- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1525-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09672-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“
- Kreditorius
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-14194-863/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą skunde dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis D. T. ir išieškotoja akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. T. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 681 straipsnio 3 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nurodytai jos nuosavybės teisei; sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad pateikė antstoliui D. T. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: 1) sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691 ir jų vykdymą, 2) panaikinti procesinius dokumentus: 2022 m. balandžio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-241-10300, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą dėl informacijos apie įmonės turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. S-22-241-10297, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-241-10298, 2022 m. balandžio 13 d turto arešto aktą Nr. PTAA 202204131689, 2022 m. balandžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-10301 vykdomosiose bylose Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691 ir jų vykdymą; 3) užbaigti vykdomąsias bylas Nr.0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690 ir Nr. 0241/21/01691; 4) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (2022 m. balandžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-10301), kaip nepagrįstas ir sustabdyti jų mokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų mokėjimą.
3. Antstolis, priimdamas ginčijamus patvarkymus, netinkamai nustatė esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes. Įstatymo nuostatos, kuriomis antstolis vadovaudamasis priėmė ginčijamus patvarkymus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų (2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010). Dėl to yra pagrindas stabdyti vykdymą ir kreiptis į Konstitucinį teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „AC Invest“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog išieškojimas pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus pradėtas vykdyti 2021 m. Tačiau nuo pat pradžių skundais vykdomųjų dokumentų vykdymą yra bandoma stabdyti iš esmės dėl tų pačių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3948-964/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-862/2022 yra pasisakyta tiek dėl proceso teisėtumo, tiek dėl pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, tiek dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir indeksavimo bei vykdomųjų bylų sujungimo.
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-525-258/2022, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teisės aktų prieštaravimų konstitucijai, yra pareiškėjai išaiškinęs, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, pagal kurią kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi pareiškėja gali savarankiškai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos nurodytų nuostatų konstitucingumo.
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos ir toliau teikiami skundai dėl antstolio veiksmų atitolina vykdymo proceso veiksmų pabaigą ir sudaro prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojo, o skolininko interesai. Tokia situacija iš esmės prieštarauja vykdymo proceso teisinio reguliavimo skirto išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, esmei. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio priimtais patvarkymais, nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja, įrodinėdama būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad antstolis nepagrįstai nurašo lėšas iš jos sąskaitų, yra areštavęs visą jos nekilnojamąjį turtą. Tačiau pareiškėja niekaip nepaaiškina, kaip antstolio pritaikytas areštas yra susijęs su prašomomis taikyti lakiosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus, turto areštas liktų galioti. Tuo tarpu priverstinis lėšų nurašymas yra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Sustabdžius priverstinį lėšų nurašymą, arba, kaip prašo pareiškėja, sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų paneigtas sprendimo privalomumo principas, pažeisti išieškotojos interesai kuo greičiau atgauti skolą. Dėl to prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su vykdymo proceso tikslais ir neproporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja UAB „AC Invest“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas turėjo tirti ir įvertinti visas pareiškėjos prašyme nurodytas esmines aplinkybes, kuriomis buvo įrodinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas. Antstolis vykdomosiose bylose ne tik nepagrįstai nurašė pinigines lėšas iš pareiškėjos sąskaitų, apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas ir areštavo turtą, bet neracionaliai ir neprotingai planuoja parduoti pareiškėjos nelikvidų turtą iš varžytynių. Antstolis vykdo vykdomuosius raštus, išduotus neteisėtų ir nepagrįstų teismo nutarčių pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3948-964/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-862/2022 ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-525-258/2022. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo sustabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą iš esmės dėl kitų aplinkybių, negu nurodytose bylose. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neapsaugojus pareiškėjos teisės disponuoti jai priklausančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad antstolis šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas, pardavimo pasekmių panaikinimas) gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
9.3. Nors pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus, antstolio pritaikytas turto areštas liktų galioti, tačiau pareiškėjos nelikvidus turtas nebūtų vertinamas ir parduodamas, t. y. iš esmės nebūtų atliekami neprotingi ir neracionalūs veiksmai. Priverstinis lėšų nurašymas yra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui iki bylos pabaigos, todėl laikinai sustabdžius priverstinį lėšų nurašymą, nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, nebūtų pažeisti išieškotojos interesai kuo greičiau atgauti skolą. Išieškojimo vykdymas būtų tik laikinai atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, todėl pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra suderinamos su vykdymo proceso tikslais ir proporcingos.
9.4. Teismas priėmė iš esmė formalią nutartį, nes nenurodė konkrečių argumentų ir motyvų, tik pateikė teismų praktiką, kuri nagrinėjamoje byloje netaikytina. Antstolio veiksmų neteisėtumas galėjo būti konstatuotas ne tik pripažinus tam tikrų CPK normų prieštaravimą Konstitucijai, bet ir pripažinus jo veiksmų neteisėtumą, nes antstolis turėjo nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, taigi kartu ir skolininkės (pareiškėjos) teisių ir teisėtų interesų.
9.5. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalis antstolio profesinė civilinė atsakomybė už padarytą žalą, atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu, o antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui. Jeigu antstolio veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tokiu atveju ne visa padaryta žala pareiškėjai būtų atlyginta draudimo. Pareiškėjai nebūtų atlyginta padidėjusi vykdymo išlaidų suma už antstolio jau atliktus veiksmus ir kitų asmenų išlaidos už turto vertinimą ir pardavimą. Dėl to nesustabdžius vykdomųjų bylų, yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdymui.
9.6. Teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas netinkamai nustatė, jog priverstinai nurašomų lėšų suma yra 1 197,30 Eur. Ši suma išieškoma pagal teismo sprendimą, kuris yra apskųstas, tačiau pareiškėjos apeliacinis skundas vis dar nėra priimtas nagrinėti dėl neteisėtų ir nekonstitucinių priežasčių. Patvarkymas taip pat yra perteklinis ir neproporcingas bei nelygiateisiškas, nes antstolis ne tik areštavo visas pareiškėjos sąskaitas, bet ir visą pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, t. y. antstolis ėmėsi daug kartų didesnių sankcijų, nei pareiškėjos skola.
9.7. Antstolis patvarkyme dėl informacijos apie įmonės turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis ir patvarkyme dėl informacijos pagal CPK 645 straipsnį įpareigojo pareiškėją per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui pateikti skolininkės duomenis. Tačiau CPK 645 straipsnyje nėra numatytas 5 dienų terminas, todėl antstolio nurodytas terminas yra neteisėtas, neproporcingas ir per trumpas, nes skundą dėl šio patvarkymo galima pateikti per 20 arba 90 dienų. Dėl to šie antstolio patvarkymai yra neteisėti ir naikintini.
9.8. Antstolis patvarkyme dėl informacijos ir turto arešto akte netinkamai nustatė, kad atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas, ir kad motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo galima antstoliui pareikšti per 3 darbo dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos. Antstolis Turto arešto akte neteisingai nurodė, kad turto arešto mastas yra 1 197,30 Eur. Antstolis negalėjo areštuoti pareiškėjai priklausančio turto, nes bylos, kuriose yra ginčijama išieškoma suma dar nėra baigtos. Dėl to negalima areštuoto turto realizuoti priverstine tvarka. Taip pat nurodytas 3 darbo dienų terminas prieštaravimams pareikšti yra neteisėtas, neproporcingas ir per trumpas, nes skundą dėl šio patvarkymo pareiškėja gali pateikti per 20 arba 90 dienų.
9.9. Antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra neteisėtas, nes teismo sprendimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, teisėtumas yra ginčijamas, pareiškėja yra padavusi apeliacinį skundą, kuris vis dar nėra priimtas nagrinėti dėl neteisėtų ir nekonstitucinių priežasčių. Be to, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos. Skundžiami antstolio procesiniai dokumentai yra neproporcingi, nesąžiningi, nelygiateisiški ir prieštarauja kitiems įstatymams.
9.10. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad byloje taikytini CPK 645 straipsnis ir CPK 681 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Dėl to, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas turi stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas (teisės aktas) atitinka Konstituciją. Nepašalinus abejonių dėl nurodytų CPK nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas nagrinėjamoje byloje, kyla grėsmė pažeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Todėl yra pagrindas teismui sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
9.11. Kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu galiojančios CPK 350 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra nesąžiningos, neproporcingos ir nelygiateisiškos, todėl teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios CPK nuostatos neatitikimo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 30 straipsnyje įtvirtintoms teisėms, nes šios nuostatos nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę į kasaciją ir teisingą sprendimą. Nepašalinus abejonių dėl nurodytų CPK nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas nagrinėjamoje byloje, kyla grėsmė pažeisti pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo, antstolis D. T., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai užvilkintų išieškojimo procesą ir pažeistų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo principą bei išieškotojos interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
15. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/21/01689 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25865-905/2019 dėl 365 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „AC Invest“ išieškotojai AB SEB bankas. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/21/01690 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-23113-987/2019 dėl 363 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai AB SEB bankas. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/21/01691 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25159-987/2019 dėl 200 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai AB SEB bankas. Bendra iš pareiškėjos išieškotina suma – 928 Eur, kartu su antstolio 2022 m. balandžio 13 d. apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis – 1 197,30 Eur.
16. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 645 ir 681 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691 ir panaikinti antstolio 2022 m. balandžio 13 d. priimtus: nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl informacijos apie įmonės turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, patvarkymą dėl informacijos, turto arešto aktą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kartu pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690 ir Nr. 0241/21/01691 vykdymą.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nenustatė preliminaraus skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
18. Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl CPK 645 ir 681 straipsnių galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir pagrindo teismui dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą galės būti patikrinti tik teismui gavus antstolio perduotą pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jų taikymą reglamentuojančių CPK 144-152 straipsnių nuostatų konstitucingumo pareiškėja neginčija. Dėl to pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad galimai tam tikros CPK nustatytos vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pareiškėjai jau ne kartą kitose teismų priimtose nutartyse yra išaiškinta jos teisė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį tiesiogiai pačiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-25865-905/2019 atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1461-852/2019 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat priteisė iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui AB SEB bankas 365 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių išlaidų išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas, vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0008/19/00563, kitą pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1287-232/2019 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat priteisė iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui AB SEB bankas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių išlaidų išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas, vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-36102-1101/2019 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1864-934/2019 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-25159-987/2019 netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1427-794/2019 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat priteisė iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui AB SEB bankas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių išlaidų išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas, vykdomas vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0241/21/01691.
22. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad visos teismo nutartys, pagal kurias buvo išduoti vykdomieji raštai, yra įsiteisėjusios ir patikrintos apeliacinės instancijos teismo, jokių duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi dėl jų kasacinį skundą, bylose nėra. Taigi atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kad pats vykdymo proceso pradėjimo teisėtumas būtų ginčytinas, nenustatyta. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti galimai antstolio veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai, gali būti patikrinti tik išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės pirmosios instancijos teisme, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15295-294/2022 atmetė pareiškėjos UAB „AC Invest“ skundą dėl antstolio veiksmų, tai yra dėl antstolio 2022 m. balandžio 13 d. priimtų patvarkymų, turto arešto bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nors minėta teismo nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo faktas yra pakankamas konstatuoti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.