Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybė įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. V. ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą (palikimą) valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir nenagrinėtinas teisme.

Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimą sudarančio turto išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokią turto dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo prašoma nustatyti juridinį faktą, tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą ne dėl tos palikimo dalies, į kurią jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą (palikimą) valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad po A. K. mirties buvos gautas kreditoriaus prašymas valstybės vardu priimti jos palikimą. Atlikus paveldėjimo procedūras, 2021 m. spalio 13 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo valstybė priėmė mirusiosios A. K. turtą, t .y ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (nes butas įgytas santuokoje). Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą, nes tik nuginčijus paveldėjimo teisės liudijimą gali būti tenkinamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Priešingu atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, t .y neturės jokios juridinės reikšmės, nes ginčo dalies savininku ir toliau išliks valstybė.

CK 5.8 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi iškilus ginčui dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ginčai sprendžiami bendrąja ieškinio teisena. Kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl viso po A. K. likusio palikimo priėmimo, t. y. ir dėl dalies, į kurią jau yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, toks pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgus į anksčiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013), negali būti nustatytas. Kadangi pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėjai išaiškintina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu nekliudo vėl kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, papildant procesinio dokumento dalyką reikalavimu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 298 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybė įmonė turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikti nenagrinėtu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.