Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinių faktų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Olesikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo: atnaujinti ieškinio senaties terminą, panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė S. D., nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. D. mirties jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ieškovė. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės senelei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su A. K. gyveno ir ieškovės mama S. D.. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos bute toliau liko gyventi ieškovės mama S. D., į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama S. D.. Ieškovė kreipėsi į notarą ir priėmė savo motinos palikimą. 2022 m. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. D. priėmė savo motinos A. K. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjos turtą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad yra išduotas A. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovės motina S. D. gyveno kartu su savo motina A. K. ir po šios mirties priėmė motinos palikimą, liko toliau gyventi motinos bute ir gyveno jame iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Po S. D. mirties jos palikimą priėmė ieškovė. Todėl (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra neteisėtas. Apie situaciją ieškovė sužinojo 2022 m. gegužės mėnesį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismui priėmus nutartį, kuria jos pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Pradėjo ieškoti advokato, tačiau nesėkmingai, nes vieni nurodė, nežinantys kaip paruošti dokumentus, kiti – nurodė jai per didelę paslaugų kainą, todėl 2023 m. gegužės mėnesį ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kuri jai buvo suteikta 2023 m. liepos mėnesį.

Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra svarbios. S. D. žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, savo teisių neįgyvendino dėl aplaidumo. Nebuvo vykdomi įsipareigojimai, susiję su turtu – nemokama už šilumos energiją. Notaras, išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nepažeidė įstatymo nuostatų (b. l. 28-31).

Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytus būdu (asmeniškai).

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad jos senelei A. K. nuosavybės teise priklausė butas. Šiame bute visą laiką gyveno senelė, jos dukra S. D.. Kol sukūrė savo šeimą kartu gyveno ir pati ieškovė, taip pat gyveno jos broliai. Mirus senelei A. K., bute liko gyventi ir jos palikimą priėmė ieškovės mama S. D.. Ji dažnai lankė mamą. Jų santykiai buvo artimi. Kartą ji sakė mamai dėl senelės palikimo priėmimo. Mama jai atsakė, kad viską susitvarkė ir butas registruotas jos vardu. Apie skolas sužinojo tik po mamos mirties. Prieš savo mirtį mama jai sakė, kad reikia perrašyti butą ieškovei. Mama mirė staiga tame bute. Apie situaciją sužinojo, kai po mamos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarė išdavė jai liudijimą ir pasakė, kad jai nereikia niekur kreiptis. 2022 m. sužinojo, kad butą paveldėjo valstybė. Kreipėsi į teismą, tačiau advokatas buvo netinkamai paruošęs dokumentus, todėl teismas jos pareiškimą atmetė. Po to mirė jos tėtis, brolis, todėl nesirūpino teisiniais reikalais. Dėl šių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Šiuo metu tame bute gyvena jos brolis. Sąskaitos išrašomos senelės ir mamos vardais. Grynuosius pinigus paduoda broliui, tačiau nežino, ar jis sumoka. Sumokės iki mamos mirties susidariusias skolas, tačiau iškart to padaryti negali, nes suma yra didelė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas D. V. prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad į VĮ Turto banką kreipėsi UAB „P. e.“ pagal galiojančius teisės aktus, nustačius, kad paslaugos gavėjas yra miręs, palikimas nėra priimtas ir vertinama, kad turtas yra bešeimininkis. VĮ Turto bankas pradėjo procedūras, (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą notarui. (duomenys neskelbtini) ieškovei baigėsi senaties terminas. Ieškovė nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, tai yra tiesiog pasiteisinimas. Taip pat nenurodyti nei atsakovės, nei notarės neteisėti veiksmai. Butas buvo tikrintas, jame rastas gyvenantis E. V.. Nebuvo imtasi veiksmų dėl bute gyvenančių asmenų iškeldinimo. Kas šiuo metu gyvena bute negali pasakyti. Po palikimo priėmimo einamosios sąskaitos yra išrašomos savininkui, t. y. valstybei. Nežino, kas apmoka einamąsias ginčo buto sąskaitas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė Ona Olesikienė nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Niekas po A. K. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Buvo duomenys, kad yra skolos už butą, todėl normalu, kad kreditorius kreipėsi, jog valstybė priimtų palikimą. Kreipusis VĮ Turto bankui, buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė A. V. yra kreipusis dėl savo mamos S. D. palikimo priėmimo, pradėta paveldėjimo byla.

Teismo posėdyje liudytoja A. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo butą toje pačioje laiptinėje, kurioje gyveno S. D.. A. K. nepažinojo, ši jau buvo mirusi, kai ji pradėjo ten gyventi. Su S. D. nebendravo artimai, tiesiog susitikusios pasisveikindavo. Su S. D. kartu gyveno du jos sūnūs. Kam nuosavybės teise priklausė butas nežino, apie tai nekalbėdavo. Viename namo bendrijos susirinkime S. D. sakė, kad turi skolų už butą. Po S. D. mirties bute liko gyventi du jos sūnūs. Vėliau vienas iš jų mirė. Dabar ten gyvena kitas S. D. sūnus. Matydavo, kad kartais A. V. ateidavo pas brolį. Kas moka mokesčius už butą ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys netenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K. (b. l. 7). A. K. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Palikėja nebuvo sudariusi testamento (b. l. 41).

(Duomenys neskelbtini) AB „P. e.“ kreipėsi į VĮ Turto banką, kad valstybė perimtų A. K. palikimą. Jos skola už šilumos energiją sudaro 1 065,43 Eur, įpėdiniai nežinomi. (Duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas pateikė Kėdainių rajono 2-jam notaro biurui prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (b. l. 37).

(Duomenys neskelbtini)išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo A. K. priklausęs turtas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

A. K. turėjo dukrą S. K., po santuokų – B., D. (b. l. 13, 14, 15). S. D. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 16). S. D. palikimą priėmė dukra A. V. (b. l. 17, 18).

(Duomenys neskelbtini) nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas (b. l. 21).

(Duomenys neskelbtini) VĮ Turto banko atstovė apžiūrėjo valstybės perimamą turtą – ½ dalį buto. Nustatyta, kad bute gyvena E. K.. Buto būklė prasta (b. l. 79-80).

VĮ Turto bankas, perėmusi administruoti ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai patyrusi 835,78 Eur išlaidas, susijusias su butu, kurias sudaro civilinis draudimas, mokesčiai už šildymą ir vandenį (b. l. 92-94).

UAB „K. v.“ pateikė skolos už suteiktas paslaugas paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad skola už šaltą vandenį, tiektą į butą (duomenys neskelbtini), sudaro 682,86 Eur. Skolos laikotarpis nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio. Abonento kodas priskirtas K. A. ir D. S. (nuo (duomenys neskelbtini)). 2019 m. balandžio 15 d. sumokėta 30,00 Eur (b. l. 105-107).

AB „P. e.“ pateikė balansą, iš kurio matyti, kad klientės A. K. vardu priskaičiuota 3 213,94 Eur skola už paslaugas. Skolos laikotarpis nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2024 m. liepos mėnesio. 2017 m. birželio mėnesį sumokėta 27,23 Eur, 2020 m. kovo mėnesį sumokėta 24,04 Eur (b. l. 108).

Dėl ieškinio senaties termino

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl A. K. palikimo paveldėjimo. Ieškovė, būdama A. K. antros eilės įpėdinė, turi teisę pretenduoti į palikimą, tačiau nėra įgyvendinusi paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčijusi palikimą priėmusio asmens teisių į palikimą. Taigi, ieškovei taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovė nurodė apie susidariusią teisinę situaciją sužinojusi, kai (duomenys neskelbtini) buvo priimta Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, teismui nustačius, kad dėl dalies palikimo yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškinio senaties termino pabaiga – (duomenys neskelbtini). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2024 m. vasario mėnesį. Ieškovė kaip termino praleidimo priežastis nurodė savo tėvo ir brolio mirtis, sekusias po motinos mirties (duomenys neskelbtini), bei manymą, kad senelės palikimą buvo priėmusi jos motina. Pripažintina, kad viena po kitos sekusios kelių artimiausių žmonių netektys, su jomis susiję emociniai veiksniai bei pirmos eilės įpėdinės veiksmai, suklaidinę ieškovę, yra pateisinamos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, todėl terminas ieškovei atnaujinamas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad veiksmai, kuriais įpėdinis priima palikimą, t. y. pradeda faktiškai valdyti palikimą sudarančią turto masę arba kreipiasi į notarą dėl palikimo priėmimo, privalo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo diena – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Palikėja A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, įpėdiniai privalėjo išreikšti savo valią priimti palikėjos palikimą iki (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad A. K. pirmos eilės įpėdinė S. D. nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Tačiau byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog S. D. per tris mėnesius nuo A. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti turtą. Vien tik tolesnis gyvenimas A. K. priklausiusiame bute nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog tokiu būdu aktyviai išreikšta įpėdinės valia priimti palikimą. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra ne bet koks naudojimasis palikėjui priklausiusiu daiktu, o valdymas, perimant turtą į savo kaip daikto šeimininko dispoziciją. Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų, po A. K. mirties per trijų mėnesių laikotarpį nebuvo mokami mokesčiai už šaltą vandenį ir šildymą. Skolos siekia kelis tūkstančius eurų. 2019 m. atliktas vienas mokėjimas UAB „K. v.“ ir 2020 m. vienas mokėjimas AB „P. e.“ nerodo, kad likusi gyventi S. D. elgėsi kaip bonus pater familias. Be to, (duomenys neskelbtini) turto apžiūros akte nurodyta, kad buto būklė yra prasta, kas sudaro pagrindą manyti, jog butas nebuvo tvarkomas, remontuojamas, nebuvo palaikoma vidutiniškai tvarkinga daikto būklė. Liudytojos A. D. paaiškinimai taip pat nepatvirtina, kad S. D. atliko aktyvius veiksmus, priskiriamus įpėdinei. Ieškovė nepateikė įrodymų apie kitus S. D. atliktus veiksmus, kuriuos, remiantis aukščiau cituota kasacinio teismo praktika, būtų galima vertinti kaip aktyvius palikimo priėmimo faktinio valdymu būdu veiksmus. Taigi, nesant pakankamai įrodymų, negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. D. priėmė A. K. palikimą faktinio valdymo būdu.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos S. D. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės liudijimas (b. l. 17), kad A. V. yra priėmusi palikimą po motinos S. D. mirties, pradėta paveldėjimo byla. Tai reiškia, kad ieškovė jau priėmė motinos palikimą, pateikdama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, todėl nėra faktinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą kitu būtu, t. y. faktinio valdymo būdu.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo

Nustačius, kad palikėjos A. K. įpėdinė S. D. per tris mėnesius neišreiškė aktyvios valios priimti palikimą, to nepadarius ir antros eilės įpėdinei – ieškovei, palikėjos kreditorė AB „P. e.“, besibaigiant trijų mėnesių terminui – (duomenys neskelbtini). kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydama įforminti palikimo priėmimą valstybei. Notarė liudijimą išdavė pasibaigus palikimo priėmimo terminui ((duomenys neskelbtini)), nesikreipus nei vienam pirmos ar antros eilių įpėdiniui. Nenustatyta, kad notarė būtų pažeidusi imperatyvias įstatymų nuostatas. Netenkinus pradinio ieškinio reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nėra duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti patikslinto ieškinio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.