Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, Ugnei Marijai Žemaitytei, Anetai Jankovskai, Audronei Glambienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Eglei Matonytei, Jolantai Vasiukevič ir Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. K.-B. ir atsakovės J. K.-B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB SEB bankas, A. Ū. (A. Ū.) ir R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl termino susitaikyti nustatymo

20. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau nei metus, šalys aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Dėl pavardžių

22. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei paliktina santuokinė pavardė ,,K. B.“, atsakovui neišreiškus jokių pageidavimų, paliktina jo prigimtinė pavardė ,,B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokinio gyvenimo pabaigos

25. Teismas įvertinęs tiek šalių procesiniuose dokumentuose pateiktą informaciją, tiek pasisakymus teismo posėdžių metu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad šalys jau kelerius metus (kadangi ieškinys paduotas (duomenys neskelbtini), t. y. bus nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai vienas kitu nesidomi, neremia vienas kito morališkai, vienas kito atžvilgiu yra abejingi ir kartu jau nebemiega, gyvena atskiruose kambariuose, t. y. kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) neturėjo sutuoktiniams būdingų santykių esant santuokoje, patvirtino tiek atsakovė, tiek ieškovas, kad abi šalys patvirtino, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vis rečiau ir rečiau grįždavo nakvoti, tik retkarčiais užsukdavo į namus, todėl nėra pagrindo netenkinti atsakovės reikalavimo ir nustatyti, kad šalių gyvenimo skyrium pradžia yra nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

26. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo originalo matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokinis, bendras šalių gyvenimas yra nutrūkęs nuo (duomenys neskelbtini), šalys bendro ūko neveda, nebendrauja kaip sutuoktiniai.

27. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

28. Ieškovas prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, kadangi, gyvenant santuokoje, pasireiškė jo ir atsakovės charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūris į šeimą, bendrą gyvenimą, skirtumai. Atsakovė neprieštaravo šiam ieškovo reikalavimui ir sutiko, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės.

29. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad daugiau nei du metus negyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, jokių ryšių, santykių, būdingų sutuoktiniams, nebepalaiko. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

38. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

40. Taipogi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1309-852/2023).

41. Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir po 450 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko motinos nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę.

43. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį 2021 metais skyrė (sprendime sumos pateikiamos suapvalintos, be euro centų): maistui namie, kavinėse – 150 Eur; išlaidos maitinimuisi mokykloje – 105 Eur; būsto išlaikymo išlaidos, internetas, TV apie – 108 Eur; knygoms, žurnalams, kanceliarinės prekėms – 6 Eur; drabužiai, avalynė – 116 Eur; kirpėjo paslaugos – 2,50 Eur; higienos prekės – 13 Eur, odontologo ir kitos gydymosi paslaugos – 10 Eur; vaistai, vitaminai – 10 Eur; laisvalaikis (rinkliavos mokyklose šventėms, ekskursijos; teatras, kinas, draugų gimtadieniai ir kitos pramogos) - apie 48 Eur; atostogos, kelionės – 19 Eur; dienpinigiai pervedami į sąskaitą – 38 Eur; kuro išlaidos – 70 Eur; šalių dukros gimtadienio šventei – 13 Eur. Taigi, šalių dukros poreikiai per mėnesį yra apie 742 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikių lentelėje nurodomas telefono išlaidas apmoka ieškovas.

45. Teismas pažymi, kad atsakovė nurodytiems poreikiams pagrįsti ne tik pateikė dukters poreikių lentelę, tai pagrindžiančius čekius, sąskaitas, bet kartu pateikė ir išsamias lenteles už 2021-2022 metus, kuriose smulkiai yra nurodyta, kiek ir kam atsakovė išleido, tenkinant šalių dukters poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų detalizuotų lentelių už 2021 ir 2022 metus (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė į ją įtraukė ir finansinę artimųjų pagalbą bei dienpinigius pilnamečiui sūnui, kompiuterio pirkimą pilnamečiam sūnui. Su šiomis pastabomis sutiko ir pati atsakovė.

48. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad pateikti čekiai yra ne atsakovės, nes iš jų matyti, kad yra pirkta iš skirtingų banko kortelių ar naudojant skirtingas nuolaidų korteles. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji turi keletą banko kortelių, taip pat dukra turi savo banko kortelę. Taip pat per laikotarpį kaip buvo renkami čekiai, keitėsi banko kortelės, nuolaidų kortelės. Be to, maisto ir kitas prekes yra pirkę ir jos artimieji, ką patvirtino apklaustas atsakovės tėvas. Teismas šiuo atveju konstatuoja, jog atsakovei nereikia įrodinėti, jog augančiai dukrai yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, nes atsakovės nurodytos ir ankščiau aptartos (vaiko poreikiai) išlaidos tokiems poreikiams patenkinti yra protingos ir realaus dydžio. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovės pateiktuose pirkimo čekiuose yra ne tik dukrai skirtos prekės, bet ir suaugusiems, todėl pateikti čekiai nepatvirtina realių dukters poreikių. Pažymėtina, kad gyvenant šeimoje, atsakovei neįmanoma, nelogiška, o ir netikslinga, pirkti maisto produktus, drabužius, avalynę sau, atskirai nuo dukters, kad čekiuose būtų tik šalių dukrai skirtos prekės. Atsakovė be čekių, pagrindžiančių nepilnametės dukters poreikius, pateikė ir komunalinių išlaidų apmokėjimų pavedimus, įrodymus, kad atsakovė perveda dukrai dienpinigių smulkioms išlaidoms. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad didžioji dalis atsakovės pateiktų čekių yra neįskaitomi. Teismas sutinka, kad per EPP sistemą pateikti kai kurie čekiai gal ir yra neryškūs, tačiau teismas atsakovę buvo įpareigojęs pateikti čekių originalus, ką ji ir padarė. Be to, ieškovas buvo atvykęs su čekių originalais susipažinti. Gali būt, jog keltas pateiktų čekių ir yra neryškios kokybės, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pateikti čekiai yra 2021 metų, 2022 metų, tad natūralu, kad jie gali ir išblukti. Be to, klaidingai ieškovas teigia ir supranta, kad atsakovė privalo 100 procentų, t. y. visiškai pagrįsti pateikiamais čekiais išlaidas, t. y. pateikti lygiai tiek čekių ir lygiai tokiai sumai per mėnesį, kiek atsakovė nurodo išleidžianti dukters poreikiams. Toks reikalavimas yra nelogiškas ir labai apsunkinantis atsakovės padėtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nors ir teigė, kad pirko dukrai maisto produktus, drabužius, avalynę ir pan., tačiau pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nors iš atsakovės to reikalauja.

49. Tarnybos nuomone atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

50. Kaip minėta, teismas tokio pobūdžio byloje vertindamas aplinkybes, vadovaujasi kartu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai.

51. Šiuo ginčo atveju teismas (išklausęs abi ginčo šalis, jų atstovus, išklausęs Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą) būtent vadovaujasi minėtomis nuostatomis, vadovaujasi geriausiais vaiko interesais ir neturi pagrindo nelaikyti nurodytas šias – sveikatai; drabužiams, avalynei; laisvalaikiui ir pramogoms; higienos priemonėms dienpinigiams; atostogoms, stovykloms; maistui; komunalinėms paslaugoms, patirtas išlaidas nepagrįstas, nebūtinas ar nereikalingas.

52. Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas privalo atsižvelgti ne tik į bendruosius, bet ir individualius vaiko poreikius, tokius kaip gabumų lavinimas, turi būti atsižvelgiama į vaiko polinkius (ar jis nori ir lanko tam tikrus būrelius, užsiėmimus) ir amžių. Apskritai svarbu pažymėti, kad individualiųjų vaiko poreikių tenkinimas nelaikomas vaiko privilegija, tačiau šie poreikiai yra tokie pat svarbūs, kaip ir bendrieji, skirtumas tik tas, kad jie turi būti individualizuojami. Vaiko poreikių skirstymas į bendruosius būtinus ir individualiuosius įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, kurioje numatyta vaiko teisė į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir numatyta didžiausia vaiko tėvų ar jį auklėjančių asmenų atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko bendrųjų, minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai: vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

53. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka dukra ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą, į tai, kad nuo 2024 metų sausio 1 d. MMA (minimalus mėnesis darbo užmokesti, kuris yra orientacinis kriterijus nustatant minimalų išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams) yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur), į tai, kad atsakovei, su kuria lieka gyventi dukra, neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, į tai, kad atsakovei finansiškai nuolat padeda artimieji, ieškovas faktiškai prisideda prie dukters išlaikymo tik minimaliai, mokėdamas nustatytą minimalų laikinąjį išlaikymą – 200 Eur., todėl tikslinga nustatyti, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis. Tai atitiktų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei vaiko interesus šioje situacijoje.

55. Teismas pažymi, kad atsakovė pagrįstai prašo diferencijuoti išlaikymo dydį nuo priešieškinio pateikimo (2021 metai) priteisti 400 Eur, o nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. po 450 Eur, nes iš pateiktų įrodymų matyti, kad dukters poreikiai nuo 2021 metų kito, t. y. didėjo. Be to, Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt.

56. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas turi tik vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad ieškovas neturi jokių sveikatos problemų, į abiejų šalių gaunamas pajamas, į tai, kad šalys privalo dėti maksimalias pastangas, kad būtų užriktini vaiko poreikiai, atsakovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – priteisiant iš ieškovo nepilnametei dukrai po 371 Eur (742 Eur / 2 ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir po 438 Eur (876 Eur / 2) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant atsakovei. Paskirti atsakovę dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

57. Ieškovas nurodo, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Pažymėtina, kad 2021 metais buvo mokami 70 Eur dydžio vaiko pinigai, nuo 2022 metų birželio mėnesio 80,50 Eur dydžio vaiko pinigai, nuo 2023 metų 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra mokami 96,25 Eur dydžio vaiko pinigai. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas pagal išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

58. Atsižvelgiant į nustatytus šalių dukters poreikius bei į už atitinkamus laikotarpius mokėtus „vaiko pinigus“, teismas konstatuoja, kad kiekvienas iš tėvų turėjo (-tų) skirti tokio dydžio išlaikymą dukrai - už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – po 336 Eur (742 Eur – 70 Eur (vaiko pinigai)) / 2) kas mėnesį; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – po 331 Eur (742 Eur – 80,50 Eur (vaiko pinigai)) / 2) kas mėnesį; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. d. – po 328 Eur (742 Eur – 85,75 Eur (vaiko pinigai)) / 2) kas mėnesį; o už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės – po 390 Eur (876 Eur – 96,25 Eur (vaiko pinigai)) / 2) kas mėnesį.

59. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., kai buvo priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur, visas įmokas mokėjo tinkamai ir laiku, o atsakovė gavo šalių dukrai mokamus „vaiko pinigus“.

60. Mažesnio išlaikymo teikimas dukrai iš esmės jau pažeistų vaiko interesus pagal jos nustatytus poreikius.

61. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

62. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė atsakovė J. K.-B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

63. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

64. Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

65. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, savo dukters išlaikymui mokėjo po 100 Eur iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, kai buvo priteistas laikinas 200 Eur dydžio išlaikymas. Toks teiktas išlaikymo dydis buvo nepakankamas, o dukrą atsakovei išlaikyti padėjo giminės, kurie skolino arba dovanojo pinigines lėšas. Kadangi ieškovas mokėjo nepakankamą išlaikymą dukrai, prašo priteisti iš ieškovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą dukrai už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (priešieškinio teismui pateikimo dienos), t. y. išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 22 mėnesius iki priešieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį skaičiuojant po 335 Eur per mėnesį.

66. Atsakovas nesutinka su jokiu dukters išlaikymo įsiskolinimu, kadangi mano, jog per tą laikotarpį prisidėjo daugiau nei po 100 Eur kas mėnesį prie dukters išlaikymo. Mano, jog nėra pagrindo atbuline data priteisinėti išlaikymo įsiskolinimo.

67. Teismas pažymi, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

68. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys atskirai pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

69. Pažymėtina, kad laikinas išlaikymas – tai tik laikinoji apsaugos priemonė, taikoma byloje siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo/įsiteisėjimo, ir tik galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kompleksiškai išnagrinėjus bylą bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, gali būti nustatyti realūs vaiko poreikiai ir jiems patenkinti kas mėnesį būtina piniginių lėšų suma, o taip pat kiekvieno iš tėvų turtinės prievolės suteikti tokį išlaikymą apimtis ir dydis, įvertinant jų turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

70. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34.).

71. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, byloje esančių pateiktų banko sąskaitų išrašų (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nei atsakovei, nei šalių dukrai nepervedė jokių lėšų, skirtų dukters išlaikymui.

72. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovas atsakovei pervedė 1425 Eur su vaikų išlaikymu susijusias sumas (2020 m. sausio 25 d. – 25 Eur; vasario 1 d. 25 Eur, vasario 11 d. 25 Eur; vasario 20 d. 25 Eur; vasario 24 d. 25 Eur; kovo 2 d. 25 Eur; kovo 7 d. 25 Eur; kovo 20 d. 100 Eur; balandžio 2 d. 50 Eur; balandžio 14 d. – 50 Eur; balandžio 23 d. 50 Eur; gegužės 12 d. 100 Eur; gegužės 29 d. -50 Eur; birželio 15 d. – 50 Eur; birželio 25 d. – 100 Eur; liepos 8 d. 50 Eur; liepos 12 d. 50 Eur; liepos 22 d. – 50 Eur; liepos 29 d. – 50 Eur; rugpjūčio 12 d. – 150 Eur; rugpjūčio 12 d. – 200 Eur; rugpjūčio 27 d. 50 Eur; rugsėjo 24 d. – 100 Eur.).

73. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieškovas atsakovei pervedė 772,76 Eur su vaikų išlaikymu susijusių sumas (vasario 28 d. – 132,76 Eur; balandžio 19 d. 250 Eur; birželio 26 d. 150 Eur (kompiuteriui); birželio 29 d. – 100 Eur; liepos 18 d. – 100 Eur; rugpjūčio 16 d. – 40 Eur).

74. Teismas pažymi, kad iš banko pavedimų matyti, kad šios sumos buvo skirtos abiem vaikams (duomenys neskelbtini), t. y. tiek nepilnametei L. B., tiek dabar jau pilnamečiui sūnui A. B., nes pavedimuose nurodoma - „vaiku pietums“. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė teismo posėdžio metu. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovo siunčiami pinigai buvo skirti abiejų šalių vaikų pietums apmokėti (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovo pervestos sumos atsakovei vaikų maitinimui, išlaikymui laikytinos, kad buvo skirtos abiem vaikams, todėl ieškovas atsakovei už dukters išlaikymą nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. pervedė iš viso – 1173,38 Eur ((1425/2) + (772,76 – 150 Eur) (duomenys neskelbtini), todėl neskaičiuoti kaip pinigai skirti abiem vaikams) / 2 ) + 150 Eur)).

75. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovas šalių dukrai pervedė iš viso 795 Eur į jos sąskaitą (2020 m. sausio 14 d. – 25 Eur; gegužės 20 d. – 50 Eur; birželio 3 d. – 50 Eur; liepos 16 d. – 20 Eur; liepos 3 d. 50 Eur; liepos 23 d. – 120 Eur; rugpjūčio 3 d. – 50 Eur; rugpjūčio 7 d. – 50 Eur; rugsėjo 10 d. – 50 Eur; rugsėjo 10 d. – 70 Eur; rugsėjo 24 d. -100 Eur; spalio 11 d. – 60 Eur; lapkričio 19 d. – 50 Eur; gruodžio 1 d. – 50 Eur).

76. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., ieškovas šalių dukrai pervedė iš viso 864 Eur (sausio 14 d. – 50 Eur; vasario 5 d. – 50 Eur; vasario 15 d. – 30 Eur; balandžio 2 d. – 20 Eur; gegužės 4 d. – 30 Eur; gegužės 6 d. – 20 Eur; gegužės 13 d. – 50 Eur; gegužės 19 d. – 20 Eur; gegužės 25 d. – 30 Eur; birželio 3 d - 20 Eur; birželio 13 d. – 50 Eur; birželio 29 d. – 100 Eur; liepos 29 d. – 19 Eur; liepos 15 d. – 100 Eur; rugsėjo 7 d. – 50 Eur; rugsėjo 15 d. – 100 Eur; rugsėjo 20 d. – 50 Eur. Taigi, ieškovas šalių dukrai nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. pervedė iš viso – 1659 Eur (795 Eur + 864).

77. Ieškovas taip pat apmokėjo dukters telefono sąskaitas su telefono internetu. Iš pateiktų sąskaitų už matyti, kad dukters telefono išlaidos per mėnesį sudarė apie 7,49 Eur (duomenys neskelbtini), taigi, todėl ieškovas už dukters telefoną nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 164,78 Eur (7,49 Eur x 22 mėn.).

78. Taigi, ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. iš viso savo dukters išlaikymui skyrė - 2997,16 Eur (1173,38 Eur + 1659 Eur + 164,78 Eur).

79. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

80. Byloje nustatyta, kad šalių dukros poreikiams patenkinti 2021 metais buvo būtina, jog kiekvienas iš tėvų skirtų po 336 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui dukters poreikių lentelės už 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 1 d. laikotarpį, bei įrodymų pagrindžiančių poreikius. Atsakovė prašo priteisti už 22 mėnesius išlaikymo įskolinimą išlaikymo dydį skaičiuojant po 335 Eur per mėnesį.

81. Kaip jau minėta ankščiau, Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

82. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų kokie šalių dukters poreikiai buvo 2019 m. – 2020 m., nors teismas ne kartą teismo posėdžio metu priminė šalims pareigą įrodyti realius vaiko poreikius, jeigu jie viršija orientacinio dydžio išlaikymą pagal teismų praktiką, atsižvilgant į tai, kad minėtu laikotarpiu šalyje buvo Covid pandemijos laikotarpis ir dalies vaiko poreikių - kaip kuras, maistas mokykloje, drabužių ar avalynės poreikis buvo sumažėjęs, sprendžia, kad šalių dukters poreikių patenkinimui, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., yra priteistinas tuo metu galiojęs minimalus orientacinis išlaikymo dydis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitokias aplinkybes.

83. Teismas pažymi, kad 2019 metais minimali mėnesinė alga atskaičiavus mokesčius buvo 395 Eur, o 2020 metais – 447 Eur. Todėl, konstatuotina, kad ieškovas šalių dukros poreikiams patenkinti nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d. turėjo skirti po 198 Eur (395 Eur / 2) per mėnesį, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. po 224 Eur (447 Eur / 2), o nuo 2021 metų 336 Eur.

84. Taigi, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas, yra 5772 Eur ((198 Eur x 2 mėn.) + (224 Eur x 12 mėn.) + (336 Eur x 8 mėn.)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo mėnesio iš viso savo dukters išlaikymui skyrė - 2997,16 Eur (1173,38 Eur + 1659 Eur + 164,78 Eur), ieškovo dukters išlaikymo įsiskolinimas yra – 2774,84 Eur (5772 Eur – 2997,16 Eur).

85. Pažymėtina, kad analogiška situacija buvo išnagrinėta ir dėl aktualaus nagrinėjamu aspektu klausimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 (33, 37 punktai).

Dėl „vaiko pinigų“ priteisimo

88. Teismas pažymi, kad ieškovas patvirtinančių įrodymų, kad vaiko pinigai būtų buvę skirti dukrai, t. y, kad ieškovas būtų pirkęs drabužius, avalynę ar kitas prekes bei paslaugas, skirtas dukrai, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys patvirtino, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., ieškovas gaudavo vaiko pinigus, jis jų nei atsakovei, nei šalių dukrai nepervedinėdavo, į tai, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d., ieškovas šalių namuose pasirodydavo epizodiškai, visa dukters išlaikymo bei rūpinimosi našta teko atsakovei, į tai, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei, ieškovo turėtus/gautus vaiko pinigus už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d.,

89. Teismas pažymi, kad 2019 metais vaiko pinigai buvo - 50 Eur, 2020 metais 60 Eur, o 2021 metais - 70 Eur. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina – 1450 Eur (100 Eur (50 Eur x 2 mėn). + 720 Eur (60 Eur x 12 mėn.) + 630 (70 Eur x 9 mėn.)) gautų vaiko pinigų už šalių dukrą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

90. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

91. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

92. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu bei taikydamas šią teisės normą sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

93. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

94. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

95. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-794/2023). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

96. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas parengiamojo ir teismo posėdžių metų priminė šalims apie pareigas ir įrodinėjimą, t. y. procesinę pareigą pateikti informaciją teismui apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Teismas siūlė šalims teikti įrodymus dėl turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Dėl gyvybės draudimo sutartimi, pensijų fondų sukauptų lėšų

97. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui priklauso šios turtinės teisės - pensijų fonde sukauptos lėšos (turtas) 6061,09 Eur sumai pagal ieškovo A. B. su (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini) sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

98. Atsakovei priklauso šios turtinės teisės - pensijų fonde sukauptos lėšos (turtas) pagal atsakovės su AB SEB banku sudarytą (duomenys neskelbtini) Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamoji turto vertė sudaro 2665,66 Eur. Taip pat atsakovė yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) išperkamoji turto vertė sudaro 5 422,34 Eur.

99. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo teismo šalims priklausančias turtines teises – pensijų fonduose ir gyvybės draudimo sutartimi sukauptas lėšas, priteisti atitinkamai šalims. Ginčo dėl tokių šalių pareikštų reikalavimų tarp šalių nėra, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės prašymas tenkintinas visiškai.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

100. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. apžvalga Nr. AC-40-1).

101. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

102. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

103. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

104. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas įgytas santuokos metu paskolos (suteiktos AB SEB banko) pagalba, taip pat šalių bendromis pastangomis. Šalys teismui, patvirtino, kad kito dalintino nekilnojamojo bendro turto neturi. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo šalys turi bendrą (solidarią) prievolę bankui AB SEB bankui, kredito likutis yra 19 981,74 Eur (ieškovo 2023 m. lapkričio 8 d. pateiktas išrašas iš kredito sutarčių (duomenys neskelbtini). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės – šalys remiasi ieškovo kartu su ieškiniu į bylą pateikta 2021 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad turto vertė 161 000 Eur. Taigi turto vertė atėmus paskolos likutį yra 141 018, 26 Eur (161 000 Eur – 19 981,74 Eur).

105. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių ir padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), po ½ kiekvienam.

106. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys abi prašo ir sutinka, kad šalių dalintinas nekilnojamas turtas būtų padalintas natūra, kiekvienam po ½ dalį, į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, į tai, kad abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturėtų galimybės sumokėti kitai šaliai kompensacijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad nustatant, jog abiem šalims atitenka po ½ dalį ginčo namo, žemės sklypo, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją.

Dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo

107. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti tokią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: a) Nustatyti, kad ieškovas naudojasi 27,77 kv. m. kambariu plane pažymėtu indeksu 1-15; b) atsakovė naudojasi 24,22 kv. m. kambariu plane pažymėtu indeksu 1-14, 18,08 kv. m. kambariu plane pažymėtu indeksu 1-13 ir 19,72 kv. m. kambariu plane pažymėtu indeksu 1-16; c) 24,44 kv. m. virtuve plane pažymėta indeksu 1-6, 9.19 kv. m. lauko virtuve plane pažymėta indeksu 1-7, 14,53 kv. m. svetaine plane pažymėta indeksu 1-8, 29,10 kv. m. svetaine plane pažymėta indeksu 1-9, 19,33 kv. m. holu plane pažymėta indeksu 1-5, 4,95 kv. m. skalbyklos kambariu plane pažymėta indeksu 1-2, 6,28 kv. holu plane pažymėta indeksu 1-3,_21,09 kv.m. garažu plane pažymėta indeksu G-l, 24,97 kv. m. plane pažymėta indeksu 1-11, 6,98 kv. m. vonia plane pažymėta indeksu 1-16, pastogės patalpomis plane pažymėtais indeksu, 1-20, 1-19, 1-17 bei 1-18, rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5- R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-l 1, R-12 atsakovė ir ieškovas naudojasi bendrai.

109. Teismo nuomone nėra pagrindo šiuo metu nustatinėti namo naudojimosi tvarkos, nes atsakovo prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka iš esmės yra tokia, kokią šalys taikė ir naudoja iki šiol, daugiau nei 3 metus. Pagal teismų praktiką, naudojimosi turtu tvarka yra nustatoma tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos ir šalys tarpusavio susitarimu nesugeba nusistatyti naudojimosi tvarkos. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių nėra ginčų, nesutarimų dėl naudojimosi turtu (namu) tvarkos, todėl toks ieškovo prašymas yra netenkintinas.

Dėl automobilių (ne)pripažinimo asmenine nuosavybe (darbo įrankiu)

110. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokos metu buvo įgytos šios 5 transporto priemonės –keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

111. Ieškovas nurodo, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra ieškovo darbo įrankiai, tą paminėjo ir baigiamosiose kalbose, todėl turi būti pripažinti asmeniniu ieškovo turtu. Nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pasiskolinus pinigų iš kreditoriaus A. Ū., pagal vekselius. Keleivinis motociklas keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš ieškovo mamos jam duotų pinigų bei jo asmeninių lešų.

113. Teismas pažymi, kad tiek iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų automobilių registracijos liudijimų, tiek iš atsakovės pateiktos VĮ Regitros pažymos (duomenys neskelbtini), tiek ir iš Teismų informacinės sistemos Liteko (duomenys neskelbtini) išrašų apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, matyti, kad ieškovas keleivinį motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) t. y. kai šalys gyveno skyrium (teismas konstatavo, kad šalių gyvenimo skyriumi pradžia yra nuo (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.86 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad yra pagrindas keleivinį motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui. Toks turtas neįtrauktinas į bendro sutuoktinio turto balansą.

117. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad duomenų apie ieškovo profesinės veiklos įrankių - keleivinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimą iš bendrų šalių lėšų santuokos metu nėra, minėtas turtas - keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteistini ieškovui. Toks turtas neįtrauktinas į bendro sutuoktinio turto balansą.

119. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad duomenų apie keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimą iš asmeninių ieškovo lėšų santuokos metu nėra, minėtas turtas - keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kad minėtas keleivinis motociklas po santuokos nutraukimo liktų ieškovo nuosavybe, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją.

120. Tarp šalių kilo ginčas dėl keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. Ieškovo teigimui keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra nuo 2400 Eur iki 2750 Eur. Atsakovė teigia, kad jo vertę yra apie 3400 Eur. Ieškovas remiasi portalo autoplius.lt skelbimuose nurodomų transportų priemonių kainomis (duomenys neskelbtini), o atsakovė remiasi Emprekis teikiamoms vidutinėmis transportų kainomis Lietuvoje (duomenys neskelbtini).Ieškovas nurodo, kad jo pateiktos kainos yra realios rinkos kainos ir tai yra per didelės. Pažymi, kad analogiškų transporto priemonių pardavimo rinkoje tiesiog nėra galimybių rasti, nes jo naudojamos transporto priemonės yra labai apgadintos, nes naudojamos mokintis vairuoti. Mano, kad atsakovės pateiktos Emprekis kainos nėra tinkamos pripažinti teisingomis, nes Emprekis nevertina konkrečios transporto priemonės pagal nusidėvėjimą. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagoje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kad minėtas keleivinis motociklas yra nusidėvėję, ieškovas nepateikė transporto priemonės vertinimo, kuris pagrįstų nusidėvėjimo mąstą. Ieškovui kyla pareiga - įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ši transporto priemonė yra naudojama mokant kitus asmeninius vairuoti, teismas sprendžia, kad keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 2750 Eur.

Dėl keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini) bei keleivini automobilio (duomenys neskelbtini) padalijimo, verčių nustatymo

121. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos metu buvo įgytas keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų automobilių registracijos liudijimų, tiek iš atsakovės pateiktos VĮ Regitros pažymos (duomenys neskelbtini), tiek ir iš Teismų informacinės sistemos Liteko 2021 m. gegužės 6 d., 2023 m. balandžio 21 d. išrašų apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, matyti, kad ieškovas keleivinį motociklą (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini), o automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) Abiejų transporto priemonių valdytoju – savininku yra nurodytas ieškovas.

122. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų ieškovo asmenine nuosavybe, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tačiau šalys nesutaria, kam po santuokos nutraukimo turėtų atitekti automobilis - (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nei viena iš šalių nesutiko, kad minėtas automobilis liktų kažkuriai iš šalių, po santuokos nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad minėtu automobiliu pastaruoju metu naudojasi šalių pilnametis sūnus. Atsakovė siūlė ieškovui perrašyti automobilį sūnui, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors nei viena šalis nesinaudoja šiuo automobiliu, į tai, kad šios transporto priemonės valdytoju – savininku registruose yra nurodytas ieškovas, į tai, kad jis nesutiko minėto automobilio perrašyti, padovanoti šalių sūnui, kuris tuo automobiliu ir naudojasi, konstatuotina, kad ieškovui yra reikalingas minėtas automobilis, todėl po santuokos nutraukimo, jis paliktinas ieškovui.

124. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra naudojami ieškovo darbinėje veikloje, o ieškovo teiginiai, kad šios transporto priemonės yra labai apgadintos, nusidėvėjusios ir jų kainos yra žemesnės nei rinkoje, yra niekuo nepagrįsti teiginiai. Ieškovui kyla pareiga - įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 str.). Be to, į bylą pateikti EVAUTO automobilių aukcionų išrašas (duomenys neskelbtini), neatspindi realios transporto priemonės kainos.

127. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006), į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktų automobilių verčių išrašais iš Emprekis, be to, ir pats ieškovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kad atsakovės nurodomos vertės būtų neteisingos, nepateikė įrodymų, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra smarkiai nusidėvėjęs, o byloje esančios EVAUTO aukciono duomenys, nepagrindžia ieškovo teiginių, kadangi aukciono esmė yra, kad automobilis yra parduodamas aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kas nebūtinai atitinka realią automobilio vertę. Be to, atsakovės pateiktos automobilių vertės yra panašios su ieškovo pateiktomis iš tinklalapio autoplius.lt pateiktomis automobilių kainomis.

128. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006), į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktų automobilių verčių išrašais, be to, ir pats ieškovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kad atsakovės nurodomos vertės būtų neteisingos, todėl teismas nustato dalijamo turto (transporto priemonių) vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Taigi, šiuo atveju pagal šalių pateiktų įrodymų vertinimų taisykles nustatoma šalių automobilių kaina pagal atsakovės pateiktus Emprekis vidutinės transporto priemonės kainas Lietuvoje, ir konstatuoja, kad keleivinio motociklo (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 4818 Eur, o keleivinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 3181 Eur.

129. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 4818 Eur, bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3181 Eur, po santuokos nutraukimo priteistinos ieškovui.

Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų

130. Bylos nagrinėjimo nustatyta, kad santuokos metu ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini) 100 pro. akcijų, kurių vienos vertė yra 28,96 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovas pardavė 10 vnt. įmonės akcijų savo motinai L. B. už 289,60 Eur (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, kad 90 vnt. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė sudaro 2 606,40 Eur, po santuokos nutraukimo liktų ieškovui. Todėl teismas tenkiną šį ieškovo reikalavimą ir konstatuoja, kad po santuokos nutraukimo 90 vnt. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė sudaro 2 606,40 Eur, lieka ieškovo nuosavybei.

Dėl piniginių lėšų, už parduotas (duomenys neskelbtini) akcijas, priteisimo

131. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo atsakovei 144,80 Eur (289,60 Eur x atsakovei priteistina 1/2 dalis vertės) kompensaciją už ieškovo gautų piniginių lėšų už parduotas akcijas panaudojimą savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

133. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) akcijoms yra taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas (CK 3.88 straipsnis), į tai, kad ieškovas pardavė akcijas (duomenys neskelbtini), t. y. kai šalys jau nebegyveno kartu, o kaip šioje byloje konstatuota gyveno skyriumi, atmeta nepagrįstus ieškovo argumentus, kad pinigai gauti už akcijas buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams, nes šalys tuo metu nebegyveno santuokinio gyvenimo, todėl sprendžia, kad atsakovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl gautų pajamų už automobilio nuomą priteisimo

134. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo atsakovei 658,80 Eur (1317,60 EUR x atsakovei priteistina 1/2 dalis vertės) kompensaciją už laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. liepos 9 d. ieškovo gautų automobilio nuomos pajamų panaudojimą savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

136. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas ankščiau konstatavo, kad transporto priemonės - keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris 593BS bei keleivinis automobilis CITROEN, JUMPER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pripažintos ieškovo darbo įrankiu, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti iš ieškovo gautos pajamos, buvo gautos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. liepos 9 d., t. y. kai šalys jau nebegyveno santuokinio gyvenimo, gyveno atskirai, o teisme buvo pradėta nagrinėti šalių skyrybų byla, teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas ir netinkintinas.

Dėl turto padalijimo

137. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovui po santuokos nutraukimo priteistina:

1) pensijų fonde sukauptos lėšos (turtas) 6061,09 Eur sumai pagal ieškovo A. B. su (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini) sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ½ nekilnojamojo turto – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė, atėmus paskolos likutį yra 70 509,13 Eur ((161 000 Eur – 19 981,74 Eur) / 2 );

3) keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4818 Eur vertės;

4) keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3181 Eur vertės;

5) keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2750 Eur vertės. Iš viso turto už 87 319,22 Eur.

138. Teismas pažymi, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe yra nėra įtrauktos į dalintino turto balansą.

139. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovei po santuokos nutraukimo priteistina: 1) pensijų fonde sukauptos lėšos (turtas) pagal atsakovės su AB SEB banku sudarytą (duomenys neskelbtini) Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenimo skyrium dienai sukaupta išperkamoji turto vertė sudaro ne daugiau kaip 2665,66 Eur; 2) sukauptos lėšos pagal gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini). Gyvenimo skyrium dienai sukaupta išperkamoji turto vertė sudaro 5 422,34 Eur; 3) ½ nekilnojamojo turto – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė, atėmus paskolos likutį yra 70 509,13 Eur ((161 000 Eur – 19 981,74 Eur) / 2 ). Iš viso turto už 78 597,13 Eur.

140. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovei iš ieškovo priteistina 4361,05 Eur dydžio kompensacija už santuokos nutraukimo metu ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį ((87 319,22 Eur – 78 597,13) / 2).

Dėl prievolių padalijimo

141. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

142. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė teismui, kad turi tris kreditorius - AB SEB bankas, A. Ū., R. K..

143. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

Dėl prievolių padalijimo kreditoriui AB SEB bankas

144. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl bendros prievolės AB SEB bankui prašo teismo nustatyti, kad kredito sutartis su AB SEB bankas (buvęs Vilniaus bankas), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, prievolę kreditoriui šalys vykdys solidariai. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi solidarią prievolę Bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir neprieštarauja šalių reikalavimui, kad šalys, po santuokos nutraukimo, prievolę kreditoriui šalys vykdys solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo kiekvienai šaliai atiteks po 1/2, teismas sprendžia, kad nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, kredito sutartis su AB SEB bankas, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, prievolę kreditoriui šalys vykdys toliau solidariai.

146. Ieškovas nurodo, kad nieko nežinojo apie atsakovės pasirašytus vekselius. Tačiau nei ieškovas, nei kreditorius R. K. neprieštaravo tokiam reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio atsakovės reikalavimo nėra, teismas šį atsakovė reikalavimą tenkina ir 12 077,15 Eur dydžio prievolę pagal vekselius R. K., pripažįsta asmeniniu atsakovės įsipareigojimu, todėl po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovės asmenine prievole.

148. Atsakovė nurodė, kad nieko nežinojo apie ieškovo pasirašytus vekselius. Tačiau nei atsajkovė, nei kreditorius A. Ū., neprieštaravo tokiam reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio ieškovo reikalavimo nėra, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina ir 7200 Eur dydžio prievolę pagal vekselius A. Ū., pripažįsta asmeniniu ieškovės įsipareigojimu, todėl po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo asmenine prievole.

149. Kitų šalių kreditorių nenustatyta ir šalys teismui neatskleidė.

Dėl uzufrukto arba įpareigojimo gyventi skyriumi (ne)nustatymo

154. Teisė teismui nustatyti uzufruktą nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Vaiko gerovė paprastai užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Taip pat, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į vienam iš tėvų priklausantį turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi, kaip minėta, pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

155. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). Šalys nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyriumi ir per šį laiko tarpą tarp šalių susiklostė tokie santykiai, kuriais yra užtikrinama dukters teisę į bustą, t. y. šalims priklauso gyvenamasis namas, abi šalys patvirtino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek šalių nepilnametė dukra turi savo atskirus kambarius. Iki šio tarp šalių nekilo konflikto dėl namo naudojimosi tvarkos, o tai, kad šalys tarpusavyje nebendrauja, nesikalba, nėra pagrindas tenkinti atsakovės prašymo dėl uzufrukto taikymo ar įpareigojimo gyventi skyriumi. Teismas pažymi ir tai, kad nors tarp ieškovo ir šalių dukros šiuo metu santykiai yra nutolę, tačiau teismo nuomone tai, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančio namo dalimi, būtų būdas, galimybė sustiprinti ieškovo ir dukters ryšį, nes jis galėtų ten lankytis, gyventi ir toliau. Nes nustačius uzufruktą ar įpareigojus ieškovą gyventi skyriumi, būtų dar apribotos galimybės ieškovui bendrauti su dukra, stiprinti su ja ryšį. Be to, nustačius uzufruktą ieškovo turto dalies atžvilgius, būtų pažeistos jo, kaip savininko, bei kreditoriaus AB SEB banko teisės.

156. Teismas pažymi ir tai, kad paprastai pagrindas įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, yra tai, jei yra nustatytas pavojaus asmens sveikatai ar saugiai aplinkai realumo ir pagrįstumo faktorius, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovo elgesys yra tiek pavojingas, kad egzistuotų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium, o konfliktiški šalių tarpusavio santykiai patys savaime nėra pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi, juo labiau, kad ieškovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai – tėvai pirmiausia gyvena savo problemomis, dukra ir jos psichologinė savijauta jiems yra antrame plane, dukra gyvena šalių kalbomis apie skyrybas, turtų dalybą ir pan. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų kitą gyvenamąją vietą ar turėtų galimybes išsinuomoti kitą būstą. Pažymėtina ir tai, jog šalių ir jų nepilnametės dukters santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, dukrą auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu.

157. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, į Kasacinio teismo praktiką, į tai, kad uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra jokių kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą, į tai, kad šalių dukters teisė į būstą gali būti užtikrinta ir nevaržant nuosavybės teisės, kaip tai buvo įgyvendinama bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai, o vaiko gerovė paprastai užtikrinama jam teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti, į tai, kad šalys gali priimti atitinkamus sprendimus turto atžvilgiu (pvz. jį parduoti), ir taip įgyvendinti savo siekį užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus įsigyjant atskirus būstus, į tai, kad patenkinus atsakovės reikalavimą būtų pažeistos tiek ieškovo, teisės, tiek kreditoriaus AB SEB bankas teisės, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto arba įpareigojimo gyventi skyriumi nustatymo netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

158. 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

159. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

160. Teismas tenkino 82 proc. ieškinio reikalavimų (iš 22 reikalavimų, 17 patenkinti).

161. Teismas tenkino 75 proc. priešieškinio reikalavimų (iš 24 reikalavimų, 18 patenkinti).

162. Ieškovas patyrė 1400 Eur išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1100 Eur (2021 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) + 150 Eur (2024 m. sausio 31 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) + 150 Eur (2023 m. liepos 3 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2021 metų, abi šalys ne kartą tikslino savo procesinius dokumentus, į bylą teikė daug įrodymų, kuriems buvo būtina skirti ne mažai laiko jų analizei, į tai , kad vyko daugiau nei 10 teismo posėdžių, mediacijos procesas, mano, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

163. Ieškovas taip pat patyrė 300 Eur išlaidų, susijusių su nekilojamojo turto vertinimo ataskaita (PVM Sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

164. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1148 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (18 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

165. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 246 Eur už nekilnojamo turto vertinimo atlikimą bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (12 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

166. Taip pat ieškovas sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusios dalies - 1819 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

167. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad ieškovui buvo atidėtas likusios dalies - 1819 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 1492 Eur (1819 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o patenkintų ieškovo reikalavimų 82 proc.) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus.

168. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės priteistina 82 Eur (patenkintų ieškovo reikalavimų 82 proc.) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus.

169. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, valstybės naudai iš ieškovo priteistinas 345,42 Eur (1919 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o nepatenkintų ieškovės reikalavimų 18 proc.) žyminio mokesčio už nepatenkintus ieškinio reikalavimus.

170. Atsakovė patyrė 11 583,37 Eur išlaidų advokato pagalbai (1573 Eur (duomenys neskelbtini) + 6364,16 Eur (duomenys neskelbtini) + 1679,96 Eur (duomenys neskelbtini) + 966,25 Eur (duomenys neskelbtini) + 1000 Eur (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2021 metų, abi šalys ne kartą tikslino savo procesinius dokumentus, į bylą teikė daug įrodymų, kuriems buvo būtina skirti ne mažai laiko jų analizei, į tai , kad vyko daugiau nei 10 teismo posėdžių, mediacijos procesas, mano, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

171. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 8687,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (25 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

172. Taip pat atsakovė sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat 2022 m. spalio 12 d. sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl uzufrukto taikymo. Taip pat 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėtas papildomas 187 Eur dydžio žyminis mokestis už patikslinto priešieškinio reikalavimus.

Teismas pažymi, kad atsakovė už 2023 m. lapkričio 16 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 2465 Eur dydžio žyminį mokestį.

173. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad atsakovei buvo atidėtas likusios dalies - 1978 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 1483,50 Eur (1978 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o patenkintų ieškovo reikalavimų 75 proc.) žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus.

174. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad atsakovė sumokėjo 487 Eur žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovo priteistina 365,25 Eur (patenkintų atsakovės reikalavimų 75 proc.) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus.

175. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 616,25 Eur (2465 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o nepatenkintų atsakovės reikalavimų 25 proc.) žyminio mokesčio už nepatenkintus priešieškinio reikalavimus.

176. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 105 Eur ((390 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo.

177. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 65 Eur ((2774,84 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

178. Taigi, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina – 1476 Eur (1148 Eur + 246 Eur + 82 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

179. Taigi, atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina – 9052,78 Eur (8687,53 Eur + 365,25 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

180. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 169,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies, abiem šalims tenka pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo ir atsakovės priteitina po 84,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto) valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenimo skyrium pradžia yra nuo (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „K.-B.“, atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), – „Balčiūnas“.

Nustatyti nepilnametės dukros L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove J. K. – B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja bendru sutarimu.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – po 336 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išskaičiuojant iš jo, teismo priteistą ir ieškovo sumokėtą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – po 331 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išskaičiuojant iš jo, teismo priteistą ir ieškovo sumokėtą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. d. – po 328 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išskaičiuojant iš jo, teismo priteistą ir ieškovo sumokėtą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės – po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išskaičiuojant iš jo, teismo priteistą ir ieškovo sumokėtą laikiną išlaikymą.

Paskirti atsakovę J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2774,84 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 84 centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovei J. K.-B., a.k. (duomenys neskelbtini), už jam išmokėtus vaiko pinigus už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

a) pensijų fonde sukauptas lėšas (turtas) 6061,09 Eur sumai pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini) sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

b) ½ nekilnojamojo turto – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė, atėmus paskolos likutį yra 70 509,13 Eur;

c) keleivinį motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4818 Eur vertės;

d) keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3181 Eur vertės.

e) Keleivinį motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2750 Eur vertės.

f) 90 vnt. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių nominali vertė sudaro 2 606,40 Eur.

Pripažinti, kad keleivinis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė, įgyta santuokos metu.

Atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

a) pensijų fonde sukauptas lėšas (turtą) pagal atsakovės su AB SEB banku sudarytą (duomenys neskelbtini) Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė sudaro 2665,66 Eur;

b) sukauptas lėšas pagal gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), turto vertė sudaro 5 422,34 Eur;

c) ½ nekilnojamojo turto – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė, atėmus paskolos likutį yra 70 509,13 Eur.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), 4361,05 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 05 centų) dydžio kompensaciją už santuokos nutraukimo metu ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), 144,80 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir 80 centų) kompensaciją už ieškovo gautas pinigines lėšas už parduotas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 vnt. akcijas.

Ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), kredito sutartis su AB SEB banku, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nėra modifikuojama, prievolę po santuokos nutraukimo kreditoriui ieškovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdo solidariai.

Visi skoliniai įsipareigojimai kreditoriui A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal A. B. neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 3000 Eur sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini), pagal neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 3000 Eur sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini) ir pagal neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 1200 Eur sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini), kas bendrai sudaro 7 200 Eur sumą, pripažįstami ameninėmis ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniškai.

Visi skoliniai įsipareigojimai kreditoriui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 3 475,44 Eur (12 000 Lt) sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini), pagal neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 2 809,31 Eur (9 700 Lt) sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini.) ir pagal neapmokėtą (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį 5792,40 Eur (20 000 Lt) sumai (apmokėjimo data (duomenys neskelbtini), kas bendrai sudaro 12 077,15 Eur sumą, pripažįstamos asmeninėmis atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniškai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1148 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjui apmokėti.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) išlaidų, patirtų už nekilnojamo turto vertinimo atlikimą.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų sumokėtų už žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), 8687,53 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 53 centus) bylinėjimosi išlaidų advokatui apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), 365,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų sumokėtų už žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1492 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už ieškovo ieškinio dalies reikalavimų patenkinimą.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, 616,25 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų ir 25 centus) žyminio mokesčio už nepatenkintus priešieškinio reikalavimus.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 345,42 (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 42 centus) Eur žyminio mokesčio už nepatenkintus ieškinio reikalavimus.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1483,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimų patenkinimą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 84,81 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 81 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės J. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 84,81 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 81 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteista suma Valstybei, turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.