Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-113-440/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
2S-113-440/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08375-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-113-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08375-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.21.3.; 3.5.26. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11092-1051/2017 pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo užvedant kelias vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo tarp tų pačių šalių, įkeisto turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo.Pareiškėjas K. P. kreipėsi į antstolę V. Š. prašydamas panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir priimti patvarkymą dėl varžytynių Nr. 144070 ir Nr. 144076 atšaukimo, taip pat sujungti vykdomąsias bylos Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini) į vieną vykdomąją bylą. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje tą pačią dieną buvo užvestos penkios vykdomosios bylos, kuriose antstolė atlieka skolų išieškojimą iš skolininkų K. P. ir G. P. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko naudai. Skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą: (1) žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius adresu (duomenys neskeltini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini) su baldais, inventoriumi, treniruokliais, įranga, esančius adresu (duomenys neskeltini) Mano, kad antstolė nepagristai tuo pačiu pagrindu dėl tų pačių šalių nukreipdama išieškojimą į tą patį turtą užvedė net penkias vykdomąsias bylas. Užvedusi penkias vykdomąsias bylas antstolė veikė neteisėtai, siekia nepagrįstai padidinti vykdymo išlaidas, nes vykdymo išlaidos skaičiuojamos kiekvienoje byloje už konkretų veiksmą. Mano, kad tai neteisinga, pažeidžia skolininko teises (b. l. 5–7).Antstolė V. Š. 2017 m. spalio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko K. P. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė apylinkės teismui (b. l. 40–45). Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad vykdomosios bylos antstolės kontoroje užvestos pagal atskirus vykdomuosius įrašus, kuriais skolos išieškojimas nukreiptas į atskirus įkeisto turto objektus, todėl antstolė privalėjo užvesti atskiras vykdomąsias bylas dėl kiekvieno vykdomojo dokumento. Teisės aktai nenumato galimybės sujungti kelias vykdomąsias bylas į vieną, todėl nėra pagrindo sujungti vykdomąsias bylas. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktą, kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas. Taigi vykdymo išlaidų dydis nepriklauso nuo vykdomųjų bylų skaičiaus. Pabrėžė, kad klausimas ar pagrįstai antstolės kontoroje užvestos penkios vykdomosios bylos buvo nagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-7042-1031/2016 ir apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-869-372/2016. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atšaukti varžytines, nes vykdomieji įrašai išduoti dar 2014 m. rugsėjo 24 d., daugiau nei trejus metus skolininkas negrąžino skolos bankui, todėl antstolė privalo imtis teisėtų priemonių skolai išieškoti ir užtikrinti išieškotojos interesus. Mano, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes siekia ne apginti pažeistas teises, o vilkinti procesą. Tačiau bylos vilkinimas yra nenaudingas pačiam skolininkui, nes pagal vykdomuosius įrašus skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas iki visiško skolos išieškojimo, taigi tęsiant išieškojimo veiksmus tik didės pareiškėjo skolos. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 195 Eur išlaidos už advokato pagalbą (b. l. 53–56).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino skundo, priteisė suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui iš pareiškėjo 195 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 67–73). Teismas įvertinęs vykdomosiose bylose (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini) esančius duomenis padarė išvadą, kad skolininko įsipareigojimų užtikrinimui buvo sudaryti keturi skirtingi hipotekos lakštai ir vienas sutartinio įkeitimo sandoris, pagal kuriuos AB Šiaulių bankui buvo įkeistas skolininkui K. P. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Hipotekos lakštais yra įkeistas skirtingas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas (įkeitimo objektas).Teismas sutiko su antstolės ir išieškotojos AB Šiaulių banko argumentais, kad antstolė, gavusi penkis skirtingus vykdomuosius įrašus, pagrįstai užvedė penkias vykdomąsias bylas, nes nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato galimybės sujungti vykdomąsias bylas.Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų skundęs antstolės veiksmus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, nors kiekvienoje vykdomojoje byloje priimtus antstolės procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, vykdymo išlaidų paskaičiavimą pareiškėjas gavo dar 2016 m. gegužės 7 d. Teismo vertinimu, skolininkas, gavęs nurodytus dokumentus, suprato, jog išieškojimas iš jo turto antstolės kontoroje yra pradėtas vykdyti pagal penkis skirtingus vykdomuosius dokumentus, užvedus penkias vykdomąsias bylas.Teismas pabrėžė, kad prašydamas sujungti vykdomąsias bylas skolininkas neskundžia antstolės patvarkymų, kuriais buvo priimti vykdyti vykdomieji dokumentai, todėl nepagrįsti antstolės argumentai, kad skolininkas yra praleidęs CPK 512 straipsnyje numatytą naikinamąjį terminą skundui paduoti.Teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad užvedus penkias vykdomąsias bylas didinamos vykdymo išlaidos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47, 48 ir 54 punktus vykdymo išlaidų dydis priklauso ne nuo vykdomųjų bylų skaičiaus, o nuo vykdomųjų dokumentų pagrindu bendrai išieškomos sumos, todėl net ir sujungus vykdomąsias bylas vykdymo išlaidos nesumažėtų.Teismas nustatė, kad be prašymo sujungti vykdomąsias bylas pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir atšaukti varžytines. Kadangi patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo skolininkas gavo 2017 m. spalio 5 d., o skundą dėl šių antstolės veiksmų pateikė 2017 m. spalio 17 d., todėl teismas padarė išvadą, kad skolininkas nepraleido CPK 512 straipsnyje nustatyto termino skųsti antstolės veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) skolininkas prašo atšaukti įkeisto turto varžytynes, nors byloje nėra įrodymų, kad skolininkas atsiskaitė su kreditore AB Šiaulių banku pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kad pareiškėjas turi piniginių lėšų, iš kurių galėtų grąžinti skolą neparduodant turto iš varžytynių, todėl netenkino skundo.Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, kad skundas atmestas, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) AB Šiaulių bankas turėjo priešingą interesą byloje, kad bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kad dėl to patyrė 195 Eur, todėl šias išlaidas priteisė iš pareiškėjo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 77–79). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolės veiksmai, kuriais užvedamos penkios atskiros vykdomosios bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko nedidina vykdymo išlaidų, nes pagal CPK 609 vykdymo išlaidos skaičiuojamos kiekvienoje vykdomojoje byloje. Kadangi vykdymo išlaidas apmoka skolininkas, todėl šiuo atveju skolininkui teks sumokėti vykdymo išlaidas penkiose vykdomosiose bylose, nors visose vykdomosiose bylose atliekami tokie patys veiksmai.Pažymėjo, kad nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų teismas turi būti aktyvus siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju teismas netyrė dalies svarbių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai yra teisėti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį (b. l. 81–86). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai įvertino vykdomosiose bylose esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad vykdomieji išrašai išduoti dėl skirtingų prievolių, dėl skirtingų nekilnojamojo turto objektų, dėl skirtingų įkeisto turto savininkų, todėl antstolė pagrįstai užvedė penkias vykdomąsias bylas, nėra teisinio pagrindo jas sujungti. Teismas pagrįstai nurodė, kad antstolės atlyginimas skaičiuojamas už vykdomuosius dokumentus, o ne už vykdomąją bylą, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 ir 54 punktus būtinosios išlaidos skaičiuojamos nuo bendros išieškotinos sumos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį (b. l. 88–91). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Vykdomosios bylos užvestos pagal skirtingą vykdomąjį įrašą, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skirtingais hipotekos ir įkeitimo lakštais įkeistą turtą, vykdomosiose bylose skiriasi išieškomos skolos dydis. CPK nenumato galimybės sujungti kelias vykdomąsias bylas, pradėtas pagal skirtingus vykdomuosius duomenis. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nuo vykdomųjų bylų skaičiaus priklauso vykdymo išlaidų dydis, nes remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 ir 54 punktu būtinosios išlaidos skaičiuojamos nuo bendros išieškotinos sumos. Todėl net ir sujungus vykdomąsias bylas, vykdymo išlaidų dydis nepasikeistų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia, ne atliktus antstolio veiksmus, o galimai būsimus veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, po to, kai turtas bus parduotas iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 611 straipsnio 3 dalį patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, todėl antstolei netinkamai apskaičiavus vykdymo išlaidas, pareiškėjas turėtų galimybę skųsti šiuos antstolės veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nuo 2016 m. gegužės 5 d. antstolės V. Š. kontoroje yra užvestos penkios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojai AB Šiaulių bankui.Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) užvesta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-6570 dėl skolos išieškojimo kreditorei AB Šiaulių bankui iš skolininko/įkaito davėjo K. P. ir subsidiariai atsakingo asmens/įkaito davėjo sutuoktinės G. P. 382 322,27 Lt (110 728,18 Eur) skolą, 860,04 Lt (249,08 Eur) vykdomojo rašto išdavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolos išieškomą nukreipiant į hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskeltini) įkeistą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius (duomenys neskeltini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) užvesta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-6569 dėl skolos išieškojimo kreditorei AB Šiaulių bankui iš skolininko/įkaito davėjo K. P. ir subsidiariai atsakingo asmens/įkaito davėjo sutuoktinės G. P. 1 763 206,07 Lt (510 659,78 Eur) skolą, 5 271,00 Lt (1 526,59 Eur) vykdomojo rašto išdavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolos išieškomą nukreipiant sutartinio įkeitimo sandoriu Nr. (duomenys neskeltini)įkeistą kilnojamąjį turtą – įrengimus: įrangą, treniruoklius, inventorių, baldus, esančius (duomenys neskeltini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) užvesta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-6568 dėl skolos išieškojimo kreditorei AB Šiaulių bankui iš skolininko/įkaito davėjo K. P. ir subsidiariai atsakingo asmens/įkaito davėjo sutuoktinės G. P. 1 763 206,07 Lt (510 659,78 Eur) skolą, 5 271,00 Lt (1 526,59 Eur) vykdomojo rašto išdavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolos išieškomą nukreipiant į hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskeltini)įkeistą nekilnojamąjį turtą: pastatą – poilsio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) užvesta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-6567 dėl skolos išieškojimo kreditorei AB Šiaulių bankui iš skolininko/įkaito davėjo K. P. ir subsidiariai atsakingo asmens/įkaito davėjo sutuoktinės G. P. 1 763 206,07 Lt (510 659,78 Eur) skolą, 5 271,00 Lt (1 526,59 Eur) vykdomojo rašto išdavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolos išieškomą nukreipiant į hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskeltini)įkeistą nekilnojamąjį turtą: pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) užvesta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-6566 dėl skolos išieškojimo kreditorei AB Šiaulių bankui iš skolininko/įkaito davėjo K. P. ir subsidiariai atsakingo asmens/įkaito davėjo sutuoktinės G. P. 1 763 206,07 Lt (510 659,78 Eur) skolą, 5 271,00 Lt (1 526,59 Eur) vykdomojo rašto išdavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolos išieškomą nukreipiant į hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskeltini)įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius (duomenys neskeltini), taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini). Skolininkui K. P. nesumokėjus skolos per raginime numatytą laiką, antstolė taikė skolininko turto areštą. Siekiant nustatyti įkeisto turto vertę antstolė paskyrė ekspertizę, kurios metu nepriklausomas ekspertas atliko skolininko K. P. turto vertinimą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini), b. l. 77, 78–184).Antstolė V. Š. 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini) paskelbė K. P. ir G. P. priklausančio turto pirmąsias varžytines (b. l. 8–10). Varžytinėse Nr. 144070 ketinamas parduoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantys (duomenys neskeltini); pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantis (duomenys neskeltini); pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantis (duomenys neskeltini); įrengimai: įranga, treniruokliai, inventorius, baldai, esantys (duomenys neskeltini). Pradinė pardavimo kaina 307 360 Eur. Varžytinėse Nr. 144076 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskeltini). Pradinė pardavimo kaina 87 200 Eur. Apie varžtines viešai paskelbta www.evarzytines.lt (b. l. 11–14, 15–18).

Dėl įrodymų vertinimo

Sutiktina, kad vykdymo procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, kuris įpareigoja bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantį teismą būti aktyvų, t. y. teismas turi teisę rinkti įrodymus siekdamas nustatyti bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnis, 443 straipsnio 8 dalis), tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12 ir 13 straipsniai), pagal kuriuos kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą, todėl byloje dalyvaujantys asmenys nėra atleidžiami nuo įrodinėjimo pareigos. Tai reiškia, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškęs asmuo privalo pagrįsti, kad, jo nuomone, antstolio procesinis veiksmas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė akivaizdaus antstolės veiksmų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą nagrinėjantis teismas išanalizavo vykdomojoje byloje esančius duomenis ir padarė motyvuotas išvadas, pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių įvertinimu (CPK 176–178, 185 straipsniai). Nors apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir dėl to netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Dėl kelių vykdomųjų bylų sujungimo į vieną

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad antstolė V. Š. užvesdama penkias vykdomąsias bylas pagal penkis Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotus vykdomuosius įrašus išieškoti skolą priverstine tvarka, nepažeidė teisės aktų nuostatų, kad sujungus vykdomąsias bylas į vieną, vykdymo išlaidų suma nepasikeistų.Pažymėtina, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Įvertinus vykdymą reglamentuojančias teisės normas, daroma išvada, kad vykdomosios bylos užvedimas siejamas su išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento gavimu antstolio kontoroje, pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla. Atsižvelgiant į tai, kai nei CPK IV dalies „Vykdymo procesas“ normos, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nenumato galimybės sujungti kelias vykdomąsias bylas, todėl antstolė, gavusi iš to paties išieškotojo kelis vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, neturi pareigos vykdomąsias bylas sujungti į vieną.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) K. P. mano, kad nesujungus vykdomųjų bylų didėja vykdymo išlaidų suma, tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad visose penkiose vykdomosiose bylose antstolė būtų atlikusi atskirus procesinius veiksmus, susijusius su turto pardavimu iš varžytinių, už kuriuos antstolė atskirai skaičiuotų vykdymo išlaidas.Sutiktina, kad pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidos skirstomos į tris pagrindines grupes. Pirmąją grupę sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje. Antrajai grupei priskiriamos vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Trečiojoje grupėje yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais (CPK 611 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip teisingai pastebėjo antstolė, iki šiol nėra apskaičiuotos vykdymo išlaidos, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad antstolė nepagrįstai siekia pasipelnyti skolininko sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 611 straipsnio 3 dalį patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad skolininkas, nesutikdamas su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, turi teisę skųsti šiuos antstolės veiksmus. O teismas, nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, gali skirti antstoliui iki 300 Eur baudą (CPK 611 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio atlyginimas skaičiuojamas už vykdomąjį dokumentą, bet ne už vykdomąsias bylas, todėl vykdomųjų bylų sujungimas neturi įtakos antstolio atlyginimo dydžiui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą, pagal kurį būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą, bei 54 punktą kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai išieškojimas iš to paties skolininko buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną ir realiai išieškotą sumą. Tai reiškia, kad netgi ir sujungus visas vykdomąsias bylas į vieną, apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis nepasikeistų, kadangi jis tiesiogiai priklauso nuo vykdomųjų dokumentų pagrindu bendrai išieškomos sumos. Nors papildomos išlaidos, skaičiuojamos už atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (papildomų vykdymo išlaidų dydžiai detalizuojami Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje), tačiau įvertinus aplinkybę, kad patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo priimtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskeltini), o ne kiekvienoje vykdomojoje byloje, kurioje iš K. P. išieškoma skola, todėl nėra pagrindo manyti, kad papildomos vykdymo išlaidos, susijusius su turto pardavimu iš varžytinių būtų skaičiuojamos kiekvienoje vykdomojoje byloje.

Dėl varžytinių paskelbimo

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Nagrinėjamu atveju antstolė 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, kuriuos kartu su raginimu įvykdyti prievolę išsiuntė skolininkui registruota pašto siunta (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini), b. l. 2, 4–5, 6–7; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini), b. l. 2–3, 5–6, 7–8). Lietuvos pašto duomenimis minėti antstolės procesiniai dokumentai buvo 2016 m. gegužės 7 d. įteikti skolininkui (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini), b. l. 9–10, 11, 12). Aplinkybė, kad K. P. skundė antstolės veiksmus, susijusius su 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. GŠ-6568 ir raginimo išsiuntimu, nes šalys sudarė trišalę taikos sutartį Nr. TAIK-2015-2661-00, kuria susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos, tik patvirtina, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmų pradžią, kad turėjo galimybę skųsti antstolės veiksmus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo (b. l. 58–64). Taigi nors skolininkas dar 2016 m. gegužės 7 d. buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra užvestos penkios vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo, tačiau tik pradėjus daugiau nei vieneriems metams skundžia antstolės veiksmus, susijusius vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti penkiose vykdomosiose bylose.CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Taigi skolininkui gera valia negrąžinus skolos savo kreditoriui, antstolė turi teisę nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą. CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas varžytinių neteisėtumą sieja su vykdymo išlaidų, susijusių su turto pardavimu iš varžytinių, skaičiavimu kiekvienoje vykdomojoje byloje, tačiau kaip minėta šios nutarties 34–36 punktuose, šioje proceso stadijoje, kol antstolė nepriėmė patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nėra galimybės įvertinti ar antstolė tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Kitų argumentų, dėl kurių varžytinės galėtų būti pripažintos neteisėtomis, apeliantas K. P. nenurodė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skolininkas K. P. nėra grąžinęs visos skolos išieškotojai AB Šiaulių bankui. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė tik į įkeistą turtą, kad varžytinių parduodamo turto vertė yra mažesnė nei įsiskolinimas bankui (b. l. 8–10), todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad varžytinės paskelbtos neteisėtai, kad jos turėtų būti atšauktos.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad antstolė V. Š. nepagrįstai užvedė penkias vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini) ir Nr. (duomenys neskeltini) pagal Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GŠ-6570, Nr. GŠ-6569, Nr. GŠ-6568, Nr. GŠ-6567, Nr. GŠ-6566 dėl skolos išieškojimo iš K. P. išieškotojai AB Šiaulių bankui, kad antstolė V. Š. iš esmės neturėjo teisinio pagrindo 2017 m. rugsėjo 20 d. paskelbti skolininkui K. P. priklausiančio turto varžytines. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė