekartojami. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Byloje nuteistųjų veikimą bendrai patvirtina kiekvieno iš jų atlikti veiksmai bendram nusikalstamos veikos tikslo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad, vykdant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą. Taigi tokiu atveju tam, kad būtų padarytas nusikaltimas, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokią veiką. Būtent tokių veiksmų seka buvo nustatyta ir šioje baudžiamojoje byloje. Nors tiek D. T., tiek E. G. neigė savo veiksmais prisidėję prie aptariamos veikos padarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl jų veikimo kartu, kaip nustatyta teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Kiekvieno iš jų veiksmai sudarė sąlygas vienas kito veiksmams ir juos papildė. Todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su D. T. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. T. netaikė savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą instituto. Iš bylos duomenų matyti, kad D. T. 2017 m. gruodžio 29 d. 11.56 val. elektroniniu būdu pateikė žinomai suklastotą pirminę PVM deklaraciją (FR) 0600 už 2017 m. 11 mėn. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir deklaravo 260 331 Eur pardavimo PVM pagal 2017 m. lapkričio 17 d. įformintą UAB „C.“ sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o už kelių minučių, tai yra 2017 m. gruodžio 29 d. 12.02 val., elektroniniu būdu pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. 11 mėn. kurioje pardavimo PVM pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą jau nedeklaravo (b. t. 6, b. l. 84 – 85). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių deklaracijų turinys, vos kelių minučių skirtumas tarp minėtų deklaracijų pateikimo, aplinkybė, kad, šias deklaracijas D. T. teikė jau po to, kai 2017 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas kreditorių sprendimas paskelbti UAB „A.“ pabaigą dėl bankroto ir išregistruoti bendrovę iš juridinių asmenų registro (kreditoriaus sprendimas vykdyti UAB „A.“ bankroto procesą ne teismo tvarka bei atleisti D. T. iš bendrovės vadovo pareigų priimtas dar 2017 m. gruodžio 21 d.) rodo ne savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, o siekį klaidinti mokesčių administratorių. Be to, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, D. T. 2017 m. gruodžio 29 d. 12.02 val. elektroniniu būdu pateikiant patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. 11 mėn. kurioje pardavimo PVM pagal 2017 m. lapkričio 17 d. įformintą UAB „C.“ sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) jis nedeklaravo, nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, jau buvo baigta. Tuo tarpu BK 23 straipsnyje įtvirtintas savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos.

Dėl teisės neduoti parodymų prieš save principo pažeidimo

Dėl ultima ratio principo pažeidimo

38. Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad klausimas dėl pirkimo PVM galėtų būti sprendžiamas tik mokestinio ginčo ribose, kadangi tai yra mokesčių teisės, o ne baudžiamosios teisės dalykas, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju buvo sukurta tokia teisinė situacija, jog VMI nebegalėtų ar būtų apsunkinta galimybė kitomis mokestinio ginčo priemonėmis atkurti savo galimai pažeistas teises, todėl, vadovaujantis ultima ratio principu, šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma. Iš tiesų, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš sukčiavimo veikos kriminalizavimo pagrindų yra faktas, kad svetimas turtas ar turtinė teisė buvo įgyta, turtinė prievolė išvengta ar panaikinta panaudojant apgaulę. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad panaikinant turtinę prievolę buvo panaudota esminė apgaulė, nėra pagrindo kalbėti apie ultima ratio principo pažeidimą, taip pat apie tai, kad klausimas dėl pirkimo PVM turėtų būti sprendžiamas tik mokestinio ginčo ribose.

Dėl paskirtų bausmių dydžio paskaičiavimo

41. Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019, 2K-88-303/2020).

43. Teisėjų kolegija, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas, apskaičiuodamas ne tik UAB „S.“, bet ir E. G., V. J., D. T. skiriamų baudų dydžius, vadovavosi 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. E. G., V. J. D. T. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kaip jau minėta, MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas MGL dydį, galiojusį ne nusikalstamos veikos padarymo metu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. E. G., V. J., D. T. šios aplinkybės savo apeliaciniuose skunduose neskundė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas ir dėl E. G., V. J., D. T. apskaičiuotų baudų dydžio.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo dalyje dėl E. G., V. J., UAB „S.“, D. T. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

48. Dėl E. G. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmiausia pažymėtina, kad byloje esančioje FNTT 2019 m. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad, jeigu nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo operacijos tarp UAB „C.“ bei UAB „A.“ ir UAB „S.“ realiai nevyko, tai UAB „C.“ 2017 m. lapkričio mėn. VMI i .MAS PVM sąskaitų faktūrų posistemyje i .SAF užregistruodama ir VMI pateiktoje PVM deklaracijoje įrašydama turto įsigijimo (2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pardavimo (2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitų faktūrų duomenis, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, bei dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „C.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. (b. t. 4, b. l. 165). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose tariamo pirkimo ir pardavimo sumos yra nurodytos, tai yra tiksliai nustatytos ir žinomos, daro išvadą, kad jų išrašymas ir panaudojimas netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

50. Spendžiant klausimą dėl V. J. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, pažymėtina, kad iš byloje esančios FNTT 2019 m. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad, jeigu UAB „S.“ realiai nekilnojamąjį turtą įsigijo iš BAB „Ū.“ už 948 000 Eur (PVM nebuvo skaičiuojamas), o 260 400 Eur PVM ataskaitai pagrįsti panaudojo UAB „C.“ vardu išrašytą 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformino turto pirkimą už didesnę 292 000 Eur kainą ir 260 400 Eur PVM, tai UAB „S.“ į buhalterinę apskaitą įtraukdama 292 000 Eur didesnę (1 240 000 – 948 000) nekilnojamojo turto įsigijimo vertę, bei apskaitydama grąžintiną iš biudžeto 260 400 Eur PVM, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, nes į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta UAB „C.“ vardu išrašyta 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti dokumento rekvizitai: prekių ūkinės operacijos piniginė išraiška (įsigijimo vertė) ir pardavėjo pavadinimas neatitinka tikrovės. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. t. 4 t., b. l. 162). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas privatus teismo ekspertas R. B. nurodė, kad net ir nustačius, kad viena PVM sąskaita faktūra yra netikra, bet, jeigu joje yra aiškiai nurodyta ūkinės operacijos vertė, dėl šios vienos PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, šios įmonės turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta tariamos prekių ūkinės operacijos piniginė išraiška, tai yra, jos dydis yra nustatytas ir aiškiai žinomas, daro išvadą, kad vienos PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

52. Sprendžiant klausimą dėl D. T. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, pažymėtina, kad iš byloje esančios FNTT 2019 m. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad tyrimui nebuvo gauti 2017 m. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad, jeigu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo operacijos tarp UAB „A.“ ir UAB „C.“ realiai neįvyko, UAB „A.“, išrašiusi 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įformino turto pardavimą UAB „C.“ už 1 239 669,42 Eur ir 260 330,58 Eur, iš viso už 1 500 000 Eur, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (4 t., b. l. 144-166). Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas privatus teismo ekspertas R. B. nurodė, kad nustačius, kad viena PVM sąskaita faktūra yra netikra, bet, jeigu joje yra nurodyta ūkinės operacijos vertė, dėl šios vienos PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, šios įmonės turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta tariamos prekių ūkinės operacijos piniginė išraiška, sprendžia, kad vienos PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

54. Teisėjų kolegija, atsakydama į prokurorės argumentą dėl to, kad net keliais skirtingais įrodymų šaltiniais – specialistės R. T. 2018 m. balandžio 19 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 11 d. specialistės R. T. paaiškinimo protokolu, FNTT 2019 m. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės D. P. paaiškinimais, buvo nustatytos aplinkybės dėl BK 222 straipsnyje numatytų padarinių kilimo, apgaulingai tvarkant UAB „S.“, UAB „C.“ ir UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas) ir šiuo atveju gauta FNTT 2019 m. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek FNTT 2019 m. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kitus byloje surinktus duomenis ir pagrįstai, atsižvelgęs į susiformavusią teismų praktiką išteisino E. G., V. J., D. T. dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo dalyje dėl V. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

55. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatytų aplinkybių visuma sąlygoja, kad UAB „C.“ ir UAB „A.“ bankroto procedūros supaprastinta tvarka buvo atliktos grubiai pažeidžiant kaltinime išvardintų teisės aktų reikalavimus, jog V. K. nereikalavo ir neišreikalavo UAB „C.“ ir UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nesikreipė į teismą dėl tyčinio įmonių bankroto, nesant reikšmingų ir aktualių minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų, paliko nesumokėtą į valstybės biudžetą 260 331,58 Eur PVM, kas neabejotinai iškreipė bankroto administratoriaus pareigybę, sudarė prielaidas manyti, jog valstybė negeba užtikrinti skaidrų ir sąžiningą bankroto procedūrų įgyvendinimą, tuo padarydamas tiek didelę turtinę žalą nesumokėto 260 331,58 Eur dydžio PVM mokesčio valstybei pavidalu, tiek didelę neturtinio pobūdžio žalą, tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tokia prokurorės išdėstyta pozicija nesutinka.

56. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas UAB „C.“ vienintelio akcininko E. G. sprendimas vykdyti bendrovės „C.“ bankroto procesą ne teismine tvarka (b. t. 1, b. l. 135), tą pačią dieną apie tai pranešta bendrovės kreditoriams – UAB „S.“ ir UAB „P.“ (b. t. 1, b. l. 136-137). 2017 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkime nutarta taikyti UAB „C.“ bankroto procesą ne teismo tvarka, atšaukti bendrovės direktorių E. G. iš užimamų pareigų ir paskirti UAB „C.“ bankroto administratoriumi UAB „A.“ (b. t. 1, b. l. 141-142). 2017 m. gruodžio 13 d. E. G. ir administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktą (b. t. 1, b. l. 155). 2017 m. gruodžio 18 d. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. surašė BUAB „C.“ veiklos ataskaitą, kurioje nurodė, kad E. G. perdavė administratoriui BUAB „C.“ dokumentus, pagal pateiktus BUAB „C.“ duomenis, debitorinių įsiskolinimų bendrovė neturi, bendrovės kasoje piniginių lėšų nerasta, banko atsiskaitomose sąskaitose buvo 36,37 Eur, peržiūrėjus visus perduotus administratoriui dokumentus, sandorių, kurie prieštarautų bendrovės tikslams, veiklai, kuriuos būtų pagrindas ginčyti reiškiant actio Pauliana ieškinį, nenustatyta, BUAB „C.“ kreditoriai pareiškė 65 200 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus (b. t. 1, b. l. 156). 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „C.“ kreditorių susirinkime nutarta pritarti administratoriaus atliktam darbui ir patvirtinti pateiktą veiklos ataskaitą, pripažinti UAB „C.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. t. 1, b. l. 129). L. T. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą išregistruoti ar išbraukti iš juridinių asmenų UAB „C. (b. t. 1, b. l. 198), 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „C.“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2017 m. gruodžio 21 d. bankroto administratorius V. K. perdavė BUAB „C.“ dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui (b. t. 1, b. l. 131).

58. Dėl UAB „A.“ bankroto ne teismo tvarka nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu bendrovės akcininkai D. T. (turintis 51 proc. bendrovės akcijų) ir akcininkas A. P. (turintis 49 proc. bendrovės akcijų) priėmė sprendimą siūlyti UAB „A.“ kreditoriams vykdyti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nes bendrovė yra nemoki, veiklos faktiškai nebevykdo, negali atsiskaityti su kreditoriais. Apie tai 2017 m. gruodžio 14 d. buvo informuotas bendrovės kreditorius D. T. (b. t. 2, b. l. 33 – 34). 2017 m. gruodžio 21 d. priimtas UAB „A.“ kreditoriaus D. T. sprendimas taikyti UAB „A.“ bankroto procesą ne teismo tvarka, atšaukti bendrovės direktorių D. T. iš užimamų pareigų ir paskirti UAB „A.“ bankroto administratoriumi UAB „A.“ (b. t. 2, b. l. 44 – 45). 2017 m. gruodžio 22 d. buvęs bendrovės vadovas D. T. ir administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo D. T. perdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės dokumentus (b. t. 3, b. l. 101). 2017 m. gruodžio 21 d. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. surašė BUAB „A.“ veiklos ataskaitą, kurioje nurodė, kad D. T. perdavė administratoriui BUAB „A.“ dokumentus, pagal pateiktus BUAB „A.“ duomenis, debitorinių įsiskolinimų bendrovė neturi, bendrovės kasoje piniginių lėšų nerasta, banko atsiskaitomose sąskaitose piniginių lėšų taip pat nebuvo, peržiūrėjus visus perduotus administratoriui dokumentus, sandorių, kurie prieštarautų bendrovės tikslams, veiklai, kuriuos būtų pagrindas ginčyti reiškiant actio Pauliana ieškinį, nenustatyta, BUAB „A.“ kreditoriai pareiškė 12 000 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus (b. t. 2, b. l. 61 – 62). 2017 m. gruodžio 27 d. BUAB „A.“ kreditoriaus sprendimu nutarta pritarti administratoriaus atliktam darbui ir patvirtinti pateiktą veiklos ataskaitą, pripažinti BUAB „A.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. t. 2, b. l. 59). L. T. 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą išregistruoti ar išbraukti iš juridinių asmenų registro bendrovę UAB „A.“ (b. l. 1, b. l. 200), 2018 m. sausio 5 d. UAB „A.“ išregistruota iš juridinių asmenų registro.

59. Byloje nustatyta, kad V. K. perdavė BUAB „A..“ dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui (b. t. 2, b. l. 32). Archyvui buvo perduoti BUAB „A.“ dokumentai, išskyrus 2 PVM sąskaitos faktūros (2017-03-24 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sūrio pardavimui ir 2017-11-17 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų pardavimui) ir 2 preliminarios turto pirkimo pardavimo sutartys, sudarytos ne už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. Vilniaus miesto savivaldybės archyvui pateikė BUAB „A.“ dokumentus, sudarytus 2009-2015 m. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo „Dokumentų laikino perdavimo naudotis aktą“ 2018-11-28 Nr. (duomenys neskelbtini) gautoje UAB „A.“ dokumentų byloje „Pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos faktūros (2011-2017 m.)“ yra tik vienas dokumentas, surašytas 2017 m. birželio – gruodžio mėn. laikotarpiu, tai yra UAB „A.“ vardu išrašyta 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas patalpų „pagal sutartį 2017 11 17“ pardavimas bendrovei UAB „C.“ už 1 239 669,42 Eur ir 260 330,58 PVM, iš viso už 1 500 000 Eur. UAB „A.“ apskaitos registrai tyrimui negauti.

61. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte numatyta, kad bankroto administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. K. parodymus, jo paruoštų administratoriaus veiklos ataskaitų turinį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui perduotus dokumentus, sprendžia, kad V. K. tikrino tik tuos sandorius ir tuos dokumentus, kuriuos jam pateikė buvę UAB „C.“ bei UAB „A.“ direktoriai E. G. ir D. T.. Vis tik atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 18 d. bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. K. surašytoje BUAB „C.“ veiklos ataskaitoje jokie sandoriai nenurodyti, taip pat tai, jog į 2017 m. į UAB „C.“ banko sąskaitą buvo gautos ir iš jų pervestos pakankamai didelės pinigines lėšos, aplinkybę, kad bankroto administratorius turi teisę iš bankų gauti reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą (V. K. BUAB „C.“ administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodė, kad BUAB „C.“ banko atsiskaitomosiose sąskaitose piniginių lėšų buvo 36,37 Eur, kas leidžia spręsti, jog iš bankų pateikiama informacija apie BUAB „C.“ lėšas V. K. buvo prieinama ir žinoma), darytina išvada, kad V. K. nesiėmė efektyvių priemonių BUAB „C.“ sandoriams, sudarytiems per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinti. Taip pat, įvertinus tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui buvo perduotas tik vienas UAB „A.“ dokumentas, surašytas 2017 m. birželio – gruodžio laikotarpiu, tai yra UAB „A.“ vardu išrašyta 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas patalpų „pagal sutartį 2017 11 17“ pardavimas, matyti, jog V. K. nepatikrino ir BUAB „A.“ sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Be to, iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nei UAB „C.“, nei UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrai tyrimui negauti, tai yra, V. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui neperduoti. Vienas iš Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių yra tas, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Todėl darytina išvada, kad V. K., neturėdamas UAB „C.“ bei UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrų, negalėjo tinkamai įvertinti ar šiuo atveju nebuvo tyčinio bankroto požymių. Vis tik šie ir kiti V. K. pareikštame kaltinime nurodyti Įmonių bankroto įstatymo pažeidimai savaime nereiškia, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

64. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala tiek turtinio, tiek ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014, 2K-23-1073/2020). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016, 2K-23-1073/2020). Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2019).

65. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp V. K. veikos ir kaltinamajame akte nurodytos didelės žalos nėra priežastinio ryšio, nurodė, kad dėl V. K., kaip UAB „C.“ ir UAB „A.“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens, veikos, pažeidžiant kaltinime išvardintų teisės aktų reikalavimus, atsirado didelė turtinė žala valstybei nesumokėtų mokesčių pavidalu (nesumokėta 260 330,58 PVM). Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų padarinių yra toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas padarinius. Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, kad V. K. pareikštame kaltinime nurodytas pridėtinės vertės mokestis į valstybės biudžetą buvo nesumokėtas dėl skundžiamame nuosprendyje, taip pat šiame nuosprendyje nurodytų V. J., E. G., D. T. veiksmų, kurie be kita ko buvo atlikti anksčiau nei V. K. buvo paskirtas UAB „C.“ ir UAB „A.“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu. Todėl spręsti, kad būtent V. K. veiksmai ir neveikimas šiuo atveju objektyviai ir dėsningai sukėlė inkriminuojamos didelės turtinės žalos Lietuvos valstybei atsiradimą, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad tarp V. K. inkriminuojamos veikos ir didelės turtinės žalos nėra priežastinio ryšio.

66. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad V. K. padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą. Pažymėtina tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar juridiniam, fiziniam asmeniui. Šios bylos aplinkybėmis, vieno iš bankroto administratoriaus įgaliotų asmenų tam tikrų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų netinkamas laikymasis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai traktuojamas kaip visų institucijų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoriteto sumenkinimas ir bankroto administratorių vardo diskreditavimas. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelės žalos valstybės interesams, kaip piktnaudžiavimo sudėties požymio, nebuvimą, padarinių mastas labai priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos, o V. K. veikė kaip bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotas asmuo, jo teikiamų paslaugų sritis nelaikytina išskirtine, joks rezonansas dėl jo užimamų pareigų, veiklos nekilo.

67. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad V. K. iš esmės tuo pačiu metu buvo tiek UAB „C., tiek UAB „A.“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, o šių įmonių su bankroto pasiruošimu susiję dokumentai yra identiški (išskyrus įmonių pavadinimus bei asmenų pavardes), prokurorės nurodyta 2017 m. gruodžio 12 d. protokolo kopija, kurioje minima UAB „S.“ (su kuria yra susijęs V. J.), taip pat kiti bylos duomenys, susiję su UAB „C. bei UAB „A.“ bankroto aplinkybėmis, leidžia spręsti, apie V. K. ir V. J. ryšius bei V. J. įtaką V. K. sprendimams, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, ir remdamasi in dubio pro reo principu, sprendžia, kad pakankamai duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog V. K. suvokė V. J. nusikalstamą sumanymą byloje, nėra.

68. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai, atsižvelgęs į susiformavusią teismų praktiką išteisino V. K. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės, nuteistojo E. G. ir jo gynėjos advokatės Irinos Beleškienės, nuteistojo V. J., nuteistojo D. T. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios UAB „S.“ atstovo advokato Dariaus Noviko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Pakeisti nuosprendžio aprašomoje dalyje E. G. išdėstytą kaltinimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nurodant kitą siektos turtinės naudos rūšį, tai yra, kad jis UAB „S.“ naudai apgaule padėjo ne įgyti didelės vertės turtinę teisę, tačiau UAB „S.“ naudai apgaule padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę.

Pakeisti nuosprendžio aprašomoje dalyje V. J. išdėstytą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nurodant kitą siektos turtinės naudos rūšį, tai yra, kad jis UAB „S.“ naudai apgaule ne įgijo didelės vertės turtinę teisę, tačiau UAB „S.“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę.

Pakeisti nuosprendžio aprašomoje dalyje UAB „S.“ išdėstytą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nurodant kitą siektos turtinės naudos rūšį, tai yra, kad UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. J., UAB „S.“ naudai apgaule ne įgijo didelės vertės turtinę teisę, tačiau UAB „S.“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę.

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje E. G., V. J., UAB „S.“ išdėstyto kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) įmonė O., (duomenys neskelbtini) įmonė P., (duomenys neskelbtini) įmonė O. yra su V. J. vadovaujamomis įmonėmis susijusios bendrovės.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu E. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 220 MGL dydžio bauda yra 8 285,20 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu E. G. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda yra 7 532 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu E. G. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta subendrinta bausmė – 220 MGL dydžio bauda, yra 8 285,20 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirta 500 MGL dydžio bauda yra 18 830 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda yra 7 532 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. J. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio bauda, yra 18 830 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu UAB „S.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 300 MGL dydžio bauda yra 11 298 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu UAB „S.“ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda yra 7 532 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu UAB „S.“ vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio bauda, yra 11 298 Eur.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu D. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 150 MGL dydžio bauda yra 5 649 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.