Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4697-1134/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,AC invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,SEB“ bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo., teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25865-905/2019 dėl 365 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-23113-987/2019 dėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01691 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25159-987/2021 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/00821 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08)467-85212 dėl 325,32 skolos išieškojimo.

27. Tęsiant priverstinio vykdymo procesą, antstolis apjungė vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/0082 ir nukreipė išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas esančias banko įstaigose, areštavo priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2022-12-28 antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-22-241-33934, patvarkymą Nr. S-22-241-33941 dėl informacijos pateikimo, patikslintą turto arešto aktą Nr. PTAA 2022 12 28 1689 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-33959, vykdomosiose bylose Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821.

Dėl vykdymo proceso (ne)teisėtumo

29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįsigilino į bylos aplinkybes, jų visumą, ir ginčo esmę, nes visi pareiškėjos argumentai, susiję su vykdymo proceso teisėtumu, nebuvo vertintini. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino išieškotojų nesąžiningumo pateikiant vykdomuosius raštus vykdymui.

30. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

31. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-3948-964/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-932-862/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-15295-294/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1891-1097/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-17353-727/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2402-580/2022 buvo nustatyta, kad antstoliui pateikti vykdomieji dokumentai atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, be to, nenustatyta, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Teismai sprendė, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos argumentai, susiję su vykdymo proceso pradžios teisėtumu, vertintini kaip pakartotiniai ir jau teismų išnagrinėti, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės skunde dėstomi argumentai, kad teismas turėjo įvertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumą ir pagrįstumą, yra nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl išieškotojų (kreditorių) veiksmų išduodant vykdomąjį dokumentą nėra vertinamos, nes pateiktas skundas yra dėl antstolio veiksmų, todėl išieškotojų veiksmai gali būti vertinami tik ta apimtimi, kiek jie gali būti akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti. Ypatingosios teisenos byloje kreditorius neturi pagrindo gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja turi teisę ginti jo galimai pažeistas teises ginčo teisenos bylose, reikšdama reikalavimą kreditorių atžvilgiu, tačiau ypatingosios teisenos byloje, nagrinėjant antstolio veiksmų teisėtumą, pastarieji klausimai negali būti sprendžiami. Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl turto arešto akto (ne)teisėtumo ir turto vertės

36. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis areštavo pinigines lėšas ir apribojo disponavimo teisę į turtą – butus (patalpas), esančius adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 1751,75 Eur, bei pastabose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai. Taip pat nustatyta, jog antstolis turto neįkainojo, todėl pareiškėja ir prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareikšti negali. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos argumentai dėl netinkamo pareiškėjai priklausančio turto vertės nustatymo, dėl turto arešto neracionalumo, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip matyti iš turto arešto akto Nr. TAA 2022 12 28 1689, antstolis turto neįkainojo, nurodydamas, jog turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad neracionalu ir neekonomiška areštuoti, vertinti, ar skirti ekspertizę areštuotam turtui, ar tuo labiau skelbti pirmąsias varžytines ir pardavinėti bevertį turtą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė antstolio veiksmų areštuoti turtą neteisėtumo, o vien tai, kad apeliantė laikosi kitokios nuomonės dėl turtinių suvaržymų taikymo, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo. Jokių kitų argumentų, kodėl antstolio turto arešto aktas turėtų būti panaikintas, pareiškėja nepateikė, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir indeksavimo

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar vykdymo išlaidos yra grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį, ir ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitinka antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Apeliantė skunde nurodė, kad vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės.

39. Taip pat apeliantės teigimu, išdavus vykdomuosius dokumentus, juos iš karto neperduoti vykdyti, o laukti ketvirčio vartotojų kainų indekso padidėjimo ir pasinaudoti indeksavimu sudaroma galimybė piktnaudžiavimui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar išieškotojas veikė sąžiningai, ir ar antstolis pagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas. Apeliantė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ydingo teisinio reguliavimo dėl vykdymo išlaidų indeksavimo bei neįvertino sprendimų vykdymo instrukcijos ydingumo.

40. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVI 105 punkte. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). CPK 609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti pagal SVI nustatytą reglamentavimą.

41. SVI 106 punkte numatyta, kad Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. SVI 108 punkte numatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Šios išlaidos apskaičiuojamos pagal išieškotinos sumos dydį ir indeksuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 ir 136 punktus.

42. Iš antstolio patvarkymo Nr. S-22-241-33959 matyti, kad jame yra aiškiai išskirta, jog vykdymo išlaidos sudaro 498,43 Eur. Šias išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 137,12 Eur; 2) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 130 punkte – 143,53 Eur; 3) atlygis antstoliui – 200,53 Eur; 4) išlaidos tretiesiems asmenims – 1,79 Eur, 1,86 Eur ir 5,22 Eur pašto išlaidos, 7,94 Eur turto arešto duomenų registravimo išlaidos, 0,24 Eur ir 0,20 Eur bankinio pavedimo atlikimo išlaidos.

43. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė iš esmės nepateikė vykdomosios bylos administravimo išlaidų neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, tik nurodė, kad išlaidos nepagrįstai indeksuotos, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo, kadangi vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 17 d., kuomet taikomas 2021 m. rugsėjo mėn. vartotojų kainų indeksas, t. y. 119,5 ir 2022 m. antro ketvirčio vartotojų kainų indeksas, t. y. 133,6, kuris yra didesnis nei 110. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės argumentas, kad nesąžiningas Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.1. punktas, pagal kurį vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo ir nutarties ir skundžiamų antstolio veiksmų vertinimui.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo išlaidos skundžiamame antstolio patvarkyme yra išskirtos pakankamai aiškiai. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginių dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kuriais ji nesutinka su administravimo išlaidų dydžiu ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl šios priežasties minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

45. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad pareiškėjas gali savarankiškai kreiptis į Konstitucinį teismą yra neekonomiška ir neracionalu.

46. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, nurodė, kad pareiškėja gali savarankiškai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos nurodytų nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išvis nenagrinėjo minėto apeliantės prašymo, nėra.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

48. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teisme nėra vertintinas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Kartu pažymėtina, kad dėl pareiškėjos prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą jau buvo pasisakyta išnagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-3948-964/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-932-864/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla 2S-1891-1097/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2402-580/2022).

49. Taip pat atskirajame skunde apeliantei laikantis pozicijos, kad CPK 681 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, prieštarauja Konstitucijai ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą kreiptis dėl jos atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad dėl apeliacinės instancijos teismo aukščiau išdėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai taip pat neturi teisės vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurios pagrundu atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, pagrįstumo.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostata neatitinka 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (toliau ir Direktyva 2014/17/ES). Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/17/ES 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodoma, kad Direktyva taikoma: kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise ir kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę. Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo Direktyvos 2014/17/ES nuostatos nėra aktualios. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamos nutarties pagrįstumui teisinės reikšmės neturi ir atskirajame skunde cituojama Direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 dalis, apibrėžianti turto įkainojimą.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

52. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės jo patirtas 363,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

56. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, t. y. apeliantė nesutiko su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų, taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamą nutartį, o suinteresuotas asmuo nesutikdamas su atskiruoju skundu, teikė atsiliepimą į minėtą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeistą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atliginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

57. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB ,,AC invest“ suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.