- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2402-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12719-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė (pirm.)
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- AC invest
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas UAB „AC Invest“ prašė:
1.1. panaikinti antstolio Daliaus Traigio procesinius dokumentus: 2022-05-17 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-05-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-05-17 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų vykdymą;
1.2. užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
2. Pareiškėjas UAB „AC Invest“ nurodė, kad:
2.1. antstolis procesiniais dokumentais paragino pareiškėją per 10 dienų nuo dokumentų gavimo dienos sumokėti 364,92 Eur į antstolio sąskaitą. Antstolis priėmė patvarkymą priimti išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vykdomąjį dokumentą, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje, nes priėmė dokumentą dėl skolos išieškojimo;
Šalies argumentai
2.2. antstolio nustatytas 10 dienų terminas yra neproporcingas, nesąžiningas, nelygiateisiškas bei prieštarauja kitiems įstatymams, nes nustato daugiau nei du kartus mažesnį terminą, negu antstolio veiksmų apskundimo terminas. Nors vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas galimai pagal teisingumo ministro 2014-01-13 įsakymu Nr. 1R-5 pakeistą Sprendimų vykdymo instrukciją, išlaidos yra nesąžiningos, nepagrįstos, nedetalizuotos. Vykdymo išlaidų indeksavimas neturėjo būti taikomas dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo.
3. Antstolis Dalius Traigys 2022-05-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad:
3.1 vykdymui pateiktas 2022-04-14 VMI sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 325,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „AC Invest“ išieškotojo VMI naudai;
3.2 nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams vykdyti, antstolis 2022-05-17 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, nustatydamas 10 dienų terminą. Nustatyti kitokio termino antstolis neturėjo teisės;
3.3 visos vykdymo išlaidos yra detalizuotos, paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija arba trečiųjų asmenų teikiama informacija apie paslaugų įkainius.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „AC Invest“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad:
5.1 pareiškėjas iš esmės skundžia visus antstolio vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus ir prašo juos panaikinti;
5.2 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022 atmetė pareiškėjo prašymus sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Teismas pakartotinai dėl šių klausimų nepasisako;
5.3 antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Nenustatyta, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nebuvo;
5.4 Sprendimų vykdymo instrukcija ir CPK nesuteikia antstoliui teisės mažinti išlaidas, todėl antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai išskirta, kad 39,60 Eur sudaro: 36,99 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 2,61 Eur pašto išlaidos;
5.5 vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį to ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti 2022-05-17. Statistikos departamento duomenimis tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas 2022 m. antro ketvirčio vartotojų kainų indeksas, t. y. 133,6, kuris yra didesnis nei 110. Atsižvelgiant į tai, jog antstolis pagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas;
5.6 įstatymai nenumato antstoliui teisės nustatyti ilgesnį negu 10 dienų terminą, todėl antstolio raginimai pagrįsti;
5.7 nenustačius, kad pareiškėjas su VMI yra visiškai atsiskaitęs ar, kad antstolis vykdomąjį dokumentą būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, nenustačius kitų įstatyme numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, nėra pagrindo baigti šios vykdomosios bylos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti visus pareiškėjo skundo prašymus. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
6.1 teismas turi pareigą išnagrinėti visus pareiškėjo skundo reikalavimų argumentus ir negali jų atmesti neišnagrinėjęs. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022 priimtos nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022-08-04 nutartimi dėl pareiškėjo reikalavimų nepasisakė. Nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylos reikalavimai nėra nagrinėjami iš esmės, o tik pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šios nutartys neturėjo prejudicinės galios šioje byloje;
6.2 teismas turėjo įvertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne tik spręsti dėl akivaizdžių trūkumų, užkertančių kelią išieškojimo pradžiai. Pareiškėjas skunde išsamiai nurodė, kodėl antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento;
6.3 teismas turėjo įvertinti, ar vykdymo išlaidos yra grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį, ir ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitinka antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Pareiškėjas skunde išsamiai nurodė, kad vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės;
6.4 vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Išdavus vykdomuosius dokumentus, juos iš karto neperduoti vykdyti, o laukti ketvirčio vartotojų kainų indekso padidėjimo ir pasidaudoti indeksavimu sudaroma galimybė piktnaudžiavimui. Todėl teismas turėjo įvertinti, ar išieškotojas veikė sąžiningai, ir ar antstolis pagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas;
6.5 kadangi įstatymai nenumato antstoliui teisės nustatyti ilgesnį negu 10 dienų terminą, teismas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (CPK 645 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nustatytas terminas yra nesąžiningas ir neproporcingas;
6.6 teismas galėjo nustatyti kitus įstatyme numatytus vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, nes iš pateikiamų naujai gautų VMI dokumentų, nėra aišku, ar pareiškėjas dar yra skolingas išieškotojui. Pareiškėjo skunde buvo pateikta objektyvių požymių, kad antstolio veiksmai neatitiko CPK normų, ir kadangi teismo nutartis yra formali, nebuvo pateikti konkretūs argumentai, o tik nurodyta teismų praktika kitose bylose ir teisės normos, kuri byloje buvo netaikytina;
6.7 teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, kad VMI veikė neteisėtai ir nesąžiningai, bei atmesti VMI vykdomąjį raštą, kaip neteisėtą ir nesąžiningą. Vykdomasis raštas buvo priimtas neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo, nesuteikus pareiškėjui galimybės sumokėti skolą dalimis, arba atidėti skolos sumokėjimą;
6.8 administravimo išlaidos (36,99 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos. Pašto išlaidos (2,61 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos, nes pareiškėjas gavo procesinius dokumentus ir internetu į įmonės el. paštą. Laiško siuntimas yra ekonomiškai nepagrįstas. Antstolis gavo pareiškėjo elektroninio pašto adresus iš viešai prieinamos informacijos arba iš teismų sistemos (EPP) arba antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus ir internetu per antstolių informacinę sistemą (AIS), adresus turėjo iš kitų vykdomųjų bylų. Antstolio procesiniai dokumentai ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėjo būti panaikinti arba sustabdyti, nes už skolos išieškojimą antstolio priskaičiuota suma prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams;
6.9 nors vykdymo išlaidų apskaičiavimai atlikti pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, tačiau antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nesąžiningos, nedetalizuotos. Itin didelė vykdymo išlaidų suma (39,60 Eur) už kelių patvarkymų surašymą ir nusiuntimą yra nesuprantama;
6.10 dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo, vykdymo išlaidos neturėjo būti indeksuojamos. Vadovaujantis Statistikos departamento informacija, išduodant vykdomąjį raštą 2022 metais, ketvirčio vartotojų kainų indeksas nebuvo didesnis už 110;
6.11 siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti skubiai tenkintas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašys pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuos neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir gali areštuoti pareiškėjo turtą.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Nurodo, kad:
Motyvuojamoji dalis
7.1 teismas tinkamai taikė procesines normas, nutartis yra teisėta ir pagrįsta;
Žemesnės instancijos teismas
7.2 analogiškus prašymus sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (CPK 645 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciam teisinės valstybės pricipui, Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo 2022-05-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022;
7.3 antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis dėl antstolio veiksmų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Dėl vykdymo proceso (ne)teisėtumo
15. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, kad VMI veikė neteisėtai ir nesąžiningai, bei atmesti VMI reikalavimą (pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą) kaip neteisėtą ir nesąžiningą, nes jis buvo priimtas neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo, nesuteikus pareiškėjui galimybės sumokėti skolą dalimis, arba atidėti skolos sumokėjimą.
16. Nustatyta, kad 2022-04-14 priimtas VMI sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 325,32 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „AC Invest“ turto, kuris 2022-05-17 buvo priimtas vykdyti antstolio. Į bylą pateiktas pareiškėjo 2022-05-14 paklausimas VMI, kuriame pareiškėjas nurodo, kad VMI 2022-04-14 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) stabdytinas, kadangi nėra racionalu ir protinga bevertį ir apleistą turtą areštuoti, vertinti ir organizuoti jo pardavimą, nes jis yra nelikvidus. Pareiškėjas įrodymų, kad pateikė VMI prašymą dėl skolos atidėjimo arba išdėstymo dalimis, nepateikė.
17. Pareiškėjo argumentai, kad vykdomąjį dokumentą antstolis priėmė vykdyti neteisėtai, atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
18. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
19. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Duomenų, kad pareiškėjas pateikė prašymą VMI dėl skolos atidėjimo arba išdėstymo dalimis, byloje nėra. 2022-05-14 paklausimas VMI dėl VMI 2022-04-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo, nelaikytinas prašymu leisti sumokėti skolą dalimis arba atidėti skolos sumokėjimą. Todėl atmestinas, kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad vykdomasis dokumentas vykdymui buvo priimtas neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo, nesuteikus pareiškėjui galimybės sumokėti skolą dalimis, arba atidėti skolos sumokėjimą.
20. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Nagrinėjamu atveju apelianto skunde dėstomi argumentai, kad teismas turėjo įvertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumą ir pagrįstumą, yra nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl išeiškotojo veiksmų išduodant vykdomąjį dokumentą nėra vertinamos, nes pateiktas skundas yra dėl antstolio veiksmų, todėl išieškotojo veiksmai gali būti vertinami tik ta apimtimi, kiek jie gali būti akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
22. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolis, spręsdama dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turi teisę patikrinti tik tas aplinkybes, kurias jai nurodo CPK 651 straipsnio 2 dalis. Antstolis nenustatęs, kad egzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. CPK 564 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, nenustatyta, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisės neturintis asmuo. Duomenų byloje, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, nėra. Akivaizdžių kliūčių antstoliui nepriimti vykdomojo dokumento apeliacinės instancijos teismas nenustatė. O vertinti vykdomojo dokumento teisėtumo antstolis, kaip minėta, neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pagal byloje esančią medžiagą, antstoliui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi nenustatyta jokių akivaizdžių kliūčių numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Taigi antstolis, nenustatęs kliūčių priimti VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 325,32 skolos išieškojimui vykdyti, pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą.
24. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo argumentai, kuriais jis kvestionuoja vykdymo proceso teisėtumą, ginčydamas savo prievoles kreditoriui, keldamas klausimą dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo pagrįstumo ir šių klausimų pagrindu įrodinėdamas tiek viso vykdymo proceso, tiek atskirų antstolio veiksmų (patvarkymų) neteisėtumą, atmestini kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo turinio.
Dėl vykdymo išlaidų
25. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad antstolio procesiniai dokumentai ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėjo būti panaikinti, o vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumų išmokėjimas sustabdytas, nes skundo, dėl vykdymo išlaidų, padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Pareiškėjo vertinimu, vykdymo išlaidų suma prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams: administravimo išlaidos (36,99 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos; pašto išlaidos (2,61 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos, nes pareiškėjas gavo procesinius dokumentus ir į įmonės el. paštą. Antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus ir internetu per antstolių informacinę sistemą (AIS). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar išieškotojas veikė sąžiningai, ir ar antstolis pagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais nėra. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra 39,60 Eur, jas sudaro: 36,99 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 2,61 Eur pašto išlaidos. Pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pagal Sprendimo vykdymo instrukciją (toliau – SVI), tačiau nurodo, kad tokios išlaidos yra nepagrįstos, perteklinės ir lupikiškos, nes antstolis realiai neatliko jokių veiksmų.
27. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVI 105 punkte. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). CPK 609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti pagal SVI nustatytą reglamentavimą.
28. SVI 106 punkte numatyta, kad Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. SVI 108 punkte numatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. SVI 109.5 punkte įtvirtinta, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškotina suma yra nuo 300 iki 600 Eus (kas yra nagrinėjamu atveju), administravimo išlaidos sudaro 28 Eur, o atlygis antstoliui – 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 80 Eur. Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
29. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje administravimo išlaidos, kurių dydis, įvertinus šioje byloje išieškotiną sumą, yra numatytas 109.5 punkte (28 Eur). Administravimo išlaidos, kurios buvo indeksuotos SVI 135, 136 punktuose nustatyta tvarka, apskaičiuotos nurodant konkretų jų dydį – 36,99 Eur. Vykdymo išlaidos buvo skaičiuojamos 2020-05-17, todėl buvo taikomas 2022 m. kovo mėnesio kainų indeksas, kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis sudarė 132,1. Atlikus skaičiavimus indeksuota administravimo išlaidų suma sudarė 36,99 Eur (28 Eur x 132,1/100).
30. Nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2022-05-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vykdymo išlaidas, jų dydį ir paskaičiavimo principą, kuris atitinka SVI priedo Nr. 4 formą. Kadangi šis išlaidų apskaičiavimas atitinka SVI nuostatas, jis laikytinas pagrįstu. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal SVI įtvirtintas taisykles. Nors pareiškėjas nurodė, kad vykdymo išlaidų suma prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konkrečios būtinųjų vykdymo išlaidų sumos nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne antstolio ar teismo prerogatyva. SVI 109, 134, 135 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl teisinio pagrindo teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos nėra (SVI 109, 135 punktai). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su administravimo išlaidų dydžiu ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
31. Pareiškėjo teiginiai dėl vykdymo išlaidų indeksavimo atmestini. Apeliantas iš esmės nepateikė vykdomosios bylos administravimo išlaidų neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, tik nurodė, kad išlaidos nepagrįstai indeksuotos, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo.
32. SVI 135 punkte numatyta, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. SVI 136 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 136.1. išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 136.2. skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
33. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Nustatyta, kad vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti 2022-05-17. Statistikos departamento duomenimis tuo metu galiojantis vykdymo išlaidoms apskaičiuoti taikomas vartotojų kainų indeksas buvo 132,1, kuris yra didesnis nei 110. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo. Apelianto argumentas, kad nesąžiningas yra teisinis reglamentavimas, pagal kurį vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, o ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties ir skundžiamų antstolio veiksmų vertinimui.
34. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos. Atsižvelgiant į patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, pripažintina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvarkyme aiškiai išskirta, jog vykdymo išlaidos sudaro 39,60 Eur, iš kurių 36,99 Eur yra vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 2,61 Eur pašto išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo išlaidos skundžiamame antstolio patvarkyme yra išskirtos pakankamai aiškiai, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tinkamo nurodytų išlaidų detalizavimo.
35. Atskirojo skundo argumentai, nurodant, kad teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti, jog antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus ir internetu per antstolių informacinę sistemą (AIS) ir tokiu būdu neva nebūtų susidarę 2,61 Eur pašto išlaidų, yra nepagrįsti, kadangi CPK 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruota pašto siunta. Taigi, antstolis pagrįstai į vykdymo išlaidų sumą įtraukė ir pašto išlaidas, susidariusias už pirminių procesinių dokumentų išsiuntimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo siunčiami registruota pašto siunta 2022-05-17 dokumentai, tai 2,61 Eur pašto išlaidų suma laikytina pagrįsta. Pareiškėjas, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu, pavyzdžiui, pašto išlaidomis, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginių dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir šioje dalyje pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
36. Pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Apelianto nuomone, prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti skubiai tenkintinas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašys pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuos neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir gali areštuoti pareiškėjo turtą.
37. Antstolis, konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
38. Atsižvelgiant į įtvirtintus vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatenka į sąrašą aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąsias bylas ar vykdymo veiksmus. Vykdymo išieškojimo procese sustabdymo paskirtis yra užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje (nagrinėjamoje) byloje įvykdymą, o ne apsisaugoti dėl prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio (taigi, teisėto ir pagrįsto) sprendimo kitoje byloje vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Nurodytas vykdomųjų bylų ir vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo sąrašas yra baigtinis, taigi, pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, remdamasis pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, nėra. Pažymėtina, kad analogiškas apelianto prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022, kurią Vilniaus apygardos teismas 2022-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1862-863/2022 paliko nepakeistą.
Dėl vykdomosios bylos užbaigimo
39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas galėjo nustatyti kitus įstatyme numatytus vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, vykdomos pareiškėjo atžvilgiu, nes iš pareiškėjo naujai gautų ir pateikiamų dokumentų iš VMI, nėra aišku ar pareiškėjas dar yra skolingas išieškotojui.
40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius, jog pareiškėjas su VMI yra visiškai atsiskaitęs ar, kad antstolis vykdomąjį dokumentą būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, taip pat nenustačius kitų įstatyme numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, sprendė, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, vykdomos pareiškėjo atžvilgiu.
41. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai įtvirtinti 632 straipsnyje, o vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai – CPK 629 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad egzistuotų kuris nors iš nurodytų pagrindų, antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomosios bylos užbaigti. Pareiškėjas savo argumentus dėl vykdomosios bylos užbaigimo iš esmės grindžia tuo, kad nėra aišku, ar pareiškėjas dar yra skolingas išieškotojui. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai keisti ar naikinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su VMI yra visiškai atsiskaitęs ar, kad antstolis vykdomąjį dokumentą būtų priėmęs neteisėtai vykdyti.
Dėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
42. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 681 straipsnio 3 dalies ir CPK 645 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimo išsprendimo.
43. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
44. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).
47. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teisme nėra vertintinas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas. Kartu pažymėtina, kad dėl pareiškėjos prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą jau buvo pasisakyta panašiose išnagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-3948-964/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-932-864/2022).
Dėl procesinio prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nagrinėjimo
48. Pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomąją bylą, nes pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Nurodė, kad teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismo pareiga buvo išnagrinėti visus pareiškėjo skundo prašymų (reikalavimų) argumentus ir motyvus, tačiau teismas dėl jų nepasisakė, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta arba pakeista.
49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022 atmetė pareiškėjo prašymus sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/22/00821 vykdymą, todėl pakartotinai dėl šių klausimų nepasisako.
50. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo prašymą kvalifikuoja ne kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kaip procesinį prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. CPK 163 straipsnis numato, kad byla privalomai sustabdoma kai teismas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo procesinio prašymo - sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą buvo išpręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16926-1098/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1862-863/2022. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pagrindo klausimo spręsti pakartotinai. Dėl teisinio vertinimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tikslingumo nagrinėjamoje byloje pasisakyta anksčiau.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „AC Invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjo UAB „AC Invest“atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.