- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-932-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“
- Kreditorius
- AB SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. T., išieškotojas AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „AC Invest“ (toliau ir pareiškėja) pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti: 1) antstolio D. T. 2021 m. gruodžio 9 d. priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24222; 2) 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. 30 241 2021 12 09 1689; 3) 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-21-241-24221; 4) 2021 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktą Nr. TAA 2021 12 09 1689; 5) 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24223; 6) 2021 m. gruodžio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24182 vykdomojoje byloje Nr. 0241-21-01689; 7) 2021 m. gruodžio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24218; 8) 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24219; 9) 2021 m. gruodžio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24180 vykdomojoje byloje Nr. 0241-21-01690; 10) 2021 m. gruodžio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24216; 11) 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24217; 12) 2021 m. gruodžio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24195 vykdomojoje byloje Nr. 0241-21-01691 ir jų vykdymą, sujungti ir užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691; 13) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas: 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24223, Nr. S-21-241-24219, Nr. S-21-241-24217 kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis D. T. 2021 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-SN-241-21/01689 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolis paaiškino, kad vykdo šiuos Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus: 2019 m. rugsėjo 23 d. Nr. e2YT-25865-905/2019 dėl 365 Eur skolos, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Nr. e2YT-23113-987/2019 dėl 363 Eur skolos ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. e2YT-25159-987/2021 dėl 200 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „AC Invest“ trečios eilės išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus ir išsiuntė raginimus įvykdyti sprendimus, nustatydamas tam 10 dienų terminą bei paaiškino, kad nustatyti kito termino neturėjo teisės. Antstolio teigimu, raginimą gavusi skolininkė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nėra skolinga išieškotojui. Pažymėjo, kad pagal kiekvieną pateiktą vykdomąjį dokumentą buvo užvestos skirtingos vykdomosios bylos, kadangi antstolis neturi teisės pagal kelis vykdomuosius dokumentus užvesti tik vieną vykdomąją bylą. Nurodė, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai detalizuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Atlikdamas pirminius vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkės atžvilgiu yra vykdomos 28 vykdomosios bylos, skolininkė darbuotojų neturi, o dalis turto yra pačios skolininkės ar kitų išieškojimą vykdančių antstolių parduotas, todėl įvertinęs, kad kiti antstoliai gali būti pradėję turto realizavimo veiksmus, siekiant išviešinti informaciją apie naują pareiškėjos prievolę ir užtikrinti jos įvykdymą, antstolis D. T. priėmė sprendimą įregistruoti areštą ir apriboti disponavimo teisę. Areštuotas turtas turto arešto akte nebuvo įvertintas, todėl skolininkei nėra pagrindo teikti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo.
3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė šias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes:
5.1. antstolis D. T. vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25865-905/2019 dėl 365 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24182, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24223, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 44,25 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24222, kuriuo skolininkas raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 409,25 Eur sumą, kurią sudaro 365 Eur skola ir 44,25 Eur vykdymo išlaidos. 2021 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2021 12 09 1698 areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (patalpą);
5.2. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-23113-987/2019 dėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24180, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24219, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 33,46 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24218, kuriuo skolininkė raginama per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 396,46 Eur sumą, kurią sudaro 363 Eur skola ir 33,46 Eur vykdymo išlaidos;
5.3. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01691 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25159-987/2021 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24195, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24217, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 28,68 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24216, kuriuo skolininkė raginama per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 228,68 Eur sumą, kurią sudaro 200 Eur skola ir 28,68 Eur vykdymo išlaidos.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-39669-1159/2021 netenkino šių pareiškėjos prašymų: sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir Konstitucija) 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nesutikdamas su pareiškėja, teigiančia, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomųjų dokumentų, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstoliui pateikti vykdomieji dokumentai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, be to, nenustatyta, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad vykdomieji dokumentai įvykdyti, todėl nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
8. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės, nesąžiningos ir nedetalizuotos. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti bei atkreipė dėmesį, kad tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau ir Sprendimų vykdymo instrukcija), tiek CPK nesuteikia antstoliui teisės šias išlaidas sumažinti, todėl antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir administravimo išlaidas apskaičiuoti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą reglamentavimą. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog vykdymo išlaidos nedetalizuotos, nes patvarkyme Nr. S-21-241-24223 yra aiškiai išskirta, kad 44,25 Eur vykdymo išlaidas sudaro: 33,46 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 7,94 Eur turto arešto akto įregistravimo išlaidos, 2,61 Eur pašto išlaidos bei 0,24 Eur bankinio pavedimo išlaidos, tuo tarpu patvarkyme Nr. S-21-241-24217 paskaičiuotos tik 28,68 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos bei vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-21-241-24219 irgi paskaičiuotos tik vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios sudaro 33,46 Eur. Dėl šios priežasties teismas atmetė reikalavimą panaikinti antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimus.
9. Skundžiamoje nutartyje nesutinkama su pareiškėja, kad antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas. Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytu reglamentavimu, teismas nurodė, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Teismas nustatė, kad vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti 2021 m. gruodžio 8 d.; remdamasis statistikos departamento duomenimis, teismas pažymėjo, kad tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas 2021 m. rugsėjo mėn. vartotojų kainų indeksas, t. y. 119,5, kuris yra didesnis nei 110, todėl teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas.
10. Teismas nesutiko su pareiškėja, teigiančia, kad vykdomosios bylos turėtų būti sujungtos į vieną, o vykdymo išlaidų apskaičiavimai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punktui, kuriame numatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygis antstoliui apskaičiuojamas pagal bendrą visų vykdomųjų bylų išieškomą sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis CPK 650-651 straipsniais, pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla. Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo priskirti trys atskiri vykdomieji dokumentai, todėl jų pagrindu užvestos trys atskiros vykdomosios bylos. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog išieškojimas vykdomas pagal tris atskirus vykdomuosius dokumentus atskirose vykdomosiose bylose, mažinti ar panaikinti apskaičiuotas administravimo išlaidas nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte, kuriuo remiasi pareiškėja, yra įtvirtintos atlygio antstoliui dydžio apskaičiavimo taisyklės, kurios, skaičiuojant būtinas vykdymo išlaidas, netaikytinos, o atlygis antstoliui net nebuvo apskaičiuotas.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad antstolis pareiškėjai išsiuntė raginimus įvykdyti sprendimą, kuriais įpareigojo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Savo ruožtu pareiškėja prašo panaikinti raginimus, kadangi numatytas 10 dienų terminas yra per trumpas. Teismas nurodė, kad CPK 659 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Teismas nustatė, kad šiuo atveju vykdomuosiuose dokumentuose nėra numatytas įvykdymo terminas, todėl antstolis, vadovaujantis CPK 659 straipsniu, nustatė pareiškėjai 10 dienų apmokėjimo terminą, be to, įstatymai nenumato antstoliui teisės nustatyti ilgesnį negu 10 dienų terminą, todėl antstolio raginimus pripažino pagrįstais.
12. Teismas nesutiko su pareiškėja, prašančia panaikinti turto arešto aktą Nr. TAA 2021 12 09 1689, kuriame, pasak pareiškėjos, numatytas trijų darbo dienų terminas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo yra per trumpas. Pareiškėja taip pat prieštaravo dėl antstolio nustatytos turto vertės. Įvertinęs turto arešto akto turinį teismas nustatė, kad antstolis apribojo disponavimo teisę į turtą – butą (patalpą), esantį adresu (duomenys neskelbtini).; turto arešto mastas – 409,25 Eur, be to, antstolis pastabose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai. Teismas akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis turto neįkainojo, todėl pareiškėja ir neturi pagrindo prieštarauti dėl turto įkainojimo, tuo tarpu kitų argumentų, kodėl antstolio turto arešto aktas turėtų būti panaikintas, pareiškėja nepateikė, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašo panaikinti ir 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 30 241 2021 12 09 1689 bei 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-21-241-24221, tačiau nenurodė jokių argumentų ar priežasčių, kodėl šie antstolio priimti patvarkymai yra neteisėti. Nutartyje pažymima, kad antstolis nustatė, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomos 28 vykdomosios bylos, įmonėje paskutinis apdraustasis buvo atleistas nuo 2018 m. kovo mėnesio, dalis turto jau yra parduota. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad išieškojimo suma yra didelė, pareiškėjos mokumas nėra aiškus, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad kiti antstoliai gali būti pradėję realizavimo veiksmus bei siekdamas išviešinti informaciją apie naują prievolę ir užtikrinti išieškotojo reikalavimus, antstolis nusprendė areštuoti turtą bei priėmė šį patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas vertino, antstolis įvykdė reikalavimą motyvuoti priimtą patvarkymą dėl arešto pareiškėjos turtui taikymo, taip pat, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu yra vykdomos 28 vykdomosios bylos, įmonė tikėtinai nevykdo jokios veiklos, be to, nenustatyta, kad areštas pareiškėjos turtui taikytas nepagrįstai. Teismas, įvertinęs patvarkymą dėl informacijos nustatė, kad antstolis šiuo patvarkymu tik informavo pareiškėją dėl turto areštavimo bei išaiškino skolininkės teises ir pareigas.
14. Teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, kadangi nenustatė, kad pareiškėja su išieškotoju AB SEB banku yra pilnai atsiskaičiusi bei, kad antstolis vykdomuosius dokumentus būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, taip pat nenustatė CPK numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
15. Pareiškėja (apeliantė) UAB „AC Invest“ (toliau ir apeliantė, pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus.
16. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl klausimų sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes antstolis, atlikdamas skundžiamus veiksmus, taikė CPK 659 straipsnio 1 dalies ir CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo turėjo būti išspręsti klausimai, susiję su teisės aktų atitiktimi Konstitucijai. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje byloje civilinėje byloje Nr. 2YT-39669-1159/2021, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nesprendė klausimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamą teismo nutartį priėmęs teismas, kuris iš esmės įvertino antstolio veiksmų teisėtumą, turėjo pareigą spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
17. Apeliantės manymu, teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl 106,39 Eur vykdymo išlaidų sumos, kadangi, anot apeliantės, tokia suma už kelių patvarkymų surašymą ir nusiuntimą yra nepagrįsta. Apeliantės vertinimu, teismo nurodytas teisinis reglamentavimas, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, yra iš esmės nesąžiningas ir keistinas, nes pareiškėjas neturėtų atsakyti už išieškotojo delsimą pateikti vykdyti. Nesutikdama su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis apeliantė taip pat nurodo, kad gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus internetu (įmonės bei įmonės savininko asmeniniu el. pašto adresu), be to antstolis žinojo pareiškėjos el. pašto adresą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP), o taip pat antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus ir internetu per antstolių informacinę sistemą (AIS). Teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti nurodytas aplinkybes bei pripažinti, kad vykdymo išlaidos yra neteisėtos ir nesąžiningos. Pažymi, kad vykdymo išlaidos nepagrįstai indeksuotos, nes šiuo vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, Vilniaus miesto apylinkės teismui išduodant vykdomąjį raštą (raštus) 2019 m. ketvirčio vartotojų kainų indeksas nebuvo didesnis už 110.
18. Nesutikdama su teismo išvadomis, kad aptariamu atveju nėra pagrindo sujungti vykdomąsias bylas, apeliantė nurodė, kad įstatyme tiesiogiai nėra taisyklės, kaip pandeminėje situacijoje antstolis privalo veikti, todėl paaiškėjus geresniam būdui užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus (sustabdyti arba atidėti vykdymą), antstolis turėjo sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691.
19. Apeliantė laikosi pozicijos, kad antstolio raginimai prieštarauja Lietuvos įstatymams ir Europos Sąjungos teisei, kadangi antstolis nustatė daugiau nei du kartus mažesnį terminą nei pagal CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatas, nustatančias terminus dėl antstolių veiksmų apskundimo. Teismas turėjo sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Pažymi, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 dienų terminas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, pažeidžia lygiateisiškumo principą.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antstolio atliktų areštų teisėtumo ir nurodo, kad CPK 681 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pasak apeliantės, neracionalu areštuoti bei vertinti ir taip areštuotą nelikvidų turtą. Apeliantė teigia, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, antstolio patvarkymų dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą bei patvarkymo dėl informacijos neteisėtumas pagrįstas skundo dėl antstolio veiksmų argumentais. Teigia, kad antstolis nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos galėjo būti paslėpti, be to, skundžiamuose patvarkymuose antstolis apskritai nenurodė faktinių aplinkybių, kad apeliantės atžvilgiu vykdomos 28 vykdomosios bylos, įmonėje paskutinis apdraustasis buvo atleistas nuo 2018 m. kovo mėn., dalis turto jau yra parduota. Be to, beveik visos apeliantės atžvilgiu vykdomosios bylos yra senos, t. y. vykdomos nuo 2014-2015 m.; pažymi, kad nebuvo pavojaus, jog pareiškėja galėjo paslėpti turtą, nes apie jį informavo antstolį ir išieškotoją.
21. Pasak apeliantės, CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos neatitinka 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 681 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Papildomai pažymi, kad trijų darbo dienų terminas, per kurį skolininkas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t. y. sužinoti analogiško turto rinkos pardavimo kainas ir sandorius, ar užsakyti ir gauti profesionalaus nekilnojamojo turto eksperto vertinimą, yra nepakankamas.
22. Nurodo, kad antstolis netinkamai nustatė turto vertę, nes gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą, be to, vartotojams sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto turi būti užtikrinta aukšto lygio apsauga ir nekilnojamasis turtas turi būti tinkamai įvertintas, kad būtų gauta geriausia rinkos sąlygomis įmanoma kaina. Nagrinėjamu atveju apeliantė prieštarauja dėl antstolio nustatytos turto vertės, kuri yra paimta iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo, ir kuri iš esmės neatitinka realios turto vertės. Pažymi, kad prieš skiriant ekspertizę pareiškėja turi įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, tačiau šiuo atveju egzistuoja pagrindas atleisti pareiškėją nuo šių sumų sumokėjimo dėl labai sunkios finansinės situacijos, todėl antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog areštuotas turtas nelikvidus, tęsiasi civilinės bylos dėl kitų antstolių veiksmų teisėtumo įvertinimo, todėl neracionalu ir neekonomiška iš viso areštuoti, vertinti, ar skirti ekspertizę areštuotam turtui, ar tuo labiau skelbti pirmąsias varžytines ir pardavinėti bevertį turtą.
23. Pažymėtina, kad nors apeliantė pateikė plačios apimties atskirąjį skundą, tačiau kiti (likę) atskirajame skunde nurodomi argumentai nelaikytini susijusiais su nagrinėjimo bylos esme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau nedetalizuoja.
Atsiliepimas
24. Antstolis D. T. ir išieškotoja AB SEB bankas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius vykdomosiose bylose Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690 bei 0241/21/01691 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. bei 2019 m. rugsėjo 17 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. e2YT-25864-905/2019, e2YT-23113-987/2019 bei e2YT-25159-987/2019 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos UAB „AC Invest“ išieškotojo AB SEB banko naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689 antstolis 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24182, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24223, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 44,25 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24222, kuriuo skolininkas raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 365 Eur skolą ir 44,25 Eur vykdymo išlaidas. 2021 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2021 12 09 1698 areštavo skolininkei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690 antstolis 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24180, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24219, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 33,46 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24218, kuriuo skolininkė raginama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 363 Eur skolą ir 33,46 Eur vykdymo išlaidas. Galiausiai, vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/91, antstolis 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-24195, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-24217, pagal kurį vykdymo išlaidos sudaro 28,68 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-24216, kuriuo skolininkė raginama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 200 Eur skolą ir 28,68 Eur vykdymo išlaidas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, nes CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 dienų terminas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, pažeidžia lygiateisiškumo principą, be to, yra daugiau nei du kartus mažesnis CPK 510 ir 512 straipsniuose numatyti terminai.
29. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Tuo tarpu apeliantės nurodomame CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 dienų terminas ir CPK 512 straipsnyje įtvirtintas 20 dienų atnaujinamasis terminas, per kurį skolininkas gali skųsti antstolio veiksmus, bei šiame straipsnyje įtvirtintas 90 dienų naikinamasis terminas, savo prigimtimi yra visiškai skirtingi procedūriniai terminai.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
31. Tuo tarpu skundo dėl antstolio veiksmų instituto paskirtis kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama kaip antstolio atliekamų veiksmų teisėtumo užtikrinimas ir vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
32. Atsižvelgiant į šių institutų skirtingumą, pripažintina, kad apeliantė nepagrįstai lygina CPK 659 straipsnio 1 dalyje ir CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus. Be to, sutiktina su antstoliu, teigiančiu, kad jis, kaip priverstinio vykdymo veiksmus atliekantis subjektas, neturi jokio teisinio pagrindo nustatyti kitokių, nei CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų raginimo įvykdyti sprendimą, terminų.
33. Vertinant apeliantės argumentus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai nepaneigia dalyvaujančio byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Klausimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę su individualiu konstituciniu skundu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo apsisprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip procesinis veiksmas neatitinka išimtinės (nepaprastosios) apeliacijos sąlygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Joks aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtinę Konstitucinio Teismo kompetenciją, taip pat iš esmės paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo (teisėjo) diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
35. Atsižvelgiant į aukščiau pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pripažintina, kad skundžiamą teismo nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, nei, šiuo atveju, nutarties pagrįstumą vertinantis apeliacinės instancijos teismas, neturėjo (neturi) teisės vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-39669-1159/2021 nutarties dalies dėl atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Papildomai pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisės vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, pagrįstumo.
36. Apeliantė taip pat aiškiai nepagrindė, kokioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų ir reglamento nuostatoms prieštarauja CPK 659 straipsnio 1 dalis, be to, toks nacionalinės teisės normų atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimas nėra šios apeliacijos objektas.
37. Atskirajame skunde pareiškėjai laikantis pozicijos, kad CPK 681 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, prieštarauja Konstitucijai ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą kreiptis dėl jos atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, išdėstytų šios nutarties 34-36 punktuose, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai neturi teisės vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurios pagrundu atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, pagrįstumo.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostata neatitinka 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (toliau ir Direktyva 2014/17/ES). Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/17/ES 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodoma, kad Direktyva taikoma: kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise ir kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę. Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo Direktyvos 2014/17/ES nuostatos nėra aktualios. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamos nutarties pagrįstumui teisinės reikšmės neturi ir atskirajame skunde cituojama Direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 dalis, apibrėžianti turto įkainojimą.
39. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl netinkamos apeliantei priklausančio buto vertės nustatymo neturi teisinės reikšmės, nes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aptariamu atveju antstolis turto neįkainojo, todėl pareiškėja nepagrįstai reiškia prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad neracionalu ir neekonomiška areštuoti, vertinti, ar skirti ekspertizę areštuotam turtui, ar tuo labiau skelbti pirmąsias varžytines ir pardavinėti bevertį turtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog antstolis, nustatęs, kad pareiškėjos atžvilgiu vykdomos 28 vykdomosios bylos, įmonėje paskutinis apdraustasis buvo atleistas nuo 2018 m., kovo mėnesio, dalis turto jau yra parduota. pagrįstai areštavo turtą. Tuo tarpu apeliantė nepagrindė antstolio veiksmų areštuoti turtą neteisėtumo, o vien tai, kad apeliantė laikosi kitokios nuomonės dėl turtinių suvaržymų taikymo, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo.
Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir indeksavimo ir vykdomųjų bylų (ne)sujungimo
40. Apeliantės manymu, teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl 106,39 Eur vykdymo išlaidų sumos. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolio patvarkyme Nr. S-21-241-24223 nurodytas 44,25 Eur vykdymo išlaidas sudaro: 33,46 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 7,94 Eur turto arešto akto įregistravimo išlaidos, 2,61 Eur pašto išlaidos bei 0,24 Eur bankinio pavedimo išlaidos. Patvarkyme Nr. S-21-241-24217 nurodytas 28,68 Eur išlaidas sudaro tik vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Patvarkyme Nr. S-21-241-24219 analogiškai paskaičiuotos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios sudaro 33,46 Eur.
41. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos yra reglamentuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte. Šios išlaidos apskaičiuojamos pagal išieškotinos sumos dydį ir indeksuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 ir 136 punktus. Apeliantė iš esmės nepateikė vykdomosios bylos administravimo išlaidų neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, tik nurodė, kad išlaidos nepagrįstai indeksuotos, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavimo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo, kadangi vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui 2021 m. gruodžio 8 d., kuomet buvo taikomas 2021 m. rugsėjo mėn. vartotojų kainų indeksas, t. y. 119,5 (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentas, kad nesąžiningas Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.1. punktas, pagal kurį vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo ir nutarties ir skundžiamų antstolio veiksmų vertinimui.
42. Atskirojo skundo argumentai, nurodant, kad teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti, jog antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus ir internetu per antstolių informacinę sistemą (AIS) ir tokiu būdu neva nebūtų susidarę 2,61 Eur pašto išlaidų, yra nepagrįsti, kadangi CPK 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta. Taigi, šiuo atveju antstolis pagrįstai į vykdymo išlaidų sumą įtraukė ir pašto išlaidas, susidariusias už pirminių procesinių dokumentų išsiuntimą. Pažymėtina, kad dėl kitų vykdymo išlaidų (7,94 Eur turto arešto akto įregistravimo išlaidų ir 0,24 Eur bankinio pavedimo išlaidų) apeliantė nepateikė jokių argumentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir šioje dalyje pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus.
43. Apeliantės teigimu, įstatyme tiesiogiai nesant taisyklės, kaip pandeminėje situacijoje antstolis privalo veikti, todėl paaiškėjus geresniam būdui užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus (sustabdyti arba atidėti vykdymą), antstolis turėjo sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais argumentais. CPK 650 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema. Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad antstoliui buvo priskirti trys atskiri vykdomieji dokumentai, jų pagrindu užvestos trys atskiros vykdomosios bylos. Pastebėtina, kad apeliantė aiškiai nepagrindė, kokiu būdu vykdomųjų bylų sujungimas geriau užtikrins vykdymo proceso šalių interesus.
44. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.