- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-40/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas, Algis Norkūnas, Zigmas Levickis
- Skolininkas
- M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio G. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja M. Ch. (M. Ch.) individuali įmonė, antstolė B. T.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Pareiškimo esmė
Antstolis G. J. prašė priteisti iš skolininkės M. Ch. individualios įmonės 424 Lt vykdymo išlaidų.
Antstolė B. T. įvykdė išieškojimą iš M. Ch. individualios įmonės. Dėl turėtų 418 Lt vykdymo išlaidų ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį G. J. Šis išieškojo iš M. Ch. individualios įmonės 418 Lt antstolei B. T., o dėl savo turėtų 424 Lt vykdymo išlaidų antstolis G. J. kreipėsi į teismą ir prašė jas priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis G. J. priėmė vykdyti antstolės B. T. (išieškotojos) pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 418 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. Ch. IĮ, kurios buvo priteistos už antstolės turėtas išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje.
Teismas nurodė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesą imperatyviai reglamentuoja viešosios teisės (proceso teisės) normos, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; kad vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko; kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Nauja byla neužvedama ir vykdomieji raštai neišduodami. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte aiškiai nurodyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos.
Teismas konstatavo, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo; kad antstolė B. T., turėdama valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jai priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis G. J., turėdamas analogiškus įgaliojimus ir išmanydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir atsisakyti priimti antstolės B. T. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. P2-7388-676/2008. Teismas pažymėjo, kad, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų kuriamas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų skolininko interesus, bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę ir prasmę ir sukurtų absurdišką situaciją, nes, skolininkui nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik gerokai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą.