Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

6. Antstolis Dalius Traigys atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, sprendęs, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir veikė teisėtai pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos UAB ,,AC invest“ skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl sprendimo motyvų pakankamumo

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime turi būti teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

13. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

14. Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję su pareikštais reikalavimais, t. y. atsakyta dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, vykdomųjų bylų sujungimo, vykdomųjų išlaidų, vykdomosios bylos sustabdymo, skundžiamų patvarkymų panaikinimo, vykdomosios bylos užbaigimo, taigi atsakyti esminiai klausimai, įvertinus bylos įrodymų visetą. Be to, apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos skunde nurodytų faktų ir motyvų, atskirajame skunde pakartodama visus skundo dėl antstolio veiksmų motyvus. Taip pat pažymėtina, kad teismas vertino tas aplinkybes, kurios susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. tik teisiškai reikšmingas aplinkybes, neišeidamas už nagrinėjamos bylos ribų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius bylos šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar nemotyvavo priimtos nutarties. Be to, kaip minėta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90).

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir civilinės bylos sustabdymo šiuo pagrindu

15. Apeliantė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

17. Teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teisme nėra vertintinas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.

19. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-864/2022 jau yra pasisakęs dėl tokio pareiškėjos prašymo, t. y. dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, kartu įvertinant CPK 510 ir 512 straipsnius, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai spręsti tokį prašymą neturi pagrindo.

21. CPK 163 straipsnis numato, kad byla privalomai sustabdoma kai teismas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą, neturėjo pagrindo ir stabdyti civilinės bylos.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

23. Pažymėtina, kad antstolis, konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

24. Atsižvelgiant į įtvirtintus vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatenka į sąrašą aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąsias bylas ar vykdymo veiksmus. Vykdymo išieškojimo procese sustabdymo paskirtis yra užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje (nagrinėjamoje) byloje įvykdymą, o ne apsisaugoti dėl prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio (taigi, teisėto ir pagrįsto) sprendimo kitoje byloje vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Nurodytas vykdomųjų bylų ir vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo sąrašas yra baigtinis, taigi, pagrindo daryti išvadą, kad antstolis ar pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, nėra. Pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.

Dėl patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir raginimo įvykdyti sprendimą pagrįstumo

25. Pareiškėja prašo panaikinti 2023 m. balandžio 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-241-13714 ir 2023 m. balandžio 26 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-241-13666 vykdomojoje byloje Nr. 0(duomenys neskelbtini), nurodydama, kad nėra skolinga išieškotojai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės motyvais.

26. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

29. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo. Byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad yra sumokėjusi išieškotojai, pateikia tik samprotavimus apie tai, kad pati išieškotoja yra skolinga apeliantei, nepateikdama tai patvirtinančių įrodymų, bei kvestionuodama ankstesnius teismų sprendimus, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl išieškotojo veiksmų išduodant vykdomąjį dokumentą nėra vertinamos, nes pateiktas skundas yra dėl antstolio veiksmų, todėl išieškotojo veiksmai gali būti vertinami tik ta apimtimi, kiek jie gali būti akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas būtent yra antstolio veiksmų teisėtumas.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, nenustatyta, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisės neturintis asmuo. Duomenų byloje, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, nėra. Akivaizdžių kliūčių antstoliui nepriimti vykdomojo dokumento apeliacinės instancijos teismas nenustatė. O vertinti vykdomojo dokumento teisėtumo antstolis, kaip minėta, neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pagal byloje esančią medžiagą antstoliui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi nenustatyta jokių akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagrįstai surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir, vadovaujantis CPK 659 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, pagrįstai nustatė 10 dienų terminą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl vykdymo proceso teisėtumo yra pagrįstos, o atskirajame skunde nurodyti motyvai neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šį pareiškėjos reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų.

Dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo

32. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad antstolio procesiniai dokumentai ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėjo būti panaikinti, o vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumų išmokėjimas sustabdytas, nes skundo, dėl vykdymo išlaidų, padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Pareiškėjos vertinimu, vykdymo išlaidų suma prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams: administravimo išlaidos (42,31 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos; pašto išlaidos (2,29 Eur) yra ekonomiškai nepagrįstos, nes pareiškėja gavo procesinius dokumentus į įmonės el. paštą. Taip pat nesutinka su vykdymo išlaidų indeksavimu.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, ir spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šį apeliantės reikalavimą.

34. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVI 105 punkte. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). CPK 609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI. Taigi antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti pagal SVI nustatytą reglamentavimą.

35. SVI 106 punkte numatyta, kad instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. SVI 108 punkte numatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. SVI 109.5 punkte įtvirtinta, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškotina suma yra nuo 300 iki 600 Eur (kas yra nagrinėjamu atveju), administravimo išlaidos sudaro 28 Eur, o atlygis antstoliui – 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 80 Eur.

36. Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.

37. Pažymėtina, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį arba skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą, jei išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų, ketvirčio vartotojų kainų indeksą, todėl apeliantės argumentai, kad indeksuojama pagal vykdomojo dokumento išdavimo datą atmesti.

38. Antstolio 2023 m. balandžio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai išskirta, kas sudaro 44,60 Eur vykdymo išlaidų, t. y. 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 42,31 Eur; 2) išlaidos tretiesiems asmenims – 2,29 Eur pašto išlaidos. Taigi antstolis aiškiai nurodė vykdymo išlaidų dydį ir paskaičiavimo principą, kuris atitinka SVI priedo Nr. 4 formą ir aiškiai detalizavo. Vykdomojoje byloje administravimo išlaidos, kurių dydis, įvertinus šioje byloje išieškotiną sumą, yra numatytas SVI 109.5 punkte (28 Eur), buvo indeksuotos SVI 135, 136 punktuose nustatyta tvarka. Matyti, kad antstolis indeksuodamas administravimo išlaidas taikė 2022 m. gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksą sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti, kuris buvo Lietuvos statistikos departamento duomenimis sudarė 151,1, šie duomenys yra viešai prieinami Lietuvos statistikos departamento internetiniame tinklalapyje. Atlikus skaičiavimus, indeksuota administravimo išlaidų suma sudarė 42,31 Eur (28 Eur x 151,1/100), kurią antstolis ir nurodė. Atsižvelgiant į tai, šis išlaidų apskaičiavimas atitinka SVI nuostatas, jis laikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konkrečios būtinųjų vykdymo išlaidų sumos nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne antstolio ar teismo prerogatyva. SVI 109, 134, 135 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos (SVI 109, 135 punktai).

39. CPK 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruota pašto siunta. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolis pagrįstai į vykdymo išlaidų sumą įtraukė ir pašto išlaidas, susidariusias už pirminių procesinių dokumentų išsiuntimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjai dokumentai buvo siunčiami registruota pašto siunta, 2,29 Eur pašto išlaidų suma laikytina pagrįsta.

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisės aktus ir byloje esančius įrodymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Apeliantės nurodyti motyvai, kad vykdymo išlaidos nepagrįstos, neprotingos, nedetalizuotos, neteisėtai indeksuotos, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginių dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio.

Dėl vykdomųjų bylų sujungimo

41. Apeliantė prašė sujungti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 0(duomenys neskelbtini).

42. Pagal CPK 650 straipsnio 3 dalį, vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad vykdomosios bylos užvedimas siejamas su išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento gavimu antstolio kontoroje, pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla. Taigi, antstolis, gavęs iš to paties išieškotojo kelis vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, neturi pareigos vykdomąsias bylas sujungti į vieną (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-113-440/2018, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1891-1097/2022). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo sujungti vykdomąsias bylas netinkamai taikė teisės aktus.

Dėl vykdomosios bylos užbaigimo

43. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, vykdomos pareiškėjos atžvilgiu, nes pareiškėjos teigimu – ji nėra skolinga išieškotojui.

44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius, kad pareiškėja su AB SEB banku yra pilnai atsiskaičiusi ar kad antstolis vykdomuosius dokumentus būtų priėmęs neteisėtai vykdyti, taip pat nenustačius kitų įstatyme numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, darytina išvada, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, vykdomos pareiškėjos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytais motyvais.

45. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai įtvirtinti 632 straipsnyje, o vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai – CPK 629 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas iš pagrindų užbaigti vykdomąją bylą ar ją nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas teisines išvadas. Kaip minėtina, byloje nėra įrodymų, kad apeliantė su išieškotoja yra atsiskaičiusi ar kad antstolis vykdomąjį dokumentą būtų priėmęs neteisėtai vykdyti. Todėl atskirajame skunde nurodomi kiti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Dėl bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Minėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.