Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7169-1106/2024 pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinių faktų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. O..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka procesinės teisės normas, teismas nenukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos palikimo priėmimo faktinio valdymu, ieškinio senaties termino taikymo, ginčijant išduotus liudijimus, bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės A. V. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

23. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo netenkintas patikslintas ieškinys dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde prašoma teismo sprendimą panaikinti pilna apimtimi, tačiau teismo sprendimas dalyje dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti ieškovei atnaujinimo yra priimtas ieškovės naudai, ieškovė neteikia argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies, todėl atsižvelgdama į tai, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo sprendimo dalis nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką ir dėl jos teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. V., be kita ko, prašė panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro 2021 m. spalio 13 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 0-3787, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos senelės A. K. mirties jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė A. K. dukra ir ieškovės motina S. D., taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ieškovės motinos S. D. mirties jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ieškovė. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė tai, kad senelei nuosavybės teise priklausančiame bute, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su senele gyveno ir ieškovės motina, kuri ten pat liko gyventi ir po senelės mirties ((duomenys neskelbtini)) ir gyveno iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Nors ieškovės motina po senelės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti – perėmė savo žinion visą jos motinai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, o po ieškovės motinos mirties motinos ir senelės palikimą priėmė ieškovė. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2021 m. lapkričio 18 d. išdavė liudijimą, kad ieškovė yra priėmusi palikimą po S. D. mirties. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro 2021 m. spalio 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas neteisėtai, nes turtas testamentu nebuvo paliktas valstybei, A. K. turėjo įpėdinių – pirmos eilės įpėdinę dukrą S. D. ir antros eilės įpėdinę vaikaitę ieškovę, A. K. palikimą priėmė jos dukra S. D., o po S. D. mirties palikimą priėmė vaikaitė ieškovė ir iš visų įpėdinių nėra atimta paveldėjimo teisė, be to, AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į VĮ Turto banką, kad valstybė perimtų A. K. palikimą, nepraėjus trims mėnesiams po A. K. mirties, teigdama, kad neturi duomenų apie įpėdinius.

25. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, tvirtindama, kad tiek ieškovės motina S. D., tiek pati ieškovė neabejotinai žinojo apie palikėjos A. K. mirties faktą, tačiau šie asmenys nebuvo aktyvūs ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad S. D. paveldėjimo teisės atsisakė. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad S. D. ar ieškovė per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties sumokėjo mokesčius ar atliko kokius nors kitus aktyvius veiksmus, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei S. D., nei ieškovė neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. priėmė A. K. palikimą faktinio valdymo būdu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tik tolesnis gyvenimas A. K. priklausiusiame bute nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog tokiu būdu aktyviai išreikšta įpėdinės valia priimti palikimą, po A. K. mirties per trijų mėnesių laikotarpį nebuvo mokami mokesčiai už šaltą vandenį ir šildymą, skolos siekia net kelis tūkstančius eurų, 2019 m. atliktas vienas mokėjimas UAB „Kėdainių vandenys“ ir 2020 m. vienas mokėjimas AB „Panevėžio energija“ nerodo, kad likusi gyventi S. D. elgėsi kaip bonus pater familias, be to, 2023 m. sausio 26 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad buto būklė yra prasta, kas sudaro pagrindą manyti, jog butas nebuvo tvarkomas, remontuojamas, nebuvo palaikoma vidutiniškai tvarkinga daikto būklė, liudytojos A. D. paaiškinimai taip pat nepatvirtina, kad S. D. atliko aktyvius veiksmus, priskiriamus įpėdinei. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė jau priėmė motinos palikimą, pateikdama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą kitu būtu, t. y. faktinio valdymo būdu. Netenkinus pradinio ieškinio reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat nenustačius, kad notarė, išduodama perėjimo valstybei liudijimą, būtų pažeidusi imperatyvias įstatymų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė nesant faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

27. Apeliaciniu skundu ieškovės ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, teismo sprendime išdėstė aplinkybes, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, ir įrodymų vertinimo

28. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padaryta išvada, kad palikėjos A. K. pirmos eilės įpėdinė S. D. per tris mėnesius neišreiškė aktyvios valios priimti palikimą. Ieškovės įsitikinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga ir prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

30. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013), įpėdinio veiksmų faktą ir veiksmų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai), įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

31. Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

33. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

34. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinktų duomenų visuma nėra pakankama konstatuoti, jog palikėjos A. K. dukra ir ieškovės motina S. D. aktyviais veiksmais priėmė palikėjos A. K. turtą, valdė jį kaip savo ir laikė save teisėta buto savininke. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios išvados teisingumo.

37. Remiantis aukščiau cituota kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tik tolesnis gyvenimas palikėjai A. K. priklausiusiame bute po palikėjos mirties nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog tokiu būdu buvo aktyviai išreikšta įpėdinės S. D. valia priimti palikimą.

38. Ieškovės pateiktos UAB „Kėdainių vandenys“ ir AB „Panevėžio energija“ pažymos patvirtina, kad 2019 m. balandžio 15 d. buvo atliktas 30 Eur mokėjimas už šaltą vandenį ir 2020 m. kovo mėnesį – 24,04 Eur mokėjimas už šildymą, tačiau atlikti du vienkartiniai nedidelių sumų mokėjimai (kuomet 2017 m. birželio mėn. (palikėjos mirties momentu) skola už šaltą vandenį sudarė 139,77 Eur, už šildymą – 1 052,16 Eur, 2021 m. birželio mėn. (S. D. mirties momentu) skola už šaltą vandenį sudarė 682,86 Eur, už šildymą – 2 361,70 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad prievolės, susijusios su butu, po palikėjos mirties buvo vykdomos. 2023 m. sausio 26 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad buto būklė yra prasta, kas sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą spręsti, jog butas nebuvo tvarkomas, remontuojamas, nebuvo palaikoma vidutiniškai tvarkinga daikto būklė. Ieškovė nepateikė į bylą priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų.

39. Liudytoja A. D., 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje duodama parodymus, iš esmės paliudijo tik tai, kad 2018 m., kuomet liudytoja įsigijo butą tame pat daugiabučiame name, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno S. D., kuri viename susirinkime buvo minėjusi, kad turi skolų už butą. Liudytoja nurodė nežinanti, kas mokėjo mokesčius. Jokių kitų duomenų, vertintinų kaip patvirtinančių apie S. D. atliktus aktyvius veiksmus, siekiant įgyvendinti savo teisę į atsiradusį palikimą, minėta liudytoja nenurodė.

40. Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad palikėjos daiktų (kilnojamojo turto) paėmimas taip pat nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimo atsiradimo momentu S. D. buvo 61 metų amžiaus, tačiau ieškovė neįrodinėjo jokių S. D. individualių savybių bei ypatumų, galėjusių turėti įtakos jos veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui (pvz., sveikatos būklės, jos socialinių gebėjimų ir pan.).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės visiškai atitinka byloje esančius įrodymus, o išvada, kad S. D. elgesys nepatvirtina, jog ji siekė įgyti nuosavybėn palikėjos A. K. turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti, neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose.

43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokato), buvo sudarytos visos procesinės galimybės įrodinėti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes. 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti tam, kad jos ieškinys būtų tenkintas, pasiūlė pateikti papildomus duomenis, atidėdamas bylos nagrinėjimą. Tuomet ieškovė pateikė minėtas UAB „Kėdainių vandenys“ ir AB „Panevėžio energija“ pažymas, daugiau jokių kitų duomenų, pagrindžiančių ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovė papildomai į bylą nepateikė. Kadangi ieškovė pakankamais įrodymai nepagrindė ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis ir, tuo remdamasis, ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (ne)teisėtumo

44. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas neteisėtai, kadangi buvo išduotas nesant CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytų palikimo perėjimo valstybei pagrindų.

45. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

47. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į VĮ Turto banką, kad valstybė perimtų A. K. palikimą, nurodydama, kad A. K. skola už šilumos energiją sudaro 1 065,43 Eur, įpėdiniai nežinomi. 2020 m. kovo 30 d. VĮ Turto bankas pateikė Kėdainių rajono 2-jam notaro biurui prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Palikėjos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai tuomet nebuvo atlikę jokių veiksmų palikimui priimti. Šiuo atveju yra svarbus ne pats įpėdinių egzistavimo faktas, o šių įpėdinių (ne)atliekami veiksmai siekiant priimti palikimą. Tai, remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis, sudarė VĮ Turto bankui pagrindą inicijuoti palikimo perėjimą valstybei. Valstybei atstovaujančios institucijos veiksmai iš esmės atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą. Notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad palikėjos įpėdiniai paveldėjimo teisės atsisakė. 2021 m. spalio 13 d. notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo A. K. priklausęs turtas – ½ dalis buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kaip notarė 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, liudijimas buvo išduotas tik ½ daliai buto, nes Gyventojų registro duomenys tuomet rodė, kad mirusioji yra sudariusi santuoką, nebuvo nurodyta, kad santuoka yra nutrūkusi). Šioje byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad S. D. per visą šį laikotarpį (iki mirties (duomenys neskelbtini)) būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų, kad ji priėmė palikimą ir elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Ieškovė tik 2021 m. gruodžio 6 d. el. laišku pareiškė pretenzijas VĮ Turto bankui dėl palikėjos A. K. palikimo perėjimo valstybei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad 2021 m. spalio 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas neteisėtai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Apibendrinusi išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, vadovavosi jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jis valstybei iš ieškovės nepriteistinas, taip pat neatlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

52. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.