Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. S. gynėjo advokato Piotro Orlovo, nuteistųjų R. C. bei A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir A. S. paskirta galutinė 198 MGL (9 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsniu, nuspręsta A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje vienus metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. nuspręsta išieškoti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 270 Eur.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. C. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

R. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

A. G. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir A. G. paskirta galutinė 148 MGL (7 400 Eur) dydžio bauda.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, pinigus – 150 Eur (3 vnt. po 50 Eur banknotų, kurių serijos numeriai EB8439639084, WB5630694858, UC9444620845), saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriuje, nuspręsta konfiskuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti valstybės nuosavybėn.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 2 vnt. CD ir USB laikmeną, nuspręsta palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

4.9. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Nustatant didelės turtinės žalos požymį šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, t. y. įvertinti ne vien tik galimai ekonomiškai nepagrįsto ar nelogiško sandorio sumą, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip – kokio dydžio ši žala yra. Tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas minėtiems subjektams iš tiesų sukėlė didelę turtinę žalą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2021). Didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta. Kaip antai, didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas fiziniam asmeniui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016). Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio formaliais teiginiais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-16-489/2021 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VMVT nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju, nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo, jai padaryta žala nebuvo detalizuota. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl didelės turtinės žalos padarymo fakto, tik abstrakčiai nurodė, kad tokie nuteistųjų (bendri) veiksmai yra savanaudiški, ir tokiais veiksmais buvo aiškiai sumenkintas valstybės tarnautojo ir kartu VMVT vardas, iškreipta valstybės tarnautojo funkcijų esmė, todėl dėl nuteistųjų atliktų tyčinių savanaudiškų veiksmų didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, kokiais kriterijais ir įrodymais remiantis buvo nustatytas didelės žalos požymis, kaip buvo nustatyta, jog yra sumenkintas valstybės tarnautojo ir VMVT vardas. Pasisakydamas dėl dideles turtinės žalos, teismas vadovavosi formaliais teiginiais, nors tokių teiginių nepatvirtino bylos medžiaga.

5.6. Teismui konstatavus, kad nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, įvertinus nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus minimalias BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, atlikusi įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat išnagrinėjusi skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio motyvus ir nuteistosios A. S. gynėjo bei nuteistųjų R. C. ir A. G. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių nuteistųjų padarytus veiksmus nagrinėjamoje byloje traktavo, kaip kvalifikuotą piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad vertinant ir kvalifikuojant nuteistųjų A. S. ir R. C. atliktus pavojingus ir teisei priešingus veiksmus buvo pažeistos baudžiamosios teisės normų (piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo) konkurencijos taisyklės, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas A. S. veiksmus perkvalifikuojant iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, o nuteistojo R. C. veiksmus – iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias nuteistosios A. S. ir nuteistojo R. C. nusikaltimų padarymo aplinkybes:

8. A. S., būdama valstybės tarnautoja, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) (duomenys neskelbtini) departamente eidama patarėjos pareigas ir laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laikinai vykdydama VMVT (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val., iki 2023 m. kovo 29 d., 14.38 val., savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VMVT (duomenys neskelbtini) departamente, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš R. C. iš viso priėmė 200 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

8.1. 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val., A. S. iš R. C. priėmė 50 Eur piniginį atlygį už prašymą VMVT veterinarinės informacijos valdymo sistemoje (toliau – ir VIVS) skubos tvarka R. C. sudaryti 2022 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.

8.2. 2023 m. sausio 31 d., 14.54 val., A. S. iš R. C. priėmė 100 Eur piniginį atlygį už prašymą VIVS skubos tvarka R. C. sudaryti 2023 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.

8.3. 2023 m. kovo 29 d., 14.38 val., A. S. iš R. C. priėmė 50 Eur piniginį atlygį už tai, kad R. C. prašymu jai (A. S.) anksčiau VIVS sudarius šiam asmeniui 2022 m. ir 2023 m. bandų sąrašus tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės, jis (R. C.) įgyvendino numatytus tyrimus.

9. R. C. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val., iki 2023 m. kovo 29 d., 14.38 val., valstybės tarnautojos A. S. – VMVT (duomenys neskelbtini) departamento patarėjos, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laikinai vykdžiusios VMVT (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VMVT (duomenys neskelbtini) departamente, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai už pageidaujamą šios valstybės tarnautojos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus asmeniškai jai iš viso perdavė 200 Eur dydžio kyšį:

9.1. 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val., R. C. davė A. S. 50 Eur piniginį atlygį už prašymą VMVT veterinarinės informacijos valdymo sistemoje (VIVS) skubos tvarka jam sudaryti 2022 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.

9.2. 2023 m. sausio 31 d., 14.54 val., R. C. davė A. S. 100 Eur piniginį atlygį už prašymą VIVS skubos tvarka jam sudaryti 2023 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.

9.3. 2023 m. kovo 29 d., 14.38 val., R. C. davė A. S. 50 Eur piniginį atlygį už tai, kad jo (R. C.) prašymu A. S. anksčiau VIVS sudarius šiam asmeniui 2022 m. ir 2023 m. bandų sąrašus tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės, R. C. įgyvendino numatytus tyrimus.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji A. S. valstybės tarnautojui prilyginto asmens (privataus veterinarijos gydytojo, be kita ko, pagal sutartį dirbančio su VMVT) A. G. prašymu už šį nuteistąjį į VMVT veterinarinės informacijos valdymo sistemą (VIVS) suvedė atitinkamus su jo profesine veikla susijusius duomenis bei atspausdino su profesine veikla susijusius dokumentus, už tai iš šio nuteistojo gaudama piniginį atlygį. Tačiau nuteistosios A. S. analizuojamų veiksmų pobūdis, aplinkybės, priežastys dėl kurių jie buvo atlikti, o kartu ir nuteistojo A. G. veiksmai, neatitinka nei BK 225, 227 (teisėto ar neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus), nei BK 228 (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimo) straipsnių dispozicijose įtvirtintų požymių. Atsižvelgus į analizuojamas aplinkybes, taip pat į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), šioje dalyje iš skundžiamame nuosprendyje nuteistosios A. S. atžvilgiu pripažintų įrodytomis aplinkybių šalinami su nuteistuoju A. G. susiję veiksmai (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai), o nuteistojo A. G. atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia, jog už aptariamus nuteistųjų A. S. ir A. G. veiksmus, susijusius su nereglamentuoto piniginio atlygio davimu/priėmimu valstybės tarnybos sferoje (valstybės tarnybos metu ir vietoje), galėtų kilti atsakomybė pagal kitų teisės šakų normų reikalavimus (pavyzdžiui, tarnybinė).

11. Nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. C. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nebuvo nustatytos visos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reikalingos sąlygos, taip pat atsižvelgus į šio nuosprendžio 7–9 pastraipose išdėstytus su nuteistųjų A. S. ir R. C. padarytų nusikalstamų veikų teisiniu kvalifikavimu susijusius pokyčius, pastariesiems asmenims šiuo nuosprendžiu iš naujo paskiriamos bausmės (nuteistosios atžvilgiu pasisakant ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybės). Taip pat iš naujo įvertinama BK 72 straipsnio taikymo galimybė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies (nuteistieji A. S. ir R. C.)

12. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą.

13. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu vykdant A. S. tarnybiniame kabinete vaizdo ir garso kontrolę, fiksavimą, nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val., į kabinetą įeina A. S. su R. C. Pastarasis nuteistasis nurodo, kad atvežė kraujo mėginius tyrimui, pokalbio metu įkiša ranką už striukės atlapo, ištraukia piniginę, iš jos paima 50 Eur banknotą, kurį pakiša po ant nuteistosios darbo stalo padėtu dokumentų segtuvu. Nuteistoji A. S. jam nurodo, kad „<...> Nu tu, R., daugiau būsi nepriimtas <...>“, o R. C. padėkoja, palinki gerų švenčių ir išeina. Netrukus po to A. S. iš po segtuvo ištraukia R. C. padėtą banknotą ir įsideda jį į kišenę (1 t., b. l. 132–134). Susipažinusi su aptariamais duomenimis nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu pripažino 2022 m. gruodžio 12 d. iš R. C. priėmusi 50 Eur. Paaiškino, kad 2022 m. rudenį vieno ūkininko (galvijų) banda liko be priežiūros, todėl paprašė R. C., kad jis šią bandą prižiūrėtų. Pastarasis nuteistasis sutiko. Atsižvelgus į tai, kad ši banda buvo netirta, o nuteistasis R. C. taip pat turėjo kelias kitas likusias netirtas bandas, šis nuteistasis (A. S.) paprašė sudaryti (galvijų tyrimo) planą, kad galėtų spėti padaryti tyrimus 2022 m. Už ką nustatytu metu R. C. perdavė 50 Eur, teigė negali pasakyti, tačiau mananti, kad už visų metų darbą, nes susitikimas įvyko metų pabaigoje (4 t., b. l. 63–67). Tuo tarpu nuteistasis R. C. ikiteisminio tyrimo metu, komentuodamas aptariamus užfiksuotus duomenis, nurodė nuteistajai davęs 50 Eur, norėdamas ją „pamaloninti“ už jos pastangas darbe, taip pat vadovaudamasis senais „papročiais“ – prieš šventes viršininkui atnešti dovanų pinigų. Pripažino supratęs, kad elgiasi blogai, išimtinės padėties nesiekęs (3 t., b. l. 196–199). Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis R. C. laikėsi pozicijos, kad kartu su sąrašu atliktų darbų nuteistajai perdavė 50 Eur, kadangi yra pripratęs taip elgtis per Kalėdas, palinkėdamas gerų švenčių (4 t., b. l. 20–21).

14. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu vykdant A. S. tarnybiniame kabinete vaizdo ir garso kontrolę, fiksavimą, taip pat užfiksuota, jog 2023 m. sausio 31 d., apie 14.55 val., į nuteistosios kabinetą įeina R. C., kuris kalba apie naują gyvulių bandą, mokymus. Po kiek laiko nuteistasis R. C., likęs vienas kabinete, iš striukės kišenės ištraukia piniginę, išimdamas žalsvo atspalvio objektą, panašų į pusiau perlenktą 100 Eur nominalo banknotą. A. S. grįžus į kabinetą, nuteistasis perduoda jai dokumentus, pinigus pakišdamas po ant stalo padėtu segtuvu ir porą kartų plaštaka per jį pliaukštelėja sakydamas: „Dokumentus padedu...“. A. S. pasako: „Kas čia yra? Ai, išvada“. Nuteistiesiems pasikalbėjus, R. C. išeina iš kabineto, o po kelių minučių (15.01 val.) A. S. paima minėtą segtuvą, ant stalo palikdama matomą perlenktą 100 Eur banknotą, kurį pakiša po kitu ant jos stalo buvusiu segtuvu. Maždaug po valandos (16.08 val.) nuteistoji nuo stalo iš po segtuvo paėmė 100 Eur banknotą, kurį įsidėjo į piniginę (1 t., b. l. 135–138). 2023 m. vasario 1 d., vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, slaptai patekus į nuteistosios darbo kabinetą aptariamoje piniginėje rasta 100 Eur perlenkta kupiūra (1 t., b. l. 139–140, 146–150). Aptardama byloje esančius 2023 m. sausio 31 d. vaizdo ir garso įrašus, ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė juose atpažįstanti save ir nuteistąjį R. C., esančius jos darbo kabinete. Patvirtino matanti, kaip pastarasis nuteistasis jai duoda, o ji priima, 100 Eur už prašymą kuo greičiau sudaryti jam 2023 m. (galvijų bandų) tyrimo planą (kaip įvardijo – sąrašą), kadangi ji buvo vienintelė už šią veiklos sritį VMVT (duomenys neskelbtini) departamente atsakinga darbuotoja (plano veterinarijos gydytojas pats sudaryti negali). Detalizavo, jog, nepaisant to, kad R. C. prašė paskubinti aptariamo plano sudarymą, ji pirmumo teisės jo prašomam planui parengti neteikė – planą parengė tuomet, kai turėjo laiko. Nurodė mananti, kad nuteistasis R. C. pinigus davė atsidėkodamas už pagalbą, t. y. už tai, kad ji pasistengs greičiau sudaryti tyrimo planus ir veiklas, be kurių nuteistasis negali imti (tyrimų) mėginių (4 t., b. l. 63–67). Nuteistasis R. C. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino po nuteistajai perduodamais dokumentais pakišęs 100 Eur. Kokiu tikslu davė pinigus, nurodė neprisimenantis, tačiau norėjo palankumo bei „pamaloninti“ nuteistąją, kadangi ji labai gerai atlieka savo darbą. Supranta, kad taip elgtis nederėjo (3 t., b. l. 196–199). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis R. C. pinigų perdavimo nuteistajai tikslą detalizavo, nurodydamas, kad siekė, jog nuteistoji greičiau suformuotų ir išduotų sąrašą, t. y. galvijų bandų tyrimo planą (4 t., b. l. 20–21).

15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat užfiksuotas 2023 m. kovo 29 d. nuteistosios tarnybiniame kabinete tarp jos ir kito nuteistojo – R. C., įvykęs pokalbis. Tai yra, užfiksuota, kaip 14.20 val. į nuteistosios A. S. darbo kabinetą įeina R. C. ir iš piniginės išsitraukia 50 Eur banknotą, kurį A. S. akivaizdoje padeda po ant stalo buvusia pinigine. A. S. pasiima pinigus ir įsideda į kišenę. R. C. pastarajai aiškina: „Užsakė tų dokumentų tų visų, žinok, aš būnu dėkings tau, kad man iki penkių sutvarkyt savo popierius. Sutvarkiau popierius. Ir nieko (nesuprantamas žodis), kai sakau, nu, taip nuoširdžiai taip pakavoju“ (1 t., b. l. 152–154). Aptardama šį vaizdo ir garso įrašą, nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė matanti, kaip nuteistasis R. C. jai perduoda, o ji – paima, 50 Eur. Nors užfiksuotas pokalbis nėra informatyvus, iš jo galima suprasti, kad šį kartą R. C. perdavė pinigus už darbus, kuriuos padarė A. S., nors tai turėjo padaryti šis nuteistasis, t. y. R. C. supildytus lydraščius suvedė į (VIVS) sistemą ir joje nurodė mėginių perdavimą į laboratoriją, taip pat suvedė tuberkuliozės tyrimo rezultatus į sistemą. Nuteistosios supratimu, nuteistasis R. C. 2023 m. kovo 29 d. jau buvo atlikęs visus darbus pagal jos parengtą 2023 metų planą (4 t., b. l. 63–67). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. C. paaiškino, kad analizuojamu metu jis atvežė kraujo mėginius išvežti į laboratoriją. Kadangi tai buvo paskutinis kartas prieš Šv. Velykas, siekdamas ne konkrečios naudos, bet bendro nuteistosios palankumo („kad A. į jį geriau žiūrėtų“), nusprendė duoti jai 50 Eur. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (3 t., b. l. 196–199). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis R. C. jau nurodė 2023 m. kovo 29 d. nuteistajai A. S. 50 Eur davęs, kaip velykinę dovaną, manydamas, kad tokios „dovanos“ nedavus, į jį nebus žiūrima palankiai (4 t., b. l. 20–21).

17. Detalizuodama jai inkriminuotus veiksmus, susijusius su nuteistuoju R. C., nuteistoji A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad (2022 m.) gruodžio mėn. į VMVT atvykusiam R. C. atspausdino reikiamus lydraščius, o pastarasis už suplanavimą, kad viskas būtų greitai padaryta, tarp dokumentų įdėjo pinigus. Sausio 31 d. atveju R. C. į ją taip pat kreipėsi su prašymu greičiau suplanuoti bandas, kurias reikia skiepyti, kadangi tirti galvijų bandas pavasarį geriausia tuomet, kai dar nėra prasidėjęs jų ganymas. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu turėjo grįžti šio nuteistojo sūnus, kuris turėjo padėti jam atlikti aptariamus gyvulių bandų tyrimus, ir už šio prašymo įvykdymą (R. C.) taip pat jai paliko pinigų. Tačiau nuteistoji teigia nurodyto prašymo neįvykdžiusi, gyvulių bandų planus sudariusi (kaip ir kitiems už bandų tikrinimą atsakingiems veterinarijos gydytojams) tik 2023 m. kovo mėn., t. y. nesuteikiant nuteistajam R. C. pirmenybės dėl jai perduoto piniginio atlygio. Pasisakydama dėl 2023 m. kovo 29 d. įvykių, nuteistoji A. S. nurodė, kad nuteistajam R. C. atlikus reikiamus (bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės) tyrimus ir atvežus į tarnybą paskutinius kraujo mėginius, šis nuteistasis padėkojo (duodamas pinigus), kad ji (į sistemą) suvedė ir patikrino duomenis, atspausdino lydraščius. Apibendrintai nuteistoji A. S. nurodė iš pagarbos (nenorėdama įžeisti) bei draugiškumo tik padėjusi piniginiu atlygiu jai padėką išreiškusiems vyresniems veterinarijos gydytojams (įskaitant nuteistąjį R. C.). Ne kartą sakiusi, kad gali atlikti inkriminuojamus veiksmus be jokio atlygio. Juolab, kad nuteistasis R. C. dėl savo charakterio būdo jai atsidėkodamas už kolegišką pagalbą pinigus duodavo per prievartą arba paslėpdamas tarp kitų daiktų.

19. Tuo tarpu nuteistojo R. C. parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Kaip minėta, apklausimas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. balandžio 19 d. nurodė kaltu prisipažįstantis – teigė perdavęs nuteistajai A. S. pinigus, norėdamas ją „pamaloninti“ (viena vertus, nurodė pinigus davęs už palankumą, kad nuteistoji dėl jo stengiasi ir padeda darbe, kita vertus – apčiuopiamos naudos ar išimtinės padėties dėl tokio savo poelgio nesiekęs), kadangi pagal seną įprotį laikė priimtinu elgesiu savo viršininkui prieš šventes atnešti dovanų tam tikrą sumą pinigų (3 t., b. l. 196–199). Apklausiamas 2023 m. spalio 12 d. nuteistasis R. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnui taip pat nurodė prisipažįstantis kaltu – pinigus nuteistajai davęs už tai, kad A. S. kaip galima skubiau sukurtų 2022 m. ir 2023 m. bandų planus, taip pat už tai, kad sėkmingai įgyvendino (reikiamus tyrimus), bei švenčių proga. Tačiau traktavo perduotus pinigus kaip padėką, skirtą nuteistosios „pamaloninimui“ už nurodytų darbų atlikimą. Aptariamos apklausos metu nuteistasis R. C. nurodė ir tai, kad pinigus nuteistajai davė ne kaip VMVT darbuotojas, tuo metu buvęs atsakingas už UAB „V.“ skerdyklos priežiūrą, bet kaip individualios veiklos vykdytojas (privatus veterinarijos gydytojas), dirbęs pagal sutartį su VMVT, kadangi būtent šioje srityje buvo atsakingas už prižiūrimų bandų tyrimus (4 t., b. l. 1–4). 2024 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltu prisipažino, sutiko su ankstesniais savo duotais parodymais (4 t., b. l. 13–15). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. vasario 12 d. nuteistasis nurodė kaltu prisipažįstantis bei patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų teisingumą. Nors pripažino faktiškai perdavęs nuteistajai grynųjų pinigų sumas, jas traktavo, kaip šventines dovanas (4. t., b. l. 20–21). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. C. nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. pripažįstantis jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau nesutinkantis su jų teisiniu vertinimu. Laikėsi pozicijos, jog pinigus nuteistajai A. S. perdavė ne kaip kyšį, bet kaip padėką. Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde nuteistasis R. C. jau pripažino per tris kartus iš viso perdavęs nuteistajai A. S. 200 Eur už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekdamas, kad pastaroji veiktų jam pageidaujamu būdu.

20. Baudžiamoji atsakomybė už nuteistiesiems A. S. ir R. C. inkriminuotą BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, analizuojamas nusikaltimas gali būti padaromas dvejomis alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistiesiems A. S. ir R. C. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-64-139/2016, 2K-7-84-489/2018, 2K-186-689/2020, 2K-68-788/2021).

21. Tuo tarpu kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės (kai kyšis turi ekonominę vertę rinkoje) ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra siekiama ar jis yra gaunamas. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) kyšį priima, pažada ar susitaria jį priimti, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Veikimas (neveikimas) vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas (neatlikimas) kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ar gali atlikti (neatlikti) vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-387-677/2015, 2K-486-693/2015). Tuo tarpu neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-241-693/2015, 2K-390-895/2016). Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-196-697/2018).

22. Teismų praktikoje, atribojant piktnaudžiavimą bei kyšininkavimą, pažymima, jog kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų teisės normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimo) ir specialiosios normos (kyšininkavimo) konkurencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018). Būtent todėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-788/2018). Taigi, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma (lot. lex specialis derogat legi generali).

23. Tuo tarpu BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas analizuojamus veiksmus atliko už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualu, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo paperka kitą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, tokie veiksmai laikomi ne piktnaudžiavimu ar piktnaudžiavimo organizavimu, o papirkimu pagal BK 227 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

24. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, nekyla ginčo, jog nuteistoji A. S., būdama valstybės tarnautoja (VMVT (duomenys neskelbtini) departamento patarėja, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laikinai vykdžiusi VMVT (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus funkcijas), savo tarnybiniame kabinete, iš nuteistojo R. C., kuris laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (privačiu veterinarijos gydytoju, dirbusiu pagal su VMVT 2017 m. sausio 12 d. pasirašytą sutartį „Dėl įgaliotojo veterinarijos gydytojo funkcijų vykdymo“ Nr. 2 62T2-2), priėmė, o pastarasis – jai davė, atitinkamas grynųjų pinigų sumas: 2022 m. gruodžio 12 d., 10.53 val. – 50 Eur, 2023 m. sausio 31 d., 14.54 val. – 100 Eur, 2023 m. kovo 29 d., 14.38 val. – 50 Eur. Šias aplinkybes patvirtina anksčiau išanalizuoti kriminalinės žvalgybos metu ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų metu padaryti vaizdo bei garso įrašai, nuteistosios A. S. tarnybos vietoje rasti grynieji pinigai, taip pat jos ir kito bylos nuteistojo – R. C., parodymai.

25. Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-128-699/2017, 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad nors nuteistųjų A. S. ir R. C. parodymai dėl perduotų pinigų reikšmės ir perdavimo tikslo nebuvo itin nuoseklūs, visgi baudžiamojo proceso metu jie iš esmės pripažino, kad aptariamas piniginis atlygis buvo skirtas tam, jog nuteistoji A. S. paspartintų tam tikrų į jos profesinę kompetenciją įeinančių veiksmų atlikimą. Tai yra, atlygis buvo duotas/priimtas už tai, kad A. S., būdama VMVT (duomenys neskelbtini) departamente atsakingu už galvijų bandų sąrašų tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikimo sudarymą VIVS (privatūs veterinarijos gydytojai, sudarę sutartis su VMVT, įskaitant nuteistąjį R. C., buvo atsakingi už tokių tyrimų atlikimą), prioritetine tvarka nuteistajam R. C. sudarytų nurodytus sąrašus 2022 ir 2023 metams. Taigi, nuteistoji A. S., priimdama iš kito nuteistojo – R. C., grynųjų pinigų sumas už tai, kad greičiau (nei kitiems veterinarijos gydytojams) sudarytų aptariamus galvijų bandų sąrašus, pagal kuriuos R. C. turėjo atlikti atitinkamus tyrimus, suprato, jog tokiu būdu turėtų vykdyti savo įgaliojimus (teisėtai veikti, neperžengdama savo tarnybinių galimybių ribų), suteikdama nepagrįstą pirmenybę (palankumą) šiam nuteistajam. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ir nuteistojo R. C. suinteresuotumas nuteistajai perduodant pinigų sumas greičiau gauti sudarytus galvijų bandų, kurias jis turėjo patikrinti, sąrašus (planus) tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės (kaip nurodė nuteistoji A. S., nurodytus tyrimus pavasarį daryti geriausia tuomet, kai dar nėra prasidėjęs gyvulių ganymo ganyklose laikotarpis). Taigi, analizuojant aptariamas aplinkybes darytina išvada, jog buvo nustatytas ir kyšio davėjo (R. C.), siekis, kad kyšio priėmėjas (A. S.) atitinkamai palankiai veiktų jo atžvilgiu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-511/2025). Tad nuteistosios A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistoji, priimdama pinigų sumas iš nuteistojo R. C. už prašymą skubos tvarka VIVS sudaryti pastarojo prižiūrimų galvijų bandų sąrašus tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės, faktiškai galvijų bandų sąrašus šiam nuteistajam sudarė tuo pačiu metu, kaip ir kitiems veterinarijos gydytojams, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių.

27. Dar daugiau, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-23-628-2022). Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022).

28. Ankstesnėje pastraipoje aptarti teismų praktikos išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso eigoje tiek nuteistoji A. S., tiek nuteistasis R. C. atitinkamai priimtas/perduotas grynųjų pinigų sumas traktavo, kaip sumokėtas dėkingumo, kolegiškumo pagrindu (taigi, kaip dovaną, padėką). Nepaisant to, remiantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, tokia šių nuteistųjų pozicija dėl duoto/gauto neteisėto ir nepagrįsto atlygį už pageidaujamą valstybės tarnautojos A. S. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus nesudaro pagrindo tokio piniginio atlygio baudžiamosios teisės prasme laikytinas nepavojingu ar neatitinkančiu kyšio sąvokos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pinigų perdavimo aplinkybės, kuomet nuteistasis R. C. grynuosius nuteistajai A. S. kiekvieną kartą perduodavo juos pakišdamas po kitais daiktais (dokumentų segtuvu, pinigine), kaip pats nurodė 2023 m. kovo 29 d. susitikimo metu – „pakavodamas“ (kavoti – slėpti (https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/neteiktinos-svetimybes-ir-ju-dariniai?lang=lt), rodo, jog šis nuteistasis suprato, kad elgiasi neleistinai. Priešingu atveju nebūtų jokio tikslo tokio jo nuteistajai A. S. perduodamo piniginio atlygio maskuoti (slėpti). Pažymėtina, kad šią aplinkybę nuteistasis R. C. pripažįsta ir apeliaciniame skunde. Žinojusi, jog iš pašalinių asmenų negali priimti jokių nereglamentuotų piniginių lėšų, tačiau sistemingai (tris kartus) priėmusi iš viso 200 Eur iš R. C., pripažino ir tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose apklausta A. S. Analizuojamų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji A. S. ir R. C. ne tik suvokė pavojingą nusikalstamos veikos (atitinkamai – kyšio priėmimo ir kyšio davimo) pobūdį, bet ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje užfiksuoti vaizdo bei garso įrašai paneigia nuteistųjų poziciją, jog piniginis atlygis nuteistajai A. S. būdavo įduodamas prieš jos valią ar su dideliu nuteistosios pasipriešinimu. Nuteistosios neteisėto ir nepagrįsto piniginio atlygio nevienkartinio (sistemingo) priėmimo veiksmų pavojingumo nemenkina ir jos deklaruojamas siekis užtikrinti sklandų VMVT darbą, turimų tarptautinių įsipareigojimų dėl neužkrėstos valstybės statuso išlaikymą.

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistosios A. S. veiksmuose nustačius kyšininkavimo požymius, darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tokie veiksmai nepagrįstai, t. y. nesilaikant baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos taisyklių, buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Todėl šiuo nuosprendžiu nuteistosios A. S. atlikti pavojingi ir teisei priešingi veiksmai perkvalifikuojami į BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšininkavimas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus), o nuteistojo R. C. padaryti veiksmai – į BK 227 straipsnio 1 dalį (papirkimas už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus). Pažymėtina, kad toks šių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimas ir veikų perkvalifikavimas nepažeidžia BPK 256 straipsnio reikalavimų ir nėra laikytinas siurpriziniu. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas būtent pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–2, 6–7, 8–13), abu nuteistieji pagal šiuos jiems pareikštus įtarimus buvo po du kartus apklausti ikiteisminio tyrimo metu (nuteistoji A. S.: 4 t., b. l. 57–62, 63–67; nuteistasis R. C.: 3 t., b. l. 196–199; 4 t., b. l. 1–4), kuomet laikėsi analogiškos pozicijos, kaip ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet jiems buvo pareikšti įtarimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Taip pat analogiškos pozicijos šie asmenys laikėsi jiems pareiškus kaltinimus ir juos apklausus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, laikytina, kad nuteistieji A. S. ir R. C. išreiškė poziciją dėl jiems pareikštų faktinių aplinkybių (pastarasis nuteistasis poziciją išreiškė ir savo apeliaciniame skunde), pagal kuriuos jie yra nuteisiami šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aptariamų nuteistųjų atlikti pavojingi ir teisei priešingi veiksmai šiuo nuosprendžiu yra kvalifikuojami pagal BK Specialiosios dalies straipsnius, numatančius švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nei jiems kiltų už nusikalstamas veikas, inkriminuotas skundžiamu nuosprendžiu (vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta veika laikytina sunkiu nusikaltimu, o, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – apysunkiais nusikaltimais). Atsižvelgus į tai, BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai (juolab, kad nuteistasis R. C. savo apeliaciniu skundu prašė jo veiksmus perkvalifikuoti pagal 227 straipsnio 1 dalį) šiuo nuosprendžiu taip pat nėra pažeidžiami.

30. Vien tik ta aplinkybė, jog nuteistoji A. S. teigia informuodavusi tarnybos vadovą ir policijos pareigūnus apie anksčiau gautus pasiūlymus dėl kyšio niekaip nepaneigia jai šioje baudžiamojoje byloje kylančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio priėmimą iš nuteistojo R. C. Kaip nustatyta anksčiau nuosprendyje, R. C. tris atskirus kartus perduodant nuteistajai grynųjų pinigų sumas už jos teisėtą įgaliojimų vykdymą, skubos tvarka (t. y. suteikiant nuteistajam pirmenybę) VIVS suformuojant jo (R. C.) prižiūrimų bandų sąrašus tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikimo 2022 ir 2023 metams, nuteistoji matė jai perduodamas pinigų sumas ir jas sąmoningai priimdavo. Kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurių iš BK 225 straipsnio dispozicijose numatytų alternatyvių veikų padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-288-696/2016, 2K-148-788/2017). Taigi, kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Atsižvelgus į tai, jau vien tik anksčiau išanalizuotų veiksmų (kyšio davimo ir jo priėmimo) pakanka nuteistosios atžvilgiu konstatuoti BK 225 straipsnio 1 dalyje, o nuteistojo R. C. atžvilgiu – BK 227 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

31. Papildomai pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsnių nuostatas, turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos didelės žalos požymio, kuris, pabrėžtina, yra būtinasis BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir nedetalizavo, kokia žala – turtinė ir/ar neturtinė, inkriminuojamais veiksmais buvo padaryta. Analizuojant skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio argumentus matyti, kad teismas tik abstrakčiai, bendromis frazėmis nurodė, jog nuteistųjų A. S., R. C. (ir nuteistojo A. G. – kaip bus aptarta vėliau šiame nuosprendyje) veiksmai padarė neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, sumenkino valstybės tarnautojo ir kartu VMVT vardą, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę. Taip pat nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog nuteistoji, pasinaudodama užimamomis pareigomis, gavo turtinę naudą, taip ji padarė didelę žalą valstybės prestižui. Vertinant šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus galima spręsti, jog skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Tačiau pažymėtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-696-2016, 2K-104-696-2018, 2K-16-489-2021). Didelės neturtinės žalos požymis negali būti vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą – šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-459/2021).

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies (nuteistieji A. S. ir A. G.)

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino A. S. ir A. G. kaltais piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, nuteistajai A. S. siekiant turtinės, o nuteistajam A. G. – kitokios asmeninės naudos, kuomet dėl abiejų šių nuteistųjų veiksmų didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė. Taigi, pripažino kiekvieną iš aptariamų nuteistųjų padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikaltimus. Pripažindamas A. S. ir A. G. kaltais nurodytų nusikaltimų padarymu Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi toliau dėstomais pagrindiniais bylos įrodymais ir argumentais:

32.1. Remiantis nuosprendyje nurodytais į bylą pateiktais VMVT (duomenys neskelbtini) departamento dokumentais, inkriminuojamu laikotarpiu nuteistoji A. S. buvo valstybės tarnautoja, o nuteistasis A. G. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

32.2. Nors nuteistoji A. S. kaltės nepripažino, o nuteistasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies, kaip matyti iš šių asmenų parodymų, jie atpažino save vaizdo ir garso įrašuose bei pripažino pinigų perdavimo ir priėmimo faktus, nustatytus atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tai yra, aplinkybę, kad A. S. suprato, jog gauna neteisėtas pajamas iš A. G., o pastarasis suprato, jog perduoda jai neteisėtą atlygį, rodo filmuotoje medžiagoje, atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, užfiksuotas šių nuteistųjų elgesys. 2023 m. kovo 27 d., 13 val., užfiksuota, kaip nuteistasis A. G., būdamas nuteistosios A. S. tarnybiniame kabinete, įkiša jai į kairės rankos delną du banknotus po 50 Eur ir 20 Eur banknotą (iš viso 120 Eur) už duomenų suvedimą į VIVS iš jo (A. G.) pateikto tuberkuliozės mėginio lydraščio, iš pateiktų pranešimų apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą ((GŽ-2 forma) 2 vnt.) bei už mėginių lydraščių atspausdinimą pagal šio nuteistojo pateiktą bandų sąrašą, o A. S. įsideda pinigus į kišenę. 2023 m. balandžio 18 d., 11.18 val. užfiksuota, kaip nuteistasis A. G., būdamas A. S. tarnybiniame kabinete, paduoda jai du banknotus po 50 Eur (iš viso 100 Eur) už duomenų suvedimą į VIVS iš 2023 m. balandžio 17 d. jo (A. G.) pateiktų tuberkuliozės mėginių lydraščių bei už mėginių lydraščių atspausdinimą pagal šio nuteistojo 2023 m. balandžio 17 d. pateiktą bandų sąrašą. Nuteistoji šiuos pinigus įdeda į stalo stalčių, vėliau įsideda į piniginę. Taigi, A. G. A. S. per du kartus perdavė, o pastaroji – priėmė, iš viso 220 Eur sumą. Aptariama filmuota medžiaga akivaizdžiai paneigia nuteistosios parodymus, kad ji pinigų neprašė, pinigai jai būdavo įbrukami per prievartą, kadangi įrašuose užfiksuota, jog nuteistoji matė ir priėmė pinigus iš nuteistojo A. G. ne vieną kartą, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos.

32.4. Nuteistoji A. S., kaip valstybės tarnautoja, ir nuteistasis A. G., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, privalėdami sąžiningai vykdyti jiems pavestas pareigas, tyčiniais neteisėtais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų aiškiai sumenkino valstybės tarnautojo (kartu – ir VMVT) vardą, padarė neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę. Dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo neginčijamai įrodyta, jog nuteistoji A. S., pasinaudodama užimamomis pareigomis, gavo turtinę naudą ir taip padarė didelę žalą valstybės prestižui.

32.5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas A. S. įtariant BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o A. G. įtariant BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustačius kyšininkavimo požymių, nuteistosios A. S. ir nuteistojo A. G. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

33. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog nuteistasis A. G. 2023 m. kovo 27 d., 13 val., A. S. tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VMVT (duomenys neskelbtini) departamente, (duomenys neskelbtini), jai davė, o pastaroji – priėmė, 120 Eur už duomenų suvedimą į VIVS iš A. G. pateikto tuberkuliozės mėginio lydraščio, iš pateiktų pranešimų apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2 forma) bei už mėginių lydraščių atspausdinimą pagal A. G. pateiktą bandų sąrašą. Taip pat nėra ginčo, kad A. G. 2023 m. balandžio 18 d., 11.18 val., nurodytame nuteistosios A. S. tarnybiniame kabinete jai davė, o pastaroji – priėmė, 100 Eur už duomenų suvedimą į VIVS pagal šio nuteistojo pateiktus tuberkuliozės mėginių lydraščius bei už mėginių lydraščių atspausdinimą pagal A. G. pateiktą gyvulių bandų sąrašą. Analizuojamas aplinkybes patvirtina tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstyti pačių nuteistųjų A. S. ir A. G. parodymai, tiek jų susitikimų garso ir vaizdo įrašuose bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu užfiksuotų pokalbių turinys. Pažymėtina, kad aptariamos aplinkybės neginčijamos ir pateiktuose apeliaciniuose skunduose.

34. Kaip nurodyta anksčiau nuosprendyje, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (20 pastraipa). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau juos panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

35. Nepaisant ankstesnėje (33) pastraipoje išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai, t. y. neatsižvelgęs į tai, jog nuteistoji A. S. nuteistųjų R. C. ir A. G. atžvilgiu (ir šių nuteistųjų prašymu) už jai perduotą ir jos priimtą piniginį atlygį turėjo atlikti skirtingo pobūdžio veiksmus, visų nuteistųjų kaltę jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, grindė bendrais (vienodais), abstraktaus pobūdžio argumentais. Sutiktina su nuteistosios A. S. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar nuteistosios A. S. už nuteistojo A. G. jai duotą piniginį atlygį atlikti veiksmai, t. y. duomenų apie A. G. atliktus galvijų tyrimus bei ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą pildymas VIVS, taip pat galvijų tyrimams atlikti reikiamų mėginių lydraščių atspausdinimas, įėjo į jos tarnybinės kompetencijos sritį, ar tokius veiksmus nuteistoji atliko vykdydama savo įgaliojimus. Kaip nustatyta šio nuosprendžio 24–29 pastraipose, nuteistoji A. S. piniginį atlygį iš R. C. priėmė (o pastarasis – jį šiai nuteistajai davė) už tai, kad A. S. skubos (prioritetine) tvarka VIVS parengtų atitinkamų metų galvijų bandų sąrašus bei už tai, kad parengus šiuos sąrašus nuteistajam R. C. buvo sudarytos palankios sąlygos atlikti galvijų bruceliozės, leukozės ir tuberkuliozės tyrimus. Taigi, kaip jau nustatyta, tokie nuteistųjų A. S. ir R. C. veiksmai atitinka ne BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kvalifikuoto piktnaudžiavimo, bet BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kyšininkavimo (nuteistoji A. S.) ir BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto papirkimo (nuteistasis R. C.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus nusikalstamų veikų sudėtis, kadangi nuteistoji VMVT (duomenys neskelbtini) departamente buvo vieninteliu už tiriamų bandų sąrašų sudarymą VIVS atsakingu asmeniu, galėjusiu atlikti nuteistojo R. C. prašomus veiksmus. Tuo tarpu, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodytomis aplinkybių, nuteistoji A. S. ir nuteistasis A. G. buvo pripažinti kaltais piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, siekdami atitinkamai turtinės (nuteistoji) ir kitokios asmeninės (A. G.) naudos, kuomet didelę žalą patyrė valstybė, dėl to, kad šis nuteistasis perdavė, o nuteistoji – priėmė, pinigų sumas už duomenų apie A. G. atliktų galvijų tyrimų bei ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą pildymą VIVS, taip pat galvijų tyrimams atlikti reikiamų mėginių lydraščių atspausdinimą.

36. Iš byloje esančios 2017 m. sausio 12 d. sutarties „Dėl įgaliotojo veterinarijos gydytojo funkcijų vykdymo“ Nr. 2 62T2-6, sudarytos tarp VMVT, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ir privataus veterinarijos gydytojo A. G. 4.11. punkto matyti, kad pagal šią sutartį įgaliotasis veterinarijos gydytojas įsipareigojo VMVT teritoriniam padaliniui nurodžius suvesti reikiamus duomenis į VMVT informacines sistemas. Kaip nustatyta remiantis byloje surinktais įrodymais (be kita ko, visų nuteistųjų šioje dalyje nuosekliais parodymais), už duomenų apie atliktų galvijų bandų tyrimus bei ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą pildymą VIVS, taip pat galvijų tyrimams atlikti reikiamų mėginių lydraščių atspausdinimą buvo atsakinga ne nuteistoji A. S., bet privatūs veterinarijos gydytojai, vykdydami savo pareigas pagal su VMVT sudarytas sutartis – nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. Atitinkamai vien tik tai, kad, būdama atsakinga už tikrinamų galvijų bandų sąrašų, pagal kuriuos ir buvo atliekami tyrimai, sudarymą ir dėl to turėdama prieigą prie VIVS, taip pat turėdama reikiamas darbo su šia sistema (ir kompiuteriu) žinias bei įgūdžius nuteistoji už atlygį nemokančio naudotis kompiuteriu (taigi, ir VIVS) A. G. prašymu ir savo laisvu nuo darbo laiku (netgi po darbo valandų namuose) atliko tam tikrus veiksmus, kuriuos turėjo pareigą atlikti jis pats, neleidžia daryti išvados, kad tokiais veiksmais A. S. vykdė savo tarnybines pareigas ar viršijo savo įgaliojimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai pažymima ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, aptariamus veiksmus nuteistojo A. G. prašymu galėjo atlikti bet kurie kiti asmenys, pavyzdžiui, šio nuteistojo giminaičiai ar pažįstami kolegos. Juolab, kad ir apklaustas šis nuteistasis nurodė, jog anksčiau reikiamus duomenis suvesti į VIVS bei atsispausdinti iš minėtos sistemos reikiamus lydraščius jam padėdavo kiti veterinarijos gydytojai, mokantys naudotis minėta elektronine sistema (3 t., b. l. 103–105). Todėl skundžiamame nuosprendyje kaip nepagrįstai nurodyta, kad A. S. piktnaudžiavimo tarnyba veiksmai pasireiškė tuo, jog ši nuteistoji, būdama atsakinga už su veiklos sritimi susijusios informacijos apdorojimą ir privalėdama įgyvendinti savo pareigines funkcijas, pati apdoroti informaciją, už tai iš A. G. gavo 220 eurų atlygį.

37. Dar daugiau, kaip A. S. piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, tai, kad ši nuteistoji kontroliavo veterinarijos gydytojų darbą ir žinojo, kad kaltinamasis A. G. dėl nemokėjimo naudotis kompiuteriu (visiško kompiuterinio neraštingumo), o R. C. dėl per didelio darbo krūvio ir sveikatos tinkamai neatlieka jiems pavestų darbų, tačiau, imdama iš jų piniginį atlygį, tokią situaciją toleravo. Tačiau tokios faktinės aplinkybės – toleravimas tinkamai neatliekamų veiksmų, kaip piktnaudžiavimo sudėtį apibūdinantys objektyviosios pusės veiksmai, A. S. net nebuvo inkriminuoti. Kaip ir teiginys, kad kaltinamieji R. C. ir A. G. buvo suinteresuoti turėti kuo daugiau užsakymų privalomiems tyrimams dėl TBC, BRC ir EGL, nes taip gavo didesnes pajamas, taigi piktnaudžiavo tarnyba dėl kitokios asmeninės naudos (šiems asmenims inkriminuotas kitokios asmeninės naudos siekimas buvo nurodytas (pasireiškęs) kaip noras tinkamai įgyvendinti savo pareigas pagal sutartį (R. C. dar ir norėdamas jam patogiu laiku įgyvendinti savo pareigas pagal sutartį).

38. Padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip – kokio pobūdžio ir dydžio ši žala yra. Kaip jau paminėta šio nuosprendžio 31 pastraipoje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtinasis BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose įtvirtintų nusikalstamų veikų požymis – didelė žala, nebuvo niekaip argumentuotas, o buvo grindžiamas tik formaliais, bendro pobūdžio teiginiais apie padarytą neigiamą poveikį valstybės tarnybos (kartu – ir VMVT) autoritetui, iškreiptą valstybės tarnautojo funkcijų esmę, padarytą didelę žalą valstybės prestižui. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021). Nuteistiesiems A. S. ir A. G. inkriminuoti ir pripažinti įrodytais pažeidimai, vertinant didelės neturtinės žalos aspektu, kaip jau minėta, visiškai nemotyvuoti ir deklaratyviai siejami su bendrųjų elgesio normų, keliamų valstybės pareigūnui ir jam prilygintam asmeniui, nesilaikymu, nevertinant kaip tokie pažeidimai susiję su minėtų nuteistųjų piktnaudžiavimu tarnyba vykdant įgaliojimus. Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga pažymėtina, kad tinkamam nuteistųjų A. S. ir A. G. veikų teisiniam vertinimui nagrinėjamoje byloje pirmiausia buvo būtina atsižvelgti į šių asmenų atliktų konkrečių veiksmų pobūdį ir priežastis, jų pavojingumą ir atitiktį konkrečioms nusižengimo (teisės pažeidimo) sudėtims, nustatytoms ne vien Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatose, bet ir drausminėje teisenoje. Už tokio pobūdžio neteisėtus valstybės tarnautojos A. S. ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens A. G. veiksmus, kokie yra nustatyti šioje byloje, yra įtvirtinta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso 18 straipsnį. Tai yra šiuose teisės aktuose irgi nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 6 punktas).

39. Nepagrįstas veikų, pagal pavojingumą atitinkančių drausminio nusižengimo požymius, kriminalizavimas iškreiptų įstatymo leidėjo valią, kartu ir teisinės valstybės principus – antai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011 ir kt.). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013, 2K-257/2014). Tai reiškia, kad teismai turi vadovautis ne absoliučia pareiga bausti, o santykine pareiga naudoti baudžiamosios teisės priemones tik įvertinus, ar kitos priemonės nėra pakankamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025).

40. Įvertinusi visas anksčiau šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje taikytinus teisinio reguliavimo principus ir juos detalizuojančią teismų praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė ultima ratio principą ir nepagrįstai A. S. ir A. G. nustatė bei motyvavo būtinuosius piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymius.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės nuteistojo R. C. atžvilgiu

41. Nuteistųjų R. C. ir A. G. apeliaciniame skunde prašoma atleisti šiuos nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, remiantis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktais atitinkamai nuteistųjų sutuoktinių N. C. (5 t., b. l. 99–105) ir A. G. (5 t., b. l. 91–98) prašymais bei prie jų pridėtais dokumentais. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. G. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinamas dėl jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, toliau bus pasisakoma tik dėl BK 40 straipsnio taikymo (ne)galimumo nuteistojo R. C. atžvilgiu.

42. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo R. C. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 228 straipsnio 2 dalies (pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, priskiriamas sunkaus nusikaltimo kategorijai) į BK 227 straipsnio 1 dalį (pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkio nusikaltimo kategorijai).

43. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalis).

44. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (minėtos BK 40 straipsnio redakcijos 3 dalis).

45. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. C. anksčiau nėra teistas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (3 t., b. l. 171–172), tad atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintą sąlygą.

46. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo laisva valia, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-511-693/2015, 2K-250-976/2020).

47. Kaip išanalizuota šio nuosprendžio 19 pastraipoje, nuteistojo R. C. parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nuteistasis nurodė prisipažįstantis kaltu. Teigė perdavęs nuteistajai A. S. pinigus, norėdamas ją „pamaloninti“ (viena vertus, nurodė pinigus davęs už palankumą, kad nuteistoji dėl jo stengiasi ir padeda darbe, kita vertus – apčiuopiamos naudos ar išimtinės padėties dėl tokio savo poelgio nesiekęs), kadangi pagal seną įprotį laikė priimtinu elgesiu savo viršininkui prieš šventes atnešti dovanų tam tikrą pinigų sumą (3 t., b. l. 196–199). Pripažino pinigus nuteistajai davęs už tai, kad pastaroji kaip galima skubiau (VIVS) sukurtų 2022 m. ir 2023 m. (tikrintinų) bandų planus, taip pat už tai, kad sėkmingai juos įgyvendino, bei švenčių proga. Tačiau traktavo perduotus pinigus, kaip padėką, už nurodytų darbų atlikimą (4 t., b. l. 1–4). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. vasario 12 d. nors faktiškai pripažino perdavęs nuteistajai grynųjų pinigų sumas, vėl traktavo jas, kaip šventines dovanas (4 t., b. l. 20–21). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. C. nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. pripažįstantis jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau nesutinkantis su jų teisiniu vertinimu. Laikėsi pozicijos, jog pinigus nuteistajai A. S. perdavė ne kaip kyšį, bet kaip padėką. Ir tik apeliaciniame skunde jau teigė, kad inkriminuojamais veiksmais siekė, jog nuteistoji veiktų jam pageidaujamu būdu. Be kita ko, patvirtino supratęs elgęsis neteisėtai (taigi, iš esmės savo veiksmus jau vertino ne kaip dovanos įteikimą, bet kaip kyšį).

48. Taigi, vertinant šio nuteistojo parodymus matyti, kad jis siekė išvengti/sušvelninti jam kilsiančią baudžiamąją atsakomybę, menkindamas perduotų pinigų reikšmę. R. C. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nelaikė savo padarytų veiksmų nusikalstamais, jų kritiškai nevertino, nesigailėjo dėl tokio savo elgesio, nors atsižvelgiant į šio asmens gyvenimišką patirtį, amžių, neabejotina, kad R. C. aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtą, nusikalstamą pobūdį. Todėl nagrinėjamoje byloje nenustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Jau vien tik dėl šios priežasties nėra visų reikiamų sąlygų nuteistąjį R. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

49. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Kaip minėta, nuteistasis R. C. anksčiau neteistas, taip pat nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 173–174). Nors nuteistasis padarė vieną tęstinį nusikaltimą (pažymėtina, veikdamas tiesiogine tyčia), tačiau jis susideda iš trijų epizodų, kas rodo analizuojamo nusikaltimo sistemiškumą. Aptariami kyšių davimo atvejai yra vienas nuo kito nutolę apie 1–2 mėnesius, ir tai neleidžia padaryto nusikaltimo laikyti atsitiktiniu ar spontanišku. Dar daugiau, kaip matyti iš paties R. C. parodymų tokios (išreikštos pinigais) ar panašios formos materialinę vertę turintis neteisėtas atlygis nuteistajam buvo gan įprastas (pagal seną įprotį) reiškinys (duodamas švenčių ar kitomis progomis). Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nusikalstamas veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms ir kartu neleidžia daryti išvados, kad R. C. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visa tai kas išdėstyta, nesudaro pagrindo atleisti nuteistąjį R. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

50. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistosios A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį, o nuteistojo R. C. – iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį (pastarojo atžvilgiu taip pat nustačius, jog nėra galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), nurodytiems nuteistiesiems iš naujo parenkamos ir paskiriamos bausmės.

51. Už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

52. Teisėjų kolegija, parinkdama ir paskirdama nuteistiesiems A. S. ir R. C. bausmes už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgia į tai, kad šie nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė po vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Abu nuteistieji anksčiau neteisti (3 t., b. l. 171–172; 4 t., b. l. 37–39), taip pat nebausti administracine tvarka (3 t., b. l. 173–174; 4 t., b. l. 40–41). Nuteistoji A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (4 t., b. l. 42–43), charakterizuojama teigiamai (5 t., b. l. 73–77, 112–113). Nuteistasis R. C. yra pensinio amžiaus, remiantis į bylą pateiktais dokumentais (3 t., b. l. 175; 5 t., b. l. 108) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamais SODROS duomenimis, šio nuosprendžio priėmimo metu dirba. Charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 107). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu bloginti nuteistojo padėtį, kai nėra prokuroro apeliacinio skundo (lot. non reformatio in peus), nuteistiesiems A. S. ir R. C. parenka baudos bausmę. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL. Parenkant ir paskiriant kiekvienam nuteistajam baudos bausmės dydžius, atsižvelgiama į anksčiau išanalizuotas išteisintųjų (teigiamai apibūdinamas) asmenybes ir jų padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes. Taip pat į duoto/gauto kyšio dydį (200 Eur – 4 MGL), į aplinkybę, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistajai A. S. priėmus kyšį ir atlikus nuteistajam R. C. naudingus veiksmus tokiais veiksmais būtų realiai sutrikdyta įprastinė VMVT (duomenys neskelbtini) departamento veikla ar jam būtų padaryta realios žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistiesiems parenkami baudų dydžiai, lygūs arba artimi minimaliems baudų dydžiams, numatytiems BK 225 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 1 dalies sankcijose: nuteistajai A. S. skiriama 130 MGL (6 500 Eur) dydžio, o nuteistajam R. C. – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio, bauda. Aplinkybių, leidžiančių šiems asmenims paskirtas bausmes dar labiau švelninti, vadovaujantis BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, nenustatyta (jų nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose).

54. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajai A. S. paskirtą bausmę įskaitomas jos 2023 m. balandžio 18 d., nuo 13.35 val. iki 20.09 val., laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena (4 t., b. l. 88–91, 96–99), vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Atsižvelgus į tai, nuteistajai A. S. paskiriama galutinė bausmė – 124 MGL dydžio (6 200 Eur) bauda.

55. Nuteistiesiems A. S. ir R. C. šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos, atsižvelgus į jų dydžius anksčiau išanalizuotame kiekvieną iš išteisintųjų charakterizuojančių aplinkybių kontekste, savanoriškai privalo būti sumokėtos per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

56. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažinus nuteistąją A. S. kalta padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jai taip pat buvo paskirta 68¹ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje vienerius metus.

57. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-25-976/2024, 2K-7-119-719/2024).

58. BK 68¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienų iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų.

59. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptariamos baudžiamojo įstatymo nuostatos reiškia, kad teismas už BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ (BK 225–230 straipsniai) numatytus nusikaltimus gali, bet neprivalo taikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo trejų iki septynerių metų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje pateiktais išaiškinimais. Kaip nurodoma BK 68¹ straipsnio 3 dalį papildžiusio 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 aiškinamajame rašte, aptariamu įstatymo projektu, be kita ko, buvo siūloma įtvirtinti naują nuostatą, vadovaujantis kuria, už padarytą apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą viešosios teisės ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla būtų atimamos ne nuo 1 iki 5 metų (kaip buvo numatyta iki tol), bet nuo 3 iki 7 metų. Tokie baudžiamojo įstatymo pakeitimai pasiūlyti atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, yra aktualiausios korupcinių nusikalstamų veikų kontekste, o veiksmingas jų taikymas padeda užkardyti tolesnį nusikalstamų veikų darymą ateityje, taip pat užkerta kelią susikompromitavusiems asmenims eiti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Aptariamame aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo paminėta, kad nurodyti BK papildymai atitiko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tuometinę programą, kurioje buvo iškeltas tikslas nustatyti ilgesnius draudimo eiti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims. Taigi, visos analizuojamos aplinkybės leidžia spręsti, kad BK 68¹ straipsnio 3 dalyje už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK XXXIII skyriuje, yra numatytas specialus (griežtesnis) baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą, terminas.

60. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kyšius iš nuteistojo R. C. nuteistoji A. S. priėmė savo tarnybinės veiklos srityje už savo tarnybinių įgaliojimų vykdymą, teisėjų kolegija sutinka, kad, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, šiai nuteistajai, be baudos, turi būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje tam tikrą laiką atėmimas. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra paduotas prokuroro apeliacinis skundas, taigi, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, nėra galimybės pabloginti nuteistosios padėtį, skiriant jai aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 68¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintus specialiuosius terminus (nuo 3 iki 7 metų). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. S. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra paliekamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje terminas – 1 metai.

Dėl turto konfiskavimo

61. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistosios A. S. buvo nuspręsta konfiskuoti piktnaudžiaujant tarnyba gautos turtinės naudos – 420 Eur, vertę atitinkančią pinigų sumą: per kratą nuteistosios darbo kabinete rastus ir paimtus 150 Eur konfiskuojant ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš šios nuteistosios išieškant likusią, t. y. 270 Eur, pinigų sumą valstybės naudai.

62. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo suformuotoje praktikoje kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, yra konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, 2K-162-303/2017).

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad, kaip nustatyta anksčiau, nuteistoji A. S. priėmė iš nuteistojo R. C. iš viso 200 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o šis neteisėtas ir nereglamentuotas piniginis atlygis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą uždraustos veikos rezultato sąvoką (tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas), sprendžia, jog šias pinigines lėšas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai A. S. pašalinus kvalifikuotą piktnaudžiavimą dalyje dėl iš nuteistojo A. G. priimtų iš viso 220 Eur, nurodyta pinigų suma neatitinka anksčiau apibrėžtos konfiskuotino turto sąvokos, tad negali būti konfiskuojama valstybės nuosavybėn. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. balandžio 18 d. kratos metu A. S. darbo kabinete rastus ir paimtus pinigus – 150 Eur (1 t., b. l. 191–196), saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriuje (2 t., b. l. 10–12), konfiskuoti, paliekama galioti nepakeista. Likę 50 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi būti išieškoti iš nuteistosios A. S. valstybės naudai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

64. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

65. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš pripažintu kaltu nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

66. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. balandžio 1 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-03917 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės 2025 m. balandžio 1 d. prašymas Nr. ATP-2025-14580 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 262,5 Eur. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis A. G. yra išteisinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. išteisinamas dėl vienintelio jam pareikšto kaltinimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, sprendimą iš kaltinamojo (nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, teismas gali priimti tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) yra pripažįstamas kaltu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam A. G. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra atmetamas.

67. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. balandžio 17 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-04771 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo R. C. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko 2025 m. balandžio 16 d. prašymas Nr. ATP-2025-17212 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 275 Eur (pirminėje pažymoje buvo prašoma priteisti 162,50 Eur).

68. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).

69. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus pateikė nuteistosios A. S. gynėjas ir nuteistieji R. C. bei A. G., taigi apeliacinis procesas vyko nuteistųjų bei nuteistosios A. S. gynėjo iniciatyva. Nuteistosios A. S. gynėjo, nuteistųjų R. C. bei A. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies – be kita ko, nuteistojo R. C. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį (kaip to buvo prašoma skunde), neatleidžiant jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau sumažinant jam paskirtą baudos bausmės dydį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme esant privalomam gynėjo dalyvavimui (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), nuteistasis R. C. gynėju pats nepasirūpino, jį paskyrė teismas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) pateikiamų Sodros duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis R. C. dirbo dvejose darbovietėse, taip pat gavo pajamų (išmokų) iš Sodros. Duomenų apie itin sunkią nuteistojo R. C. finansinę padėtį byloje nėra. Įvertinus visas anksčiau išanalizuotas aplinkybes, prašymas išieškoti proceso išlaidas už nuteistajam R. C. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą tenkinamas iš dalies, šiuo nuosprendžiu iš nurodyto nuteistojo priteisiant 150 Eur patirtų išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Atsižvelgus į nuteistojo gaunamas pajamas priteisiama atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, net įvertinus tai, kad nuteistajam R. C. šiuo nuosprendžiu yra paskiriama baudos bausmė, ženkliai neigiamai nepaveiks šio nuteistojo turtinės padėties. Juolab, kad toks sprendimas neprieštarauja ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje pažymima, jog teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

A. S. gynėjo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą, R. C. ir A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Priimti šioje dalyje naują nuosprendį: A. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš A. S. pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, veiksmus, susijusius su piniginio atlygio gavimu iš A. G.

A. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į A. S. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme 2023 m. balandžio 18 d. (1 diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 124 MGL dydžio (6 200 Eur) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą A. S. savanoriškai turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „bylos Nr.“ Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 3 ir 4 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 50 Eur.

R. C. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą R. C. savanoriškai turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „bylos Nr.“ Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. G. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme atmesti, R. C. – tenkinti iš dalies ir išieškoti iš šio nuteistojo 150 Eur patirtų išlaidų atlyginimą valstybės naudai.