Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

13. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

14. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00780 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-4697-1134/2023 dėl 363 Eur skolos išieškojimo AB SEB banko naudai. 2023 m. balandžio 26 d. antstolis priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-241-13714, priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-241-13666 ir Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-23-241-13719 vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00780.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/23/00780 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

16. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui; patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas .

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016). Vykdomosios bylos sustabdymo, iki teisme bus išnagrinėta kita byla, pagrindas nėra numatytas CPK 626-627 straipsniuose (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-780-343/2023). Taigi pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/23/00780 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, atmestinas.

20. Taip pat pareiškėja prašo panaikinti šiuos procesinius dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą 2023 m. balandžio 26 d. Nr. S-23-241-13714, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023 m. balandžio 26 d. Nr. S-23-241-13666 vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00780) ir jų vykdymą.

21. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

22. CPK 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi ji nėra skolinga.

24. Nustatyta, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, be to, nenustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Duomenų byloje, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, nėra, taip pat ir pati pareiškėja, teigdama, kad nėra skolinga, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Darytina išvada, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo.

24. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad dokumentas, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, yra neteisėtas ir pagrįstas, nėra susiję su skundžiamais antstolio veiksmais. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl išieškotojos (kreditorės) veiksmų išduodant vykdomąjį dokumentą nėra vertinamos, nes pateiktas skundas yra dėl antstolio veiksmų, todėl išieškotojos veiksmai gali būti vertinami tik ta apimtimi, kiek jie gali būti akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti. Ypatingosios teisenos byloje kreditorius neturi pagrindo gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja turi teisę ginti jos galimai pažeistas teises ginčo teisenos bylose, reikšdama reikalavimą kreditorių atžvilgiu, tačiau ypatingosios teisenos byloje, nagrinėjant antstolio veiksmų teisėtumą, pastarieji klausimai negali būti sprendžiami. Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjos argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

3. Pagal CPK 611 straipsnį vykdymo procese patirtos išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. SVI 105 punkte nurodyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas; išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Taip pat SVI 109 punktas numato bylos administravimo išlaidų dydį, kuris priklauso nuo išieškomos sumos dydžio.

4. CPK 609 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek SVI, tiek CPK nesuteikia antstoliui prerogatyvos šias išlaidas sumažinti, todėl antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir bylos administravimo išlaidas apskaičiuoti pagal SVI numatytą reglamentavimą. Bylos duomenimis, vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdymo išlaidų dydžiai yra nurodyti vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu arba trečiųjų asmenų (AB ,,Lietuvos paštas”) teikiamais įkainiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas taisykles. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kuriais ji nesutinka su tam tikrų išlaidų dydžiais ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

5. Atmestini kaip dokumentų turinio neatitinkantys pareiškėjos teiginiai, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos. Atsižvelgiant į patvarkymo Nr. S-23-241-13719 turinį, pripažintina, kad Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-13719 yra aiškiai išskirta, jog vykdymo išlaidos sudaro 44,60 Eur. Iš minėto dokumento matyti, kad šias išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 42,31 Eur; 2) išlaidos tretiesiems asmenims – 2,29 Eur pašto išlaidos. Teismo vertinimu, vykdymo išlaidos skundžiamame antstolio patvarkyme yra išskirtos pakankamai aiškiai, todėl yra pagrindas daryti išvadą dėl tinkamo nurodytų išlaidų detalizavimo. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginių dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio.

6. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nes indeksacija neturėjo būti taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo ir todėl vykdymo išlaidos neturėjo būti indeksuojamas, nes vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, Vilniaus miesto apylinkės teismui išduodant vykdomąjį raštą 2023 metais ketvirčio vartotojų kainų indeksas nebuvo didesnis už 110.

7. SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui SVI nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (SVI 136 punktas).

8. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti 2023 m. balandžio 26 d. Statistikos departamento duomenimis tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas 143,20 vartotojų kainų indeksas, kuris yra didesnis nei 110. Taigi spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai įtvirtinti 632 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) neteko galios; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 629 straipsnio 9 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėja su AB SEB banku yra pilnai atsiskaičiusi ar, kad antstolis vykdomuosius dokumentus būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, taip pat nenustačius kitų įstatyme numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, vykdomos pareiškėjos atžvilgiu.

12. CPK 650 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema. Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės sujungti kelių antstolio žinioje esančių vykdomųjų bylų, pradėtų pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 2S-211-479/2017). Dėl šios priežasties antstolis pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad antstoliui buvo priskirti skirtingi atskiri vykdomieji dokumentai, jų pagrindu užvestos skirtingos atskiros vykdomosios bylos. Pastebėtina, kad pareiškėja aiškiai nepagrindė, kokiu būdu vykdomųjų bylų sujungimas geriau užtikrins vykdymo proceso šalių interesus.

14. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

15. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).

18. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-525-258/2022 ir 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-843-794/2023, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teisės aktų prieštaravimų Konstitucijai yra pareiškėjai išaiškinęs, jog nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Pareiškėja gali savarankiškai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos nurodytų nuostatų konstitucingumo.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Dalius Traigys, atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti priimtą 2023 m. balandžio 26 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-241-13714, Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-241-13666, bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-241-13719, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.