- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1862-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12316-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "AC invest"
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą skunde dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis D. T. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AC invest“ (toliau – ir apeliantė ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. T. (toliau - antstolis) procesinių veiksmų, prašydama, be kita ko, kad nagrinėjant skundą būtų taikoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas. Nurodė, jog antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašys pinigines lėšas iš pareiškėjos sąskaitų bei apskaičius neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar gali areštuoti jos turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo, be kita ko, panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. procesinius dokumentus. Bylos duomenimis, antstolis pateikė pareiškėjai raginimą sumokėti, iš viso – 364,92 Eur (325,32 Eur skolos; 39,60 Eur vykdymo išlaidų), į jo sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. e2YT-39669-1159/2021, 2YT-3948-964/2022, e2YT-14194-863/2022 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2S-525-258/2022, 2S-932-862/2022 – pasisakė dėl proceso teisėtumo, teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjos pozicija, kuomet nepaisant jos atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų ir toliau teikiami skundai dėl antstolio veiksmų bei prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atitolina vykdymo proceso veiksmų pabaigą ir sudaro prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojos, o skolininkės interesai. Tokia situacija iš esmės prieštarauja vykdymo proceso teisinio reguliavimo skirto išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, esmei.
5. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie, vertinant skundą preliminariai, pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjos nesutikimas su antstolio priimtu patvarkymu – nepakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines bei faktines aplinkybes vadovaudamasis ne vien tik pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, bet ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis. Civilinėse bylose, nurodytose skundžiamoje nutartyje, iš esmės pasisakyta dėl kitų procesų teisėtumo, pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir indeksavimo bei vykdomųjų bylų sujungimo. Pareiškėja siekia teisingo bei sąžiningo antstolio veikimo, todėl ji prašo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/22/00821 procesą ir visus kitus galimus veiksmus (turto pardavimą) iki šio ginčo dalies panaikinimo arba pakeitimo. Kadangi galimus veiksmus teismas galėjo sustabdyti pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios taisyklės – nustatęs grėsmę pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams.
6.2. Pareiškėja argumentuoja, jog vėlesnėse ginčo stadijose, nustačius neteisėtus antstolio veiksmus ir procesinius dokumentus, vykdymas pagal skundžiamus procesinius dokumentus jau nebus vykdomas. Pareiškėja neturi jokios skolos išieškotojai, kuri elgiasi nesąžiningai. Teismui nesustabdžius vykdymo, antstolis nepagrįstai nurašys lėšas iš pareiškėjos sąskaitų, areštuos visą jos nekilnojamąjį turtą. Siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjos skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti skubiai tenkintas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo, antstolis, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodė, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą bei priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai taikė procesines normas. Dėl to, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Antstolis sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių bei nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/22/00821 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
13. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik esant ekstraordinarinėms aplinkybėms ir neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas ir suteiktų galimybę skolininkui delsti vykdyti nebeginčijamas prievoles. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
14. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio priimtais patvarkymais, nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Nagrinėjamu atveju pagrindiniai pareiškėjos argumentai pagrindžiantis būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog antstolis nepagrįstai nurašo lėšas iš jos sąskaitų bei tai, jog antstolis areštavo visą jos nekilnojamąjį turtą. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėja niekaip nepaaiškina, kaip antstolio pritaikytas areštas yra susijęs su prašomomis taikyti lakiosiomis apsaugos priemonėmis, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus, pritaikytas areštas liktų galioti. Tuo tarpu priverstinis lėšų nurašymas yra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Sustabdžius priverstinį lėšų nurašymą, arba kaip prašo pareiškėja sustabdžius vykdymo veiksmus apskritai, būtų paneigtas sprendimo privalomumo principas, pažeisti išieškotojo interesais kuo greičiau atgauti skolą.
16. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-17353-727/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos UAB „AC invest“ skundas, iki kurio išnagrinėjimo buvo prašoma šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl antstolio D. T. veiksmų. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo yra pagrįstų abejonių, kai dėl ginčo esmės priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad šis priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-601/2014, Nr. 2-2233/2013, Nr. 2-974/2013, Nr. 2-868/2013). Ieškinio atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas ieškovo (pareiškėjo) prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1682/2012, Nr. 2-780/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai nepagrįstas (skundas dėl antstolio veiksmų atmestas), nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/22/00821 vykdymą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.