Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „AC invest“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., išieškotojas AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis I. G. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nesulaukęs, kol bus išnagrinėtas jo paties atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujai pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, nulemiančios būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės jokių konkrečių naujų aplinkybių, įvykusių po 2019 m. birželio 4 d. skundžiamos nutarties priėmimo, pareiškėjas nenurodė.

24. Kaip naujai paaiškėjusia aplinkybę, apeliantas atskirajame skunde nurodė kreipimąsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2S-922-656/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-922-656/2019 nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas dėl nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu, nes ja ginčas nėra išspręstas iš esmės (CPK 365 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15948-432/2019 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „AC Invest“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas 2019 m. balandžio 4 d., t. y. ši aplinkybė buvo žinoma 2019 m. birželio 4 d. svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nebuvo nauja 2019 m. birželio 19 d. skundžiama nutartimi atsisakant priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl apeliantas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).

29. Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuoto asmens AB SEB bankas naudai iš pareiškėjo priteisiamos jo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, paruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „AC invest“, j. a. k. 301299793, suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.