Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, akcinė bendrovė ,,SEB“ bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi civilinę bylą pareiškėjos UAB ,,AC invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, AB ,,SEB“ bankas, VMI prie LR FM, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 9 d. 15:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. sausio 16 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

12. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

14. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

15. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys (toliau – antstolis) vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25865-905/2019 dėl 365 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-23113-987/2019 dėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01691 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-25159-987/2021 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/00821 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08)467-85212 dėl 325,32 skolos išieškojimo.

16. Tęsiant priverstinio vykdymo procesą, antstolis apjungė vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/0082 ir nukreipė išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas esančias banko įstaigose, areštavo priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2022-12-28 antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-22-241-33934, patvarkymą Nr. S-22-241-33941 dėl informacijos pateikimo, patikslintą turto arešto aktą Nr. PTAA 2022 12 28 1689 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-33959, vykdomosiose bylose Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

19. CPK 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

21. Nustatyta, kad antstoliui pateikti vykdomieji dokumentai atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, be to, nenustatyta, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Duomenų byloje, kad vykdomieji dokumentai būtų įvykdyti, nėra, taip pat ir pati pareiškėja, teigdama, kad nėra skolinga, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Darytina išvada, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo.

22. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-3948-964/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-932-862/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-15295-294/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1891-1097/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-17353-727/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2402-580/2022 buvo nustatyta, kad antstoliui pateikti vykdomieji dokumentai atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, be to, nenustatyta, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam neturintis teisės asmuo. Teismai sprendė, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Taigi, pareiškėjos argumentai, susiję su vykdymo proceso pradžios teisėtumu, vertintini kaip pakartotiniai ir jau teismų išnagrinėti.

24. Pažymėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Šio instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Iš turto arešto akto matyti, kad šiuo aktu antstolis areštavo pinigines lėšas ir apribojo disponavimo teisę į turtą – butus (patalpas), esančius adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 1751,75 Eur, bei pastabose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai. Visgi, matyti, kad antstolis turto neįkainojo, todėl pareiškėja ir prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareikšti negali. Taigi pareiškėjos argumentai dėl netinkamo pareiškėjai priklausančio turto vertės nustatymo, dėl turto arešto neracionalumo, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip matyti iš turto arešto akto Nr. TAA 2022 12 28 1689, antstolis turto neįkainojo, nurodydamas, jog turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai. Pareiškėja nepagrindė antstolio veiksmų areštuoti turtą neteisėtumo, o vien tai, kad pareiškėja laikosi kitokios nuomonės dėl turtinių suvaržymų taikymo, racionalumo ar perspektyvų, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas teiginys, kad nagrinėjamu atveju antstolis areštavo daugiau turto nei yra vykdomas išieškojimas, nes turto arešto akte Nr. TAA 2022 12 28 1689 tiesiogiai nurodytas išieškomą sumą atitinkantis turto arešto mastas. Be to, pareiškėjos ginčijamas terminas prieštaravimams dėl turto įvertinimo pateikti, yra įtvirtintas įstatyme, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisės aktus atitinkantys ir jais grįsti antstolio priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje taip pat nurodė, kad Direktyvos 2014/17/ES 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtinta, jog Direktyva taikoma: kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise ir kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę. Dėl to, sprendžiant dėl vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo Direktyva 2014/17/ES nėra taikytina. bus. Jokių kitų argumentų, kodėl antstolio turto arešto aktas turėtų būti panaikintas, pareiškėja nepateikė, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

26. Pagal CPK 611 straipsnį vykdymo procese patirtos išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. SVI 105 punkte nurodyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas; išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Taip pat SVI 109 punktas numato bylos administravimo išlaidų dydį, kuris priklauso nuo išieškomos sumos dydžio.

27. CPK 609 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek SVI, tiek CPK nesuteikia antstoliui prerogatyvos šias išlaidas sumažinti, todėl antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir bylos administravimo išlaidas apskaičiuoti pagal SVI numatytą reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas taisykles. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kuriais ji nesutinka su tam tikrų išlaidų dydžiais ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

28. Atmestini kaip dokumentų turinio neatitinkantys pareiškėjos teiginiai, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos. Atsižvelgiant į patvarkymo Nr. S-22-241-33959 turinį, pripažintina, kad patvarkyme yra aiškiai išskirta, jog vykdymo išlaidos sudaro 498,43 Eur. Iš patvarkymo matyti, kad šias išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 137,12 Eur; 2) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 130 punkte – 143,53 Eur; 3) atlygis antstoliui – 200,53 Eur; 4) išlaidos tretiesiems asmenims – 1,79 Eur, 1,86 Eur ir 5,22 Eur pašto išlaidos, 7,94 Eur turto arešto duomenų registravimo išlaidos, 0,24 Eur ir 0,20 Eur bankinio pavedimo atlikimo išlaidos. Teismo vertinimu, vykdymo išlaidos skundžiamame antstolio patvarkyme yra išskirtos pakankamai aiškiai, todėl yra pagrindas daryti išvadą dėl tinkamo nurodytų išlaidų detalizavimo. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginių dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio.

29. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismui išduodant vykdomuosius raštus (2019 metais) indeksacija nebuvo taikoma.

30. SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui SVI nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (SVI 136 punktas).

31. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Nustatyta, kad vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. Statistikos departamento duomenimis tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas 2021 m. rugsėjo mėn. vartotojų kainų indeksas, t. y. 119,5 ir 2022 m. antro ketvirčio vartotojų kainų indeksas, t. y. 133,6, kuris yra didesnis nei 110. Taigi spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Skolininkė taip pat nesutinka su 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkyme Nr. S-22-241-33941 nustatytu terminu pateikti informaciją apie įmonės turtinę padėtį, nes terminas, pasak pareiškėjos, yra trumpesnis negu skundo padavimo terminai. Tačiau teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus įtvirtino įstatymo leidėjas, o terminą dėl informacijos pateikimo apie skolininkės finansinę padėtį vadovaujantis CPK 585 straipsniu nustato išieškojimą vykdantis antstolis. Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad išieškojimo veiksmai skolininkės atžvilgiu vykdomi nuo 2014 metų, o vadovaujantis VSDFV duomenimis apdraustųjų asmenų UAB “AC Invest” nėra nuo 2018 metų, įmonė aktyvios veiklos nevykdo, lėšų arešto mastas, kuris įregistruotas kitų asmenų nėra sumažėjęs nuo 2015 metų, teismas sutinka su antstolio argumentu, jog nustatytas 5 dienų terminas pateikti informaciją apie įmonės turtinę padėtį yra pakankamas, kadangi juridinio asmens vadovui yra aiški bendrovės turtinė padėtis.

33. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde taip pat nurodo informaciją, jog ji nėra skolinga AB SEB bankui, o VMI prie LR FM neišnagrinėjo skolininkės prašymo, todėl išieškotojų sprendimai kreiptis i antstolį yra neteisėti ir nepagristi pareiškėjos atžvilgiu. Tačiau vykdomosiose bylose nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad teismo sprendimai, kuriu pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas yra įvykdyti ir skolos yra sumokėtos, todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

34. Pareiškėja skundu taip pat prašo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/0082 .

35. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai įtvirtinti 632 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) neteko galios; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 629 straipsnio 9 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėja su AB SEB banku ir VMI prie LR FM yra pilnai atsiskaičiusi ar, kad antstolis vykdomuosius dokumentus būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, taip pat nenustačius kitų įstatyme numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomųjų bylų, vykdomų pareiškėjos atžvilgiu.

37. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

38. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).

41. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-525-258/2022, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teisės aktų prieštaravimų Konstitucijai yra pareiškėjai išaiškinęs, jog nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Pareiškėja gali savarankiškai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos nurodytų nuostatų konstitucingumo.

42. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Dalius Traigys, atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti priimtą 2022 m. gruodžio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-241-33934, 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-241-33941, 2022 m. gruodžio 28 d. turto arešto aktą Nr. PTAA 2022 12 28 1689, 2022 m. gruodžio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-33959, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.