- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-566-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00109-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „AC invest“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821 vykdymą iki pareiškėjos skundo dėl antstolio D. T. išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėja nurodo, kad pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašo: sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 681 straipsnio 3 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nurodytai jos nuosavybės teisei; sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821 ir jų vykdymą; sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti procesinius dokumentus (2022 m. gruodžio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-241-33934, 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-241-33941, 2022 m. gruodžio 28 d. turto arešto aktą Nr. PTAA 2022 12 28 1689, 2022 m. gruodžio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-33959 vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01689, vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01690, vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01691, vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/00821) ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0241/21/01689, Nr. 0241/21/01690, Nr. 0241/21/01691, Nr. 0241/22/00821; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (2022 m. gruodžio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-33959) kaip nepagrįstas ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.
3. Pareiškėja nurodė, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio ir banko bei Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, bus atsakyta į klausimą, ar tolesni antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai buvo teisėti. Siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjos prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomosiose bylose teismo turi būti skubiai patenkintas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašė pinigines lėšas iš visų pareiškėjos sąskaitų ir apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar areštavo visą pareiškėjos nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustatyta teisinio ir faktinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir patenkinti visus pareiškėjos skundo prašymus.
7. Nurodė, kad teismo nurodyti prašymo atmetimo argumentai yra nepagrįsti, nes skundas jau buvo priimtas, todėl turėjo būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skunde pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, kurie tinkamai pagrindė jos skunde suformuluotus reikalavimus bei patvirtino skundo pagrįstumą. Pareiškėjos argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitiko CPK 144, 145 straipsnių nuostatas bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Nesiėmus priemonių apsaugoti pareiškėjos teisę disponuoti jos žinioje esančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog antstolis, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, itin palankaus pasiūlymo gavimo atveju ir pan., šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas, pardavimo pasekmių panaikinimas) gali tapti sunkiai įmanomas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti trečiojo asmens trečiojo asmens (banko) interesai, todėl pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti patenkintas. Teismas turėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo pabaigos, nustatęs akivaizdžią grėsmę pareiškėjo interesams, tačiau to padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.), pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio D. T. veiksmų ir dėl to prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Pareiškėjos skundas dėl antstolio D. T. veiksmų buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-4697-1134/2023 ir atmestas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi. Minėta nutartis yra apskųsta, todėl dar nėra įsiteisėjusi.
12. Atskirasis skundas šioje byloje iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinų apsaugos priemonių ir nestabdė vykdymo veiksmų. Atskirajame skunde taip pat nurodomi argumentai, kodėl antstolio D. T. veiksmai yra neteisėti.
13. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik ar buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, jis, kaip minėta, išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-4697-1134/2023. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolio veiksmų teisėtumu.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
15. Nors apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas tuo metu žinomas ginčo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. ar teisingai vertino situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, tačiau yra būtina atsižvelgti ir į aplinkybes esančias atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
16. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje 2YT-4697-1134/2023 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Nors ši nutartis ir nėra įsiteisėjusi, bet šiuo atveju svarbu, jog jau vieno iš bylą nagrinėjusių teismų yra pripažinta, kad skundas yra nepagrįstas, taigi nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtino ieškinio (šio atveju skundo dėl antstolio veiksmų) pagrįstumo.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
18. Pareiškėja nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos, siekiant išvengti galimų nuostolių, kadangi antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašė pinigines lėšas iš visų pareiškėjos sąskaitų ir apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar areštavo visą pareiškėjos nekilnojamąjį turtą.
19. Kaip jau buvo pasisakyta, šiuo atveju teismas nenagrinėja antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, o vien tai, kad antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, atliko įprastus veiksmus – areštavo pareiškėjos turtą ir nurašė lėšas, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
20. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškovui palankų teismo sprendimą, šiuo atveju – pareiškėjai palankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą, t. y. jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje 2YT-4697-1134/2023, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir juos (ar dalį jų) pripažintų neteisėtais. Pažymėtina, kad jeigu ir būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, būtų įmanoma atgręžti jau įvykdytus veiksmus, t. y. antstolis privalėtų grąžinti pareiškėjai nurašytas lėšas ir kt. Pareiškėja nepateikė argumentų bei įrodymų, kad teismams priėmus jai palankius spendimus, nebūtų galima grąžinti jos į prieš galimus pažeidimus buvusią padėtį. Taigi, pareiškėja neįrodė (CPK 178 str.), kad egzistuoja antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kad jų netaikius būsimų pareiškėjai palankių teismo sprendimų įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
21. Tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek vykdymo procese turi būti laikomasi ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir kitų CPK įtvirtintų principų. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį, neturi sukelti nepagrįstų apribojimų bei nuostolių asmeniui, kurių atžvilgiu yra taikomos. Šiuo atveju, pareiškėjai nepagrindus būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymas pažeistų išieškotojo interesus, nes nepagrįstai užvilkintų skolos išieškojimą.
22. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.