Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-15697-1006/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2-15697-1006/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11141-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: M. R.
Advokatai: Gabija Ročytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-15697-1006/2022Teisminio proceso Nr.2-68-3-11141-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei L. V., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Gabijai Ročytei, atsakovui M. R., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė L. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. R. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus - L. N. R., gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo, sūnaus L. N. R. išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 203,32 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, L. V. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti įstatymų nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d., į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovo 2439,84 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti atsakovo, M. R., ir sūnaus, L. N. R., tokią bendravimo tvarką: 4.1 abu tėvai kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpintasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės; 4.2. vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi antra ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 16 val. iki 17 val. jei penktadienis yra nedarbo diena, tuomet sūnų pasiima ketvirtadienį nuo 16 val. iki 17 val., grąžindamas sūnų sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., o jeigu pirmadienis yra ne darbo diena tuomet vaiką grąžina pirmadienį nuo 18 val. iki 19 val., į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą L. V. nurodytą vietą; 4.3. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Vaiko tėvas gali palikti vaiką tik trumpalaikei savo giminaičių priežiūrai (ne ilgiau negu 3 valandoms). Vaiko nakvynė pas vaiko tėvo giminaičius galima tik tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam vaiko tėvui; 4.4. kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus; 4.5. jeigu M. R. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu L. V.; 4.6. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių L. V. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu M. R.; 4.7 abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedarytų jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 4.8. vaiko ligos atveju, vaiko priežiūrą įgyvendina L. V., kuri prižiūri ir rūpinasi sergančiu vaiku ir tiksliai vykdo visas gydytojų rekomendacijas. Jeigu dėl vaiko ligos L. V. yra priversta imti vaiko priežiūros atostogas ir dėl to ji netenka dalies darbo užmokesčio, M. R. įsipareigoja kompensuoti ½ dalies netekto L. V. darbo užmokesčio, kurio nekompensuoja darbdavys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4.9 M. R. praleidžia su vaiku ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko L. V. ir M. R. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria, poriniais metais prioritetas teikiamas L. V. pasiūlytam laikui, neporiniais metais – M. R. pasiūlytam laikui; 4.10. M. R., norėdamas vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti L. V. ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam M. R. sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos; 4.11. vaiko gimimo diena su tėvu M. R. švenčiama poriniais metais nuo 10:00 val. iki 19:00 val., o su motina L. V. – neporiniais gimimo metais. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L. V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.12. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė nuo 10:00 val. iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L. V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.13. tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena nuo 10:00 iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L. V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.14. L. V. su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) ir Šv. Velykas (atitinkamą datą kiekvienais metais) per Katalikų bažnyčios švenčiamas dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją d. – poriniais kalendoriniais metais, o M. R. su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (sausio 6 d.), Šv. Kalėdas (sausio 7-8 d.) ir Šv. Velykas per Stačiatikių bažnyčios šventines dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją – neporiniais kalendoriniais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos L. V. nurodytos vietos nuo 9:00 iki 10:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą L. V. nurodytą vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.; 4.15. abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos; 4.16. aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą M. R. ir L. V. įsipareigoja informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu vienas kitą per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje, nurodo, kad jai ir atsakovui, gyvenant kartu, nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, L. N. R. Šalys išsiskyrė ir pradėjo gyventi skyriumi nuo (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi ir pilnai išlaiko. Kadangi, po šalių gyvenimo skyriumi pradžios teismo sprendimu nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikui dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas, tarp šalių santykiai buvo konfliktiški ir privalomosios mediacijos metu nepavyko susidariusio ginčo išspręsti taikiai, ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovė pažymi, kad šalių nepilnamečio sūnaus – L. N. R., gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina, su ieškove, kadangi ji nuo pat sūnaus gimimo, su vaiku praleisdavo visą savo laiką, rūpinosi jo sveikata ir ugdymu. Ieškovę ir sūnų sieja glaudus emocinis ryšys, nes ieškovė sūnumi nuolatos rūpinasi, jį prižiūri, auklėja bei lavina, todėl tai neabejotinai rodo, jog ieškovė gali tinkamai užtikrinti mažamečio sūnaus gyvenimo ir vystymosi sąlygas ir būtent, tokia faktinė situacija geriausiai atitiks mažamečio sūnaus interesus, sudarys prielaidas tinkamai tiek emocine, tiek ir fizine prasme vaiko gyvenamajai aplinkai užtikrinti. Ieškovė taip pat nurodo, kad šalių nepilnametis sūnus yra vaikas turintis specialių poreikių, jam yra reikalinga speciali priežiūra, numatyti specialūs poreikiai, t. y. reikalinga kito asmens pagalba: priimant sprendimus, taikant žinias, ugdant bendravimą, gerinant savarankiškus įgūdžius, didinant savarankiškumo galimybes, padedant kasdienėje veikloje, taip pat reikalinga konkreti dienos rutina. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir tėvai bendru susitarimu turi nusistatyti išlaikymo tvarką ir formą, tačiau geranoriškai to nepadarius formą ir dydį nustato teismas sprendimu. L. N. R. mėnesiniam išlaikymui ieškovė apytiksliai skiria po 887 Eur per vieną mėnesį, t. y. maistui ir higienai (maistas, skalbimo priemonės, higiena) – 140 Eur , komunaliniams mokesčiams bei būsto nuomai (vaikui tenkanti dalis) – 162 Eur; vaiko pramogoms (vieną kartą per metus atostogos 300 Eur) – 55 Eur (30 Eur +300 Eur :12); pagal specialius vaiko poreikius užsiėmimams (logopedo paslaugoms 160 Eur, logoritmikos užsiėmimams darželyje 20 ) – 180 Eur; darželiui – nuo 30 iki 50 Eur (apie 40 Eur); aprangai – 50 Eur; vitaminams/vaistams – 30 Eur; lavinimo reikmenims, žaislams –80 Eur; transporto išlaidoms – 50 Eur. Taip pat dėl ypatingos sūnaus sveikatos bei psichinės raidos sutrikimų svarbu būtų sūnui skirti papildomų lėšų sveikatos gerinimui bei specialistų pagalbai, manytina, jog tokią priežiūrą tenkinanti suma būtų apie 100 Eur per vieną mėnesį. Ieškovė šiuo metu iš valstybės už nepilnametį vaiką gauną po 480,36 Eur pašalpos per mėnesį, todėl mano, kad išlaikymas iš atsakovo pusės turėtų būti 203,32 Eur ((887 – 480,36 Eur): 2), kas sudaro ½ išlaikymo sumos. Teismų praktikoje pažymima, kadangi teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tai ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-191-687/2019). Taip pat pažymi, kad jei motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 23 d. apžvalga Nr. 54). Atsižvelgiant į teismų praktiką bei faktinę aplinkybę, jog atsakovas su ieškove gyvena skyriumi nuo (duomenys neskelbtini) bei remiantis SEB banko pateikta pažyma apie įsipareigojimus, nuo (duomenys neskelbtini) į ieškovės banko sąskaitą lėšų įskaitymo iš atsakovo banko sąskaitos nebuvo, ieškovė mano, kad iš atsakovo turi būti priteisiama L. N. R. išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teisme pateikimo dienos, t. y. 2439,84 Eur (203,32 Eur*12). Ieškovė taip pat pažymi, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodo, kad vaikas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokymo įstaigą, kuri yra skirta vaikams turintiems specialiųjų poreikių – (duomenys neskelbtini) – daugiafunkcinį centrą, po kurios jis grįžta namo pavargęs. Taip pat po pamokinės veiklos lanko logopedo užsiėmimus kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį, nuo (duomenys neskelbtini) po pamokų, mokykloje, pradėjo lankyti įvairius, pagal sūnaus sveikatos būklę specializuotus būrelius, tokius kaip sporto, keramikos, muzikos ir šokių bei vieną kartą per savaitę susitikimą su mokyklos psichologu, taip pat jam yra ypatingai svarbus dienos režimas bei pastovumas, o ateityje grįžęs darbo dienomis iš mokymo įstaigos privalės ruošti namų darbus, neatmetama galimybė, jog ateityje gali prireikti ir papildomos korepetitorių pagalbos, kuri dažniausiai yra suteikiama darbo dienomis. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovė mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitiks sūnaus interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad sutinka su ieškove, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu, tačiau nesutinka su tikrovės neatitinkančia ieškovės pozicija, kad ji viena išlaiko sūnų, nes atsakovas neteikia jokio išlaikymo. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas dalyvauja sūnaus gyvenime, auklėjime ir ugdyme, prisideda prie sūnaus išlaikymo ir materialinio aprūpinimo – pasiima vaiką iš darželio, su juo leidžia laiką iki vakaro ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą, su vaiku lanko (duomenys neskelbtini) terapiją, kurią pats ir apmoka, eina pasivaikščioti, važiuoja į parduotuves, žaidžia, kartu valgo, perka vaikui rūbelius (kojinės, apatiniai, šortai ir kt.), žaislus, maistą, veda į kirpyklą. Atsakovas sūnų be galo myli ir dėl jo gyvena. Atsakovui skaudu, kad jo pastangos gyventi ir dirbti dėl sūnaus interesų, ieškovės nevertinamos. Atsakovas sutinka su ieškovės teiginiu, kad jis turėtų skirti kas mėnesį sūnaus išlaikymui 203.32 Eur, tik atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 mėnesio vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria gerokai daugiau - tiek kiek leidžia jo galimybės. Atsakovas sutiktų teikti sūnui išlaikymą pagal nusistovėjusią praktiką – ne mažiau kaip 250 Eur kas mėnesį, teikiant išlaikymą tiesiogiai (pačiam perkant maistą, reikalingą aprangą, avalynę, apmokant už sūnaus sveikatinimo paslaugas ir pan.). Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Nurodo, kad iki teismo priimtos (duomenys neskelbtini) nutarties skirti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas su sūnumi bendraudavo keturias - penkias dienas per savaitę: pirmadieniais – penktadieniais pasiimdamas sūnų iš darželio 17- 17.30 val. ir nuvesdamas sūnų pas ieškovę į namus kas vakarą 20 – 20.30 val., tai yra su sūnumi bendraudavo 15 valandų per savaitę. Ši tvarka buvo įprasta, ieškovė sutiko ir neprieštaravo tokiam tėvo ir sūnaus nusistovėjusiam bendravimo būdui. Jeigu sūnus negalėtų su tėvu matytis ir bendrauti jam įprastu metu (kasdien, 5 dienas per savaitę), jis emociškai kentėtų, nes atsakovas ir jo sūnus vienas be kito negali būti ilgesnį laiką, jie psichologiškai, emociškai ir dvasiškai artimi ir myli vienas kitą. Sūnaus negalia - autizmo spektro sutrikimas, sūnus iš esmės bendrauja tik su tėvu ir motina, kasdienis ryšys su abiem tėvais jam būtinas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma, jokių duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio atžvilgiu neturi. Taip pat nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas su ieškove nuo gimimo iki dabar gyvena kartu, Tarnyboje nėra jokių duomenų apie netinkamą ieškovės, kaip vaiko motinos valdžios panaudojimą sūnaus atžvilgiu, ieškovė geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, užtikrina jo prioritetinius interesus, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnyba susipažino su patikslintame ieškinyje pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis ir pažymėjo, kad ieškovė praplėtė, sukonkretino tam tikrus siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas. Tarnybos vertinimu, ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos yra gan aiškios ir konkrečios, aptariami aktualiausi bendravimo tvarkos aspektai. Tarnybos nuomone, nustačius tokią bendravimo tvarką būtų sudarytos sąlygos tėvui nuosekliai, optimaliai ir konstruktyviai dalyvauti sūnaus gyvenime. Pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tinkamai įgyvendinti savo, kaip nepilnamečio tėvų, teises ir pareigas. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais. Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku ir panašiai. Tarnybos vertinimu, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio geriausius interesus. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, Tarnybos nuomone, nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovas jokio reguliaraus išlaikymo sūnui neteikė. Keletą kartą nupirko žaislų, kepurę. Nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas bendrautų su sūnumi ir darbo dienomis, kadangi sūnus turiu specialių poreikių, lanko užsiėmimus, logopedą pirmadieniais ir ketvirtadieniais, būna pavargęs, todėl mano, kad geriausia tiktų jos siūloma bendravimo tvarka. Taip pat paaiškino, kad su sergančiu vaiku visuomet turėtų rūpintis ieškovė, nes atsakovas nesugebėtų. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka buvimas su vaiku po savaitę, ieškovės manymu yra netinkama. Taip pat patikslino, jog sutinka, kad šalių buvimas su sūnumi mokykloje numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogos metu, būtų paskirstomos atitinkamai poriniais/neporiniais metais. Neprieštaravo, kad ir ji būtų įpareigota iš anksto informuoti atsakovą, jeigu su sūnumi planuos išvykti atostogų į užsienį. Ieškovės nuomone, atsakovo nupirkta nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini) terapija jokios naudos nesuteikė, bent jau ji nepastebėjo. Taip pat mano, kad atsakovas turėtų jai kompensuoti jos netekto pusė darbo užmokesčio, kai ieškovė bus su sūnumi, dėl jo ligos, nedarbingumo laikotarpyje. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovas niekada nereiškė noro prisidėti prie vaiko išlaikymo. Netgi iš jo pateikto atsiliepimo į ieškinį yra akivaizdu, jog atsakovui yra nesuvokiama, kad vaiko išlaikymą sudaro toli gražu ne kojinės, apatiniai, šortai, vaisiai ir kt., kurių ir tai atsakovas yra nupirkęs vaikui tik keletą kartų, tačiau žymiai didesnės išlaidos, tokios kaip nuolatos teikiamo maisto išlaidos, higienos priemonių išlaidos, logopedo užsiėmimų išlaidos, nuolat besikeičiančių sezoninių rūbų ir avalynės išlaidos, higienos/skalbimo priemonių išlaidos, vaiko baldų, patalynės išlaidos, vaikui tenkančios komunalinių mokesčių dalies išlaidos, kurios šiai dienai yra ženkliai išaugusios dėl pasikeitusių elektros kainų ir t. t. Taigi atsižvelgiant į visą tai, laikytina, jog išlaikymo įsiskolinimas išties susikaupė, o atsakovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų teiktą išlaikymą vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Net jeigu Teismas ir laikytų, kad atsakovas kažkiek prisidėjo prie išlaikymo, retkarčiais vaikui nupirkdamas kokį daiktą ar vaisių, tokios išlaidos turėtų būti laikomos itin mažareikšmėmis, kurios yra patiriamos kiekvieno tėvo, kuomet vaikas yra su juo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės ieškiniu. Ieškovas neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma. Tačiau nesutiko su įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini), nebegyveno kartu su ieškove, iki bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovas nuolat bendravo su vaiku, jį išlaikė, t.y. pirko jam maistą, kai jis būdavo pas jį, keletą kartų yra nupirkęs žaislų, kepurę. Taip pat jis nupirko ir vežė sūnų į (duomenys neskelbtini) terapiją. Kuri akivaizdžiai padėjo sūnui – jis tapo ramesnis. Patvirtino, kad nuolatos, periodiškai išlaikymo kas mėnesį sūnui neteikė. Paaiškino, jog didžiausias nesutarimas su ieškove yra dėl bendravimo tvarkos su sūnumi. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka jam yra nepriimtina, kadangi atsakovas nori daugiau bendrauti su sūnumi, ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Norėtų bendrauti su sūnumi tiek laiko, kiek ir ieškovė „50/50“, t.y. kas antra savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio. Paaiškino, kad jo darbo valandos yra nuo 07:30 iki 16:30 val., jis kuo puikiausiai galėtų sūnų nuvežti, parvežti iš mokyklos, nuvežti į jo lankomus būrelius. Jo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos sūnui būti, yra jo lova, žaislai. Taip pat mano, kad sugebėtų rūpintis sūnumi, jeigu jis sirgtų. Mano, jog ieškovės reikalavimas – kad atsakovas negali palikti vaiko ilgesniam laikui nei 3 val. giminaičiams, yra absurdiškas, nes pati ieškovė ne kartą yra palikusi jų sūnų savo mamos priežiūrai. Taip pat mano, kad yra tikslinga mokyklos rudens, pavasario ir žiemos atostogos dalintis poriniais/neporiniais metais. Jo nuomone, ieškovė visiškai neatžvelgia į vaiko interesus, o žiūri, kad tik jai pačiai būtų patogu.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Tarnybos manymu teisingiausia, vaiko interesus labiausiai atitinkanti bendravimo tvarka būtų tokia – atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, o kas antra savaitgalį antradieniais ir nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Taip pat atsakovas turėtų įsipareigoti nuvežti sūnų į visus jo lankomus užsiėmimus (logopedą, būrelius ir pan.). Mano, jog šalių su vaiku bendravimo tvarka mokslo atostogų metu – rudens, pavasario ir žiemos atostogos turi būti nustatomos rotacijos principu. O vasaros atostogos turi būti išskirtos atskiru punktu, kad šalys su vaiku bendrauja po pusę laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. V. ir atsakovui M. R. sūnus L. N. R. (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė neįgalumo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Rekomendaciją Dėl specialiosios pagalbos priemonių Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose numatyta, jog L. N. R. nustatytinas vidutinis, 35 balų bazinis neįgalumo lygis ir jam yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. (duomenys neskelbtini) Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba taip pat pateikė pažymą dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, jog L. N. R. turi didelius specialiuosius ugdymo poreikius, jam nustatytinos individualizuoto bendravimo programos, švietimą teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Ieškovė iš valstybės už nepilnametį vaiką šiuo metu gauną po 480,36 Eur pašalpų per mėnesį. Remiantis registrų duomenimis ieškovė savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė bei butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šeima yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas vaiko tėvo prašymas, kuriame nurodyta, kad vaiko motina neleidžia jam bendrauti su sūnumi. Daugiau jokių pranešimų, skundų ar raštų dėl galimo vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo Tarnyboje registruota nėra. Atvejo vadybos procesas šeimai nebuvo ir nėra taikomas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulingerand Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

11. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagalCPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

13. Remiantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. N. R. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad gimus sūnui, ginčo šalys gyveno kartu, tačiau vėliau tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko su motina ir gyvena su ja iki šiol. Ieškovė su sūnumi gyvena kartu nuomojamame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir sūnaus egzistuoja stiprus ryšys, vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą.

14. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tarnyba išvadoje pažymi, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnamečio sūnaus motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jog vaikas nuo gimimo visą laiką, nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, kad aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų - nepilnamečio vaiko L. N. R. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis).

15. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

16. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

17. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

19. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 203,32 Eur periodinį išlaikymą, t. y. po 203,32 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškinyje nurodyta konkreti vaiko poreikių lentelė. Ieškovė paaiškino aplinkybes apie savo turtinę padėtį. Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma būtų pakankama vaikui užtikrinti būtiniausius poreikius.

21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto, jo vadu yra registruota viena transporto priemonė. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog neprieštarauja, kad būtų priteistas 203,32 Eur dydžio periodinis išlaikymas sūnui.

22. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir turimas kitas išlaidas, taip pat šalių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių detalizacijos ir jos apimties, turinio bei konkrečių sumų, gaunamus „vaiko pinigus“, kitas socialines išmokas, taip pat ir šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl šio išlaikymo dydžio) bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina visiškai ir iš atsakovo priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 203,32 Eur kas mėnesį.

23. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Nepilnamečiam sūnui L. N. R. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. V., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

25. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovė taip pat prašo priteisti nepilnamečio vaiko L. N. R. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo dienos iš atsakovo, iš viso 2439,84 Eur ( 203,32 Eur x 12 mėn.), nes nuo gyvenimo skyriumi pradžios atsakovas materialiai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

27. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

28. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, teik teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, nuo gyvenimo skyriumi dienos, jokio nuolatinio išlaikymo sūnui neteikė. Keletą kartų yra nupirkęs žaislų bei kepurę. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės teiginiais, kad konkretaus išlaikymo, kas mėnesį ieškovei sūnaus išlaikymui neteikė. Tačiau pirkdavo maistą, kai sūnus būdavo kartu su juo, kelis kartus yra pirkęs žaislų, kepurę. Tačiau pažymėjo, kad su sūnumi atliko (duomenys neskelbtini) terapiją (duomenys neskelbtini), kuri kainavo 650 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė šiai terapijai neprieštaravo, leido sūnų vežti į visus 15 užsiėmimų.

29. Teismas atsižvelgdamas į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, remiantis bylos medžiaga, į tai, kad įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais ir todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu prisidėjo tinkamai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su sūnumi atliko (duomenys neskelbtini) terapiją (duomenys neskelbtini), kuri kainavo 650 Eur, ieškovė terapijos metu prieštaravimų atsakovui nepateikė, išleisdavo sūnų į terapijos kurus (kurių buvo 15), mano kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 2439,84 Eur išlaikymo įsiskolinimą, mažintinas 650 Eur suma, kadangi atsakovas tiek patyrė išlaidų sūnaus terapijai, kuri yra taikoma specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2439,84 Eur išlaikymo įskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1789,84 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

30. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

31. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo patvirtinti jų pateiktas bendravimo tvarkas. Ieškovė prašo patvirtinti tokią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi - 4.1 abu tėvai kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpintasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės; 4.2. vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi antra ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 16 val. iki 17 val. jei penktadienis yra nedarbo diena, tuomet sūnų pasiima ketvirtadienį nuo 16 val. iki 17 val., grąžindamas sūnų sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., o jeigu pirmadienis yra ne darbo diena tuomet vaiką grąžina pirmadienį nuo 18 val. iki 19 val., į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą L. V. nurodytą vietą; 4.3. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Vaiko tėvas gali palikti vaiką tik trumpalaikei savo giminaičių priežiūrai (ne ilgiau negu 3 valandoms). Vaiko nakvynė pas vaiko tėvo giminaičius galima tik tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam vaiko tėvui; 4.4. kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus; 4.5. jeigu M. R. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu L. V.; 4.6. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių L. V. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu M. R.; 4.7 abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedarytų jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 4.8. vaiko ligos atveju, vaiko priežiūrą įgyvendina L. V., kuri prižiūri ir rūpinasi sergančiu vaiku ir tiksliai vykdo visas gydytojų rekomendacijas. Jeigu dėl vaiko ligos L. V. yra priversta imti vaiko priežiūros atostogas ir dėl to ji netenka dalies darbo užmokesčio, M. R. įsipareigoja kompensuoti ½ dalies netekto L. V. darbo užmokesčio, kurio nekompensuoja darbdavys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4.9 M. R. praleidžia su vaiku ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko L. V. ir M. R. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria, poriniais metais prioritetas teikiamas L.V. pasiūlytam laikui, neporiniais metais – M. R. pasiūlytam laikui; 4.10. M. R., norėdamas vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti L. V. ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam M. R. sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos; 4.11. vaiko gimimo diena su tėvu M. R. švenčiama poriniais metais nuo 10:00 val. iki 19:00 val., o su motina L. V. – neporiniais gimimo metais. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L.V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.12. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė nuo 10:00 val. iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L. V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.13. tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena nuo 10:00 iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, M. R. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su L. V., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 4.14. L. V. su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) ir Šv. Velykas (atitinkamą datą kiekvienais metais) per Katalikų bažnyčios švenčiamas dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją d. – poriniais kalendoriniais metais, o M. R. su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (sausio 6 d.), Šv. Kalėdas (sausio 7-8 d.) ir Šv. Velykas per Stačiatikių bažnyčios šventines dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją – neporiniais kalendoriniais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos L. V. nurodytos vietos nuo 9:00 iki 10:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą L. V. nurodytą vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.; 4.15. abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos; 4.16. aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą M. R. ir L. V. įsipareigoja informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu vienas kitą per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio;

32. Atsakovas prašo patvirtinti tokią bendravimo tvarką – šalys su sūnumi bendrauja„50/50“ principu, t. y. kas antra savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio.

33. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko interesus labiausiai atitinkanti bendravimo tvarka būtų tokia – atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, o kas antra savaitgalį antradieniais ir nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Taip pat atsakovas turėtų įsipareigoti nuvežti sūnų į visus jo lankomus užsiėmimus (logopedą, būrelius ir pan.). Mano, jog šalių su vaiku bendravimo tvarka mokslo atostogų metu – rudens, pavasario ir žiemos atostogos, turi būti nustatomos rotacijos principu (poriniais/neporiniais metais). O vasaros atostogos turi būti išskirtos atskiru punktu, kad šalys su vaiku bendrauja po pusę laiko.

34. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl šių ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punktų - 4.1., 4.4., 4,5., 4.6., 4.7., 4.10., 4.11., 4.12., 4.13., 4.14., 4.15., 4.16., nėra, t.y. atsakovas neprieštarauja. Tarnyba dėl minėtų sąlygų prieštaravimų taip pat nenurodė. Todėl teismas dėl šių sąlygų nepasisakys išsamiau, kadangi ginčo tarp šalių nėra, taip pat nenustatyta, kad jos prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

35. Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.9 punkto, šalys teismo posėdžio metu sutiko atsižvelgti į Tarnybos atstovės pasiūlymą ir sutiko, kad mokslo atostogų metu – rudens, pavasario ir žiemos atostogos, turi būti nustatomos rotacijos principu, t.y. paskirstant šalių buvimą su vaiku poriniais / neporiniais metais. O vasaros atostogos turėtų būti išskirtos atskiru punktu, kad šalys su vaiku bendrauja po pusę laiko.

36. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.2., 4.3. ir 4.8 punktų, bei atsakovo siūlymo, kad šalys su sūnumi bendrauja „50/50“ principu, t.y. kas antra savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio.

Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.2 punkto ir atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos

37. Ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.2. punktas numato, kad vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 16 val. iki 17 val. jei penktadienis yra nedarbo diena, tuomet sūnų pasiima ketvirtadienį nuo 16 val. iki 17 val., grąžindamas sūnų sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., o jeigu pirmadienis yra ne darbo diena tuomet vaiką grąžina pirmadienį nuo 18 val. iki 19 val., į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą. Atsakovas siūlo, kad šalys su sūnumi bendrautų „50/50“ principu, t.y. kas antra savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio.

38. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

39. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

41. Kaip minėta, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaikų auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

42. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad iki tol, kol buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2022 m. gegužės 12 d.) atsakovas su sūnumi bendraudavo darbo dienomis (dažniausiai kiekvieną dieną) ir kartais savaitgaliais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo nustatyta tokia bendravimo tvarka - atsakovas M. R. su sūnumi L. N. R. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir šeštadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais atsakovas M. R. įsipareigoja pasiimti sūnų L. N. R. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – iš jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grąžinti sūnų į ieškovės L. V., gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Šeštadieniais atsakovas M. R. sūnų pasiima iš ieškovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grąžintų sūnų į ieškovės L. V. gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą.

43. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

44. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų mažinti ar riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu: nėra duomenų, jog tėvo elgesys ar gyvenimo būdas būtų žalingas vaiko interesams, ar vaikas nenorėtų su juo bendrauti. Atsakovas išreiškė norą kiek įmanoma daugiau matytis ir bendrauti su sūnumi. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės paaiškinimus, kad nenori jog atsakovas bendrautų su sūnumi darbo dienomis, nes sūnus turi užsiėmimų, pavargsta po mokyklos. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat gali tinkamai pasirūpinti sūnumi, nuvežti į jo lankomus būrelius, užsiėmimus. Byloje aplinkybių, kad atsakovas to nenorėtų ar nesugebėtų, nenustatyta.

45. Teismo nuomone Tarnybos pasiūlyta vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, kai atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, o kas antrą savaitgalį antradieniais ir nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ,geriausiai atitiks tiek vaiko, tiek abiejų tėvų interesus, nes bus užtikrinta kiek įmanomai maksimalus vaiko bendravimas su abiem tėvais. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės reikštų lygios tėvų bendravimo tvarkos nustatymą su vaiku,

Be to, panašios tvarkos, kai atsakovas su sūnumi bendraudavo darbo dienomis ir kartais savaitgaliais, šalys laikėsi iki kreipimo į teismą dienos. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas nurodė, kad kartais savaitgaliais jis turi darbų pas tėvus kaime, todėl kartais ir jam yra reikalingi laisvi savaitgaliai.

46. Teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

47. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatant, jog atsakovas bendrauja su sūnumi darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, o kas antrą savaitgalį antradieniais ir nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, geriausiai atitiks tiek nepilnamečio vaiko interesus, tiek ieškovės ir atsakovo interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaiku prasme. Be to, panaši bendravimo tvarka buvo taikoma ir ankščiau, prieš ieškovei kreipiantis į teismą, todėl ginčo šalių sūnui bus įprasta ir nesukels stresinių situacijų.

48. Atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, kai nepilnametis vaikas su vienu iš tėvų būna kas antra savaitę, t. y. nuo pirmadienio iki sekmadienio, netinkintinas, kadangi šalių nepilnametis sūnus yra dar ganėtinai mažo amžiaus (7 metai), jis nuo gimimo augo ir gyveno kartu su ieškove, todėl ilgesnis išskyrimas gali sukelti vaikui stresines situacijas, juo labiau nepilnametis sūnus nėra taip ilgai išsiskyręs su savo motina, t. y. ieškove.

Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.3 punkto

49. Ieškovės siūlomojoje bendravimo su vaiko tvarkos 4.3. punkte nurodyta, kad vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Vaiko tėvas gali palikti vaiką tik trumpalaikei savo giminaičių priežiūrai (ne ilgiau negu 3 valandoms). Vaiko nakvynė pas vaiko tėvo giminaičius galima tik tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam vaiko tėvui.

50. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, jog jis gali palikti vaiką tik trumpalaikei savo giminaičių priežiūrai (ne ilgiau negu 3 valandoms). Vaiko nakvynė pas vaiko tėvo giminaičius galima tik tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam vaiko tėvui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė yra ne kartą palikusi sūnų prižiūrėti savo motinai visam savaitgaliui, todėl minėta sąlyga būtų nesąžininga jo ir jo tėvų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas netinkamas atsakovo ar atsakovo giminaičių elgesys šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad pati ieškovė yra ne kartą palikusi ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui sūnų savo mamai (artimiems giminaičiams),vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, ieškovės reikalavimas leisti atsakovui palikti vaiką tik trumpalaikei savo giminaičių priežiūrai (ne ilgiau negu 3 valandoms), o vaiko nakvynė pas vaiko tėvo giminaičius galima tik tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam vaiko tėvui, yra nepagrįstas ir netinkintinas.

Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4.8 punkto

51. Ieškovės siūlomojoje bendravimo su vaiko tvarkos 4.8. punkte numatyta, kad vaiko ligos atveju, vaiko priežiūrą įgyvendina tik ieškovė, kuri prižiūri ir rūpinasi sergančiu vaiku ir tiksliai vykdo visas gydytojų rekomendacijas. Jeigu dėl vaiko ligos ieškovė yra priversta imti nedarbingumą ir dėl to ji netenka dalies darbo užmokesčio, atsakovas turi kompensuoti ½ dalies netekto ieškovės darbo užmokesčio, kurio nekompensuoja darbdavys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

52. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad irgi gali pasirūpinti sergančiu vaiku, o reikalavimas kompensuoti ieškovės negautą darbo užmokestį dėl nedarbingumo(dėl sūnaus ligos)yra absurdiškas.

53. Teismas sutinka su atsakovo prašymu, kad vaiko ligos atveju skyriumi gyvenantis tėvas neturėtų prarasti galimybės bendrauti su sūnumi. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra rūpestingas ir gebantis užtikrinti vaiko priežiūrą bei slaugą net ir jo ligos atveju. Tuo tarpu, jeigu vaikas jaučiasi tikrai blogai – bendravimas gali būti perkeliamas į kitą abiem pusėms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad visuomet vaiko ligos atveju, su vaiku būna tik ieškovė yra nepagrįstas ir netinkintinas.

54. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad jeigu dėl vaiko ligos ieškovė yra priversta imti nedarbingumą ir dėl to ji netenka dalies darbo užmokesčio, atsakovas turi kompensuoti ½ dalies netekto ieškovės darbo užmokesčio, kurio nekompensuoja darbdavys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas pažymi, kadį išlaikymo dydį, inter alia, įeina ir vaiko sveikatos priežiūra, kuri Lietuvoje asmenims iki 18 metų yra nemokama. Be to, vaiko ligos atveju yra numatytos visos socialinės valstybės garantijos, ir dėl to papildomai reikalauti piniginio atlygio iš atsakovo yra nepagrįsta.

55. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino 73 proc. (priteisė 1789,84 Eur įsiskolinimo iš prašomų 2439,84 Eur). Reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino 80 proc. (iš prašomų patvirtinti 16 bendravimo tvarkos punktų, 13 patenkinti visiškai). Taigi, teismas iš viso tenkino 88 proc. visų ieškinio reikalavimų.

58. Ieškovė patyrė 2069,10 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. spalio 1 d. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taip pat patytė 30 Eur dydžio išlaidas už pažymos užsakymą iš AB „SEB bankas“ (2022 m. balandžio 21 d. banko pavedimas).

59. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1847,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (12 procentų atmesta reikalavimų) (26,4 Eur už banko pažymą bei 1820,80 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai) (CPK 79, 88, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

60. Iš atsakovo ieškovei priteistina 94 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 str. 1 d. 6 p.; 8 d.;).

61. Iš atsakovo ieškovei priteistina 75,20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (12 procentų atmesta reikalavimų) ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis).

62. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur ((203,32 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

63. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41 Eur ((1789,84 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, bylose dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo žyminio mokesčio atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ieškovė papildomai sumokėjo 5 Eur žyminį mokestį už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, ieškovei gražintinas 5 Eur dydžio žyminis mokestis.

65. Byloje buvo patirtos 4,48 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

66. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko L. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 203,32 Eur (du šimtus tris eurus ir 32 centus) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d., į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio sūnaus L. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskonimą 1789,84 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus).

Nustatyti tokią atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu L. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1. Abu tėvai kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpintasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val., į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą.

3. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį nuo 17:00 val. iki 18:00 val., į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą.

4. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

5. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus.

6. Jeigu atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu ieškovę.

7. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių ieškovė turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu atsakovą.

8. Abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedarytų jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

9. Atsakovas praleidžia su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas poriniais metais, o žiemos atostogas neporiniais metais. Ieškovė praleidžia su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o žiemos atostogas poriniais metais. Dėl konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko ieškovė ir atsakovas iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios.

10. Atsakovas ir ieškovė praleidžia su vaiku ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Dėl konkretaus atostogų laiko ieškovė ir atsakovas iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl vasaros atostogų praleidimo su vaiku laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas ieškovės pasiūlytam laikui, neporiniais metais – atsakovo pasiūlytam laikui.

11. Ieškovė ir atsakovas norėdami vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos.

12. Vaiko gimimo diena su tėvu atsakovu švenčiama poriniais metais nuo 10:00 val. iki 19:00 val., o su motina ieškove – neporiniais gimimo metais. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, atsakovas įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su ieškove, ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.

13. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė nuo 10:00 val. iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, atsakovas įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su ieškove, ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.

14. Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena nuo 10:00 iki 19:00 val., nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku, atsakovas įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu suderinti su ieškove, ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.

15. Ieškovė su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) ir Šv. Velykas (atitinkamą datą kiekvienais metais) per Katalikų bažnyčios švenčiamas dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją d. – poriniais kalendoriniais metais, o atsakovas su sūnumi švenčia Šv. Kūčias (sausio 6 d.), Šv. Kalėdas (sausio 7-8 d.) ir Šv. Velykas per Stačiatikių bažnyčios šventines dienas. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Rugsėjo 1-ąją – neporiniais kalendoriniais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos ieškovės nurodytos vietos nuo 9:00 iki 10:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.

16. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

17. Aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą M. R. ir L. V. įsipareigoja informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu vienas kitą per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1847,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94 Eur (devun9iasdešimt keturi eurus) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,20 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 20 centų) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) (54 Eur + 41 Eur) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas: ZL26480. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu, asmeniui pateikus prašymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė